EUROLYGA 2023

Rusijos krepšinio ekspertas V. Gomelskis: „Kas yra Lietuvos rinktinės lyderis? Aš jo nematau“

„Dainius Adomaitis norėjo su Latvija paeksperimentuoti, tačiau visi jo eksperimentai, išskyrus vieną, nuvylė tiek jį patį, tiek ir kitus“, – negailestingu, tačiau ramiu tonu per televiziją matytą Lietuvos ir Latvijos krepšinio rinktinių akistatą po kaulelį narstė garsusis Rusijos krepšinio ekspertas Vladimiras Gomelskis.

Vladimiras Gomelskis laikomas svarbiausiu Rusijos krepšinio ekspertu.<br>eurosport.ru
Vladimiras Gomelskis laikomas svarbiausiu Rusijos krepšinio ekspertu.<br>eurosport.ru
Vladimiras Gomelskis laikomas svarbiausiu Rusijos krepšinio ekspertu.<br>G.Šiuparys
Vladimiras Gomelskis laikomas svarbiausiu Rusijos krepšinio ekspertu.<br>G.Šiuparys
Vladimiras Gomelskis laikomas svarbiausiu Rusijos krepšinio ekspertu.<br>basket.com.ua
Vladimiras Gomelskis laikomas svarbiausiu Rusijos krepšinio ekspertu.<br>basket.com.ua
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

2018-09-12 07:19, atnaujinta 2018-09-12 07:22

Ir sutapk tu man, kad Lietuvos krepšinio nesėkmę sekmadienio kontrolinėse rungtynėse su latvių ekipa stebėjo tie, kas prieš trisdešimt metų tapo Seulo olimpinių žaidynių karaliais – laimėjo olimpinį auksą.

Sostinės „Sports and Legends“ bare sekmadienio vakarą vyko buvusios SSRS krepšinio rinktinės pergalės 1988 metų Seulo olimpiadoje 30-mečio paminėjimas, o jubiliejuje dalyvavo vis keturi mūsų šalies Seulo olimpiniai čempionai – Valdemaras Chomičius, Rimas Kurtinaitis, Šarūnas Marčiulionis bei Arvydas Sabonis.

Iš olimpinių čempionų komandos, kurią treniravo tuomet ir Maskvos CSKA ekipos strategas Aleksandras Gomelskis, iškilmėse dar dalyvavo ir latvis Igoris Migliniekas, rusai Sergejus Tarakanovas, Valerijus Tichonenka ir ukrainietis Aleksandras Volkovas.

Renginyje buvo ir 64-erių trenerio A.Gomeskio sūnus Vladimiras, kuris Rusijoje laikomas pagrindiniu šalies krepšinio ekspertu.

Kartu su kitais garsiais krepšinio vardais jis stebėjo itin nevykusį Lietuvos rinktinės žaidimą ir visišką nesėkmę prieš Latviją 80:97.

„Tai man priminė tą pačią situaciją, kuri buvo prieš kelias dienas Sankt Peterburge, kai mūsiškius Izraelis sumindė 91:73. Panaši situacija su jūsiškiais, kai neturi geriausių žaidėjų. Dainius Adomaitis tapo tų problemų įkaitu“, – kalbėjo krepšinio komentatorius V.Gomelskis.

Televizijos transliaciją iš „Siemens“ arenos stebėjęs specialistas tikino, kad visų pirma krito į akis, kad Lietuvos komandos žaidėjai yra skirtingo fizinio pasirengimo ir tai turėjo įtakos galutiniam rezultatui.

„Aiškiai matėsi, kad labai mano mėgstamas Edgaras Ulanovas kol kas yra toli nuo savo geriausios savo fizinės formos. Ir kai krepšininkai yra skirtingai pasirengę kovoti aikštėje, tuomet strategui būna dar sunkiau. Žinoma, kai prie ekipos prisijungs Jonas Valančiūnas ir Domantas Sabonis, ji taps kur kas galingesnė, tačiau reikia aiškiai pasakyti – ir su tokia komanda reikia dirbti, stengtis ją sulipdyti, net jei yra problemų su fiziniu pasirengimu“, – kalbėjo V.Gomelskis.

– Tai pralaimėjimo latviams priežastimi jūs įvardintumėte Lietuvos krepšinio rinktinės stratego Dainiaus Adomaičio darbą?, – lrytas.lt paklausė V.Gomelskio.

– Tai ne vien D.Adomaičio problema. Tai visų Europos krepšinio rinktinių trenerių problema: strategai turi galvoti ne apie taktikas ir strategijas, o apie tuos nelemtus FIBA „langus“ ir bandymus į nacionalinę ekipa sukviesti norimus žaidėjus. Treneriai dabar galvoja apie paprasčiausią sudėtį, o ne optimalią ir stipriausią šalies rinktinę. Dabar visi Europos nacionalinių ekipų strategai suka galvas, kaip įkalbėti privačius klubus į rinktinę išleisti krepšininkus ir turėti bent devynių dienų pasirengimo ciklą.  Jūsų rinktinė kiek treniravosi? Žinau, kad kelias dienas. Tai nenormalu.

– Tai FIBA ir Eurolygos karo pasekmė.

– Tai jau ne karas ir ne pasekmė. Reikia kalbėti apie varžybų rengėjų nenormalią poziciją kitų atžvilgiu. Tai nenormali situacija vidinėje FIBA struktūroje.

– Grįžkime prie Lietuvos ir Latvijos rinktinių mačo. Teigėte, kad vienas D.Adomaičio eksperimentas pavyko. Koks?

– Man patiko dviejų įžaidėjų tandemas.

– Lukas Lekavičius ir Mantas Kalnietis?

– Ne, ne, man Lukas Lekavičius kategoriškai nepatinka. Aš kalbu apie Mantą Kalnietį ir Adą Juškevičių. Kai jie buvo kartu aikštėje trečiame ketvirtyje, tuomet atsirado greitis, gerai kamuolys judėjo poziciniame žaidime. Tačiau... Aš negaliu jokiu būdu patarinėti D.Adomaičiui, tačiau mano nuomone, visi ketvirtieji rinktinės žaidėjai, kurie kovojo mače su Latvija, apskritai savęs nesiūlė įžaidėjams poziciniame puolime. Jie tik bėgiojo aplink trijų taškų zoną ar bandė statyti užtvaras siekiant surengti ataką du prieš du. Ir viskas. Juk toje pozicijoje žaidžia galingi vyrukai, tai tegul jie eina prie trijų sekundžių zonos ir prašo kamuolio bei bando pramušti gynybą savo jėga. Tai jei nėra noro siekti taškų, tuomet įžaidėjams būna sunku kažką sukurti. Bet kai kovojo kartu tie vyrukai - mantas ir Adas, vaizdas aikštėje buvo tikrai geras.

– Dar galėtumėte išskirti vieną ar kitą gerai sužaidusį Lietuvos krepšinio rinktinės narį?

– Neblogai atrodo Artūras Gudaitis. Jis aiškiai progresuoja. Tačiau tie momentai, kai jis aikštėje netikėtai užmiršta, jog reikia kovoti ir tampa tik paprastu žiūrovu, šiek tiek tą vaizdą gadina. Bet tai nedidelė problema – ties tuo reikia padirbėti ir viskas bus gerai. Tai vadinasi žaidimo drausmė, bet tai yra sudėtinė pergalės dalis.

– O toliau tik kritika?

– Na, ne tokia ir kritika. Paprasčiausiai Lietuvos rinktinė dar negali pasigirti susižaidimu, gera sportine forma ir yra akivaizdus lyderio trūkumas. Kai yra sunku, ekipos lyderiai privalo prisiimti atsakomybę ir imtis veiksmų. Kas tiek lyderiai Lietuvos komandoje? Kas? Noriu pasakyti, kad aš taip ir nesupratau, kas yra šios rinktinės lyderiai. Aš jų nemačiau.

– Visi Lietuvos krepšinio specialistai tikina, kad lyderio vaidmenį turi prisiimti Mindaugas Kuzminskas.

– Ne, ne. Mindaugas šįkart buvo silpnokas. Aš esu jo asmeninis sirgalius ir matau, kad pas M.Kuzminską kažkas yra negerai su kojomis. Jis juda visiškai ne taip, kaip judėjo sugrįžęs iš NBA. Matyt, jis per daug ilsėjosi ir per mažai treniravosi. Jis iškrito iš žaidimo.

– FIBA „langai“ jau visai Europai įgriso. Bet kuriuo atveju, jie bus dar iki 2019 metų pasaulio krepšinio čempionato. Kaip manote, ar tokia pati atrankos į turnyrus formulė išliks ir toliau?

– Žinote, pabandome šiek tiek nutolti nuo krepšinio. FIBA, nors ir yra visuomeninė organizacija, ji vis tiek siekia užsidirbti kuo daugiau pinigų. Ir didžiąją dalį jų sudaro pinigai iš televizijos transliacijų pardavimo. FIBA labai suinteresuota, kad į 2019 metų pasaulio čempionatą ir 2020 metų Tokijo olimpiadą atvažiuotų visi geriausieji krepšininkai – tuomet ir susidomėjimas bus didelis ir pinigai už transliacijas taps kosminiais.

Tačiau jei tai tęsis su tais „langais“, tai „FIBA Europe“, „FIBA Asia“, „FIBA America“ labai greitai pajus nemenkus smūgius per savo kišenes.

Nes susidomėjimas turnyrais kris - kam įdomu žiūrėti ne į geriausius? Ir pirmoji, greičiausia, tai pajus „FIBA Europe“ per artėjantį Europos krepšinio čempionatą. Tai "langų" kelias, kuris niekur neveda – tai akligatvis. FIBA bus priversta tartis su Eurolyga ir ieškoti kompromisų. Nes kol kas FIBA tik nori ateiti pas Eurolyga ir atimti jos rėmėjus ir pasiglemžti jos pinigus. Tad FIBA bus priversta derėtis ir išeitis yra paprasta: nors krepšininkams tai nepatiks, tačiau sezonai ilgės dėl visų įmanomų papildomų rinktinių dvikovų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.