Didžiųjų nelaimėlių sąrašo viršūnėje vietos atsirastų dar keliems lūkesčių nepateisinusiems ir žemyn nugarmėjusiems klubams.
„Barcelona“
Tokio prasto sezono dauguma „mėlynų-granatinių“ sirgalių neprisimena. „Barcelona“ vos trečią kartą per ACB laikotarpį nepateko į Ispanijos lygos pusfinalį, pirmą kartą nuo 2005 metų nepateko į Eurolygos ketvirtfinalį (reguliariajame sezone laimėjo 12 iš 30 rungtynių ir užėmė 11-ąją vietą) ir nežaidė nė vieno turnyro finale.
Pernai į Katalonijos sostinę pakviestas treneris Giorgos Bartzokas gali teisintis, kad nuo pirmųjų sezono dienų komandą užgriuvo traumos. Tačiau net sudėčiai praretėjus „Barcelona“ gretose liko pakankamai pajėgių krepšininkų, o G.Bartzokas tik bejėgiškai stebėjo, kaip jo komanda kelia baltą vėliavą.
Vadovybės sprendimas perduoti komandą į graiko rankas akivaizdžiai nepasiteisino ir „Barcelona“ vėl liko tuščiomis. Per tris pastaruosius sezonus Katalonijos pasididžiavimas iškovojo tik vieną prizą (Ispanijos supertaurę 2015 m. rudenį), tad trenerį jau pakeitusioje Barselonos komandoje šią vasarą turėtų būti dar daug permainų.
Milano „Emporio Armani“
Kai birželio pradžioje Milano arenoje nuaidėjo paskutinė finalo sirena, „Emporio Armani“ sirgaliai savo komandą į rūbinę palydėjo garsiu švilpimu. Mantas Kalnietis ir jo komandos draugai turėtų pripažinti, kad tokio nemalonaus atsisveikinimo buvo verti – „raudonieji bateliai“ sezoną baigė gėdingai.
Italijos čempiono vardą gynęs ir neabejotinu šio sezono favoritu laikytas „Emporio Armani“ net nepateko į finalą, o dvejas paskutiniąsias pusfinalio rungtynes kukliam Trento „Dolomiti Energia“ klubui pralaimėjo, kaip sakoma, į vieną krepšį. Milano ekipa pralaimėjimus skaičiavo ir Eurolygoje, kurioje per 30 rungtynių iškovojo vos 8 pergales ir užėmė paskutinę 16-ąją vietą.
Žinoma, prieš sezoną tikriausiai buvo nedaug galvojusių, kad treneris Jasminas Repeša gali nuvesti „Emporio Armani“ į finalo ketvertą, bet dar mažiau buvo galvojusių, kad ši komanda atsidurs pačiame dugne.
Tiesa, Milano klubas neliko visai tuščiomis – dar vasarį antrus metus iš eilės iškovojo Italijos taurę. Tačiau paskui pasipylusios nesėkmės nustelbė šį laimėjimą.
Tel Avivo „Maccabi“
Pagal biudžetą Tel Avivo „Maccabi“ vis dar yra aiškus Izraelio krepšinio lyderis. Tačiau „Maccabi“ taip pat yra aiškus lyderis pagal tai, kaip galima vėjais švaistyti pinigus. Tel Avivo ekipa buvo sukomplektuota visiškai negrabiai, o nuolatinės permainos trenerių štabe tik didino sumaištį.
Iš krepšininkų nieko neišspaudė nė vienas treneris: nei sezono pradžioje dirbęs Erezas Edelsteinas, nei jį pakeitęs Rami Hadaras, nei laikinai vadovavęs Lioras Lubinas, nei ilgiausiai (nuo gruodžio pabaigos iki gegužės vidurio) „geltonuosius“ rikiavęs Ainaras Bagatskis, nei sezono pabaigoje komandą perėmęs Arikas Shivekas.
Tiesa, A.Bagatskis galėjo pasigirti, kad iškovojo Izraelio taurę, bet šis trofėjus buvo menka paguoda garsiausiam Izraelio klubui, kuris antrus metus iš eilės nepateko į Eurolygos ketvirtfinalį (reguliariajame sezone laimėjo 10 iš 30 rungtynių ir užėmė 14-ąją vietą), jau trečius metus iš eilės nepateko į Izraelio lygos finalą, o kovo ir balandžio mėnesiais Izraelio lygoje ir Eurolygoje pralaimėjo 8 iš eilės rungtynes.
„Monaco“
„Monaco“ antrus metus iš eilės tapo Prancūzijos lygos reguliariojo sezono nugalėtoju ir antrą kartą užlipo ant to paties grėblio – per atkrintamąsias varžybas pralaimėjo Liono-Vilerbano ASVEL klubui. Antrasis smūgis buvo keliskart skaudesnis, nes šio čempionato reguliariajame sezone „Monaco“ pranašumas prieš visus varžovus buvo gerokai didesnis nei prieš metus, o ASVEL grėblys gulėjo jau ketvirtfinalyje (pernai – pusfinalyje).
Maža to, „Monaco“ susimovė ir Čempionų lygoje, kurios grupių etape iškovojo daugiausiai pergalių, bet pusfinalyje pripažino Bandirmos „Banvit“ pranašumą.
Vienintelė nedidelė paguoda – Monako krepšininkai antrus metus iš eilės iškovojo Prancūzijos lygos taurę.
Kazanės „Uniks“
Numatyti, kad „Uniks“ atsidurs tarp Eurolygos autsaiderių, buvo nesunku dar prieš sezoną. Vis dėlto Kazanės krepšininkai sugebėjo nustebinti dar prastesniais rezultatais, negu buvo laukiama. Juodžiausiu laikotarpiu, prasidėjusiu iškart po Naujųjų metų ir pasibaigusiu kovo pradžioje, Jevgenijaus Pašutino auklėtiniai Eurolygoje ir Vieningoje lygoje laimėjo vos 2 iš 16 rungtynių.
Eurolygoje viskas buvo prarasta ir vos 8 pergales iškovojęs „Uniks“ pasidalijo paskutiniąją vietą. Vis dėlto Kazanės sirgalių viltis, kad rezultatyviausias Eurolygos žaidėjas Keithas Langfordas ištemps komanda bent Vieningoje lygoje, ruseno iki gegužės. Tačiau K.Langfordas neištempė ir pernai Vieningos lygos vicečempionu tapęs „Uniks“ iš šio regioninio turnyro pasitraukė jau ketvirtfinalyje.
Belgrado „Partizan“
Sirgaliai jau susitaikė, kad „Partizan“ atsilieka nuo kito Belgrado klubo „Crvena Zvezda“, bet iki šio sezono bent Serbijos pirmenybėse „Partizan“ atsilikdavo tik nuo savo didžiojo varžovo.
Šį sezoną padėtis dar pablogėjo. Serbijos lygos pusfinalyje „Partizan“ pralaimėjo Belgrado FMP komandai ir net nepateko į finalą. „Partizan“ teisės žaisti nacionalinės lygos finale neiškovojo pirmą kartą nuo 1999 metų, kai dar buvo rengiamos Jugoslavijos (ją tuo metu sudarė Serbija ir Juodkalnija) pirmenybės.
„Partizan“ nė vieno prizo neiškovojo jau trečią sezoną iš eilės.
Ulmo „Ratiopharm“
Ulmo krepšininkai savo sirgaliams padovanojo daug gerų emocijų Vokietijos lygos reguliariajame sezone, kuriame laimėjo 27 iš eilės rungtynes (pirmą kartą suklupo tik balandžio 8 d.), o iš viso per 32 mačus iškovojo 30 pergalių (visoje Europoje geriau žaidė tik Čekijos ir Graikijos reguliariojo sezono nugalėtojai, patyrę vos po vieną pralaimėjimą).
Tačiau per lemiamas rungtynes geras emocijas pakeitė labai blogos. Ulmo komanda iš bundeslygos atkrintamųjų varžybų iškrito jau pusfinalyje, kuriame pralaimėjo ne kuriam nors turtuolių klubui Miuncheno „Bayern“, Berlyno ALBA ar Bambergo „Brose“, o Oldenburgo EWE.
„ratiopharm“ nieko nepešė ir kituose turnyruose: Vokietijos taurės ketvirtfinalyje nusileido Liudvigsburgo „Riesen“ ekipai, o iš kovos dėl Europos taurės pasitraukė jau „Top 16“ etape.
Stambulo „Anadolu Efes“
„Anadolu Efes“ visą laiką buvo šalia lyderių, bet per lemiamas rungtynes treneriui Velimirui Perasovičiui nepavyko sukurti pergalingo plano. Eurolygos ketvirtfinalyje Stambulo „aludariai“ jau buvo perėmę aikštės pranašumą iš Pirėjo „Olympiakos“, bet pralaimėjo abejas lemiamas rungtynes, Turkijos taurės finale nusileido tuo metu spindėjusiai Bandirmos „Banvit“ ekipai, o Turkijos lygos reguliariojo sezono finiše prarado antrąją poziciją ir paskui pusfinalyje pralaimėjo Stambulo „Besiktas“ klubui.
„Anadolu Efes“ antrą sezoną iš eilės neiškovojo nė vieno titulo. Ir nors klubo istorijoje buvo ilgesnių sąstingio laikotarpių, šio sezono viduryje „Anadolu Efes“ savo gerbėjams buvo suteikęs per daug vilčių, todėl nesėkmės atrodė skaudesnės nei anksčiau.
Las Palmaso „Herbalife“
Las Palmaso klubas nėra Ispanijos krepšinio milžinas, bet jo vadovai jau keletą metų neslepia, jog jų didžioji svajonė – laimėti Europos taurę ir pirmą kartą iškovoti kelialapį į Eurolygą. Kai 2016 metų rudenį patyrusių naujokų Bo McCalebbo ir Richardo Hendrixo vedama „Herbalife“ laimėjo Ispanijos supertaurę, atrodė, jog šį sezoną Kanarų ekipos galimybių ribos yra labai toli, tačiau sezonui įsibėgėjant optimizmas vis blėso.
Europos taurės turnyre „Herbalife“ net nepakartojo dviejų praėjusių sezonų rezultato ir iškrito ketvirtfinalyje (užpernai žaidė finale, pernai – pusfinalyje), o Ispanijos lygoje užėmė tik septintąją vietą.
Gran Kanarijos sirgaliams skaudžiausia buvo dėl to, jog „Herbalife“ pirmą kartą nuo praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio atsiliko nuo varžovų iš Tenerifės – Lagunos „Iberostar“ klubo.
Talino „Audente“
Talino studentų komanda gal ir nebūtų verta dėmesio, bet ji tęsia rekordinę Europos krepšinyje nesėkmių seriją. „Audente“ nelaimėjo jau pustrečių metų ir per šį laikotarpį Estijos lygoje pralaimėjo 55 rungtynes iš eilės. Pastarąją pergalę „Audente“ iškovojo 2014 metų gruodžio 5 d.
Į Estijos lygą „Audente“ pateko prieš trejus metus ir visus tris sezonus užėmė paskutiniąją vietą, bet naudojasi tuo, kad kiti klubai, net ir antrosios lygos čempionai, nenori žaisti stipriausioje pakopoje.
