Mažiau nei prieš savaitę Lietuvos krepšinio rinktinė iškovojo kelialapį į 2019 metų pasaulio krepšinio čempionatą Kinijoje. Pastarosios rungtynės nepaliko abejingų – lietuviai sugebėjo pranokti lyderiais laikytus kroatus ir išvargti pergalę prieš olandus, iš kurių tokios atkaklios kovos nesitikėjo.
Nors rinktinė jau tvirtai stovi ant pasaulio čempionato slenksčio ir žemiau antros pozicijos grupėje nukristi nebegali, tačiau atranka dar nesibaigė. Lapkričio 29-ąją ir gruodžio 2-ąją dienomis Lietuvos rinktinės dar laukia trečiojo lango rungtynės su Italija bei Kroatija, o paskutinius taškus lietuviai sudėlios vasario 22-ąją rungtynėse su Olandija ir vasario 25-ąją su Italija.
Apie tai, ką atskleidė lietuvių žaidimas antrojo etapo metu ir ko galima tikėtis ateityje, „Laikinoji sostinė“ kalbėjosi su A.Braziu.
– Antrojo atrankos etapo metu netrūko staigmenų – pergalė prieš lyderiais laikytus kroatus bei sunki kova su olandais. Ar buvo galima to tikėtis?
– Kroatai paskutinę akimirką griebėsi šiaudo – surinko labai gerą sudėtį, nes jiems nebuvo kur trauktis. Bet tą dieną lietuviai sužaidė puikias rungtynes. Žinant šių rungtynių istoriją ir skirtą dėmesį joms, sakyčiau, kad buvo pasiekta sunki, bet labai svarbi pergalė. Kroatai yra viena pajėgiausių komandų Europoje, o mes juos nugalėjome išvykoje.
Kalbant apie rungtynes su olandais, manau, kad pergalė prieš kroatus padarė meškos paslaugą. Nors treneriai reikalavo geriausio žaidimo, žaidėjai tarsi ir suprato tai, bet nebuvo rimtai susikaupę toms rungtynėms. Po lengvos rungtynių pradžios lietuviai manė, kad viskas taip ir klostysis. Olandai sugebėjo pasivyti ir žaidė atsipalaidavę, o lietuviai atvirkščiai – susikaustę. Mums labai pasisekė, kad iškovojome tą pergalę, kuri užtikrino vietą pasaulio čempionate.
– Paskutinės rungtynės tik įrodo, kad per jas ir žaidėjai, ir treneris priėmė nemažai neteisingų sprendimų. Kokios kertinės klaidos buvo padarytos?
– Mačiau, kad treneris Dainius Adomaitis bandė prisiimti kaltę sau, bet iš tiesų trūko nusiteikimo ir dėl to atsirado visos kitos bėdos. Olandai pataikė daug lengvų taškų, nes mūsų rinktinė nesugebėdavo grįžti į gynybą. Taip pat kovoje vienas prieš vieną olandai buvo pranašesni. Lietuviai nebuvo pasiruošę tokiai kovai, kokią pademonstravo priešininkai.
– Po paskutinių rungtynių vis dažniau linksniuojamas M.Kalniečio vardas. Kaip vertinate jo pasirodymą?
– Manto meistriškumą ir charakterį jau žinome daug metų. Šiuo metu jis yra ne tik kapitonas, bet ir vienas vyriausių komandoje. Juo pasitiki tiek treneriai, tiek komanda, o jis pats, manau, jaučia didžiulę atsakomybę. Gerai tai, kad pastaruoju metu jis nebijo tos atsakomybės užsikrauti ant savo pečių. Svarbiais momentais drąsiai imasi veiksmų ir neišsigąsta lyderio naštos. Pastarosiose rungtynėse jis buvo vienas iš vedlių į pergales.
– Susidaro įspūdis, kad M.Kalnietis rinktinėje sugeba labiau susikaupti, nei žaisdamas klube. Ką apie tai manote?
– Didžiausią dalį sezono krepšininkai praleidžia atstovaudami savo klubui, bet nusprendę žaisti rinktinėje jie privalo atiduoti visas jėgas. Mantas yra vienas geriausių pavyzdžių. Galima pastebėti net tai, kad Mantas netoleruoja tokių žaidėjų ir situacijų, kai nededama visų pastangų. Net būdamas už aikštelės ribų jis bando užvesti komandą, elgiasi kaip tikras kapitonas. Atstovavimas šalies rinktinei jam yra labai svarbus.
– Lietuvos rinktinė laimėjo visas galimas atrankos rungtynes ir kelialapį į pasaulio čempionatą jau iškovojo. Ar didelės reikšmės jau neturinčiose rungtynėse išvysime pajėgiausius šalies krepšininkus?
– Gali būti problema dėl žaidėjų išleidimo į rinktinę. Klubai seka atrankos turnyrą ir žino Lietuvos rinktinės situaciją. Manau, jie nenorės išleisti žaidėjų bijodami traumų. Tuo labiau kad trečiojo etapo rungtynės nelabai ką lems. Tikiuosi, kad juos išvysime, bet, kita vertus, ant rinktinės slenksčio turime nemažai pajėgių žaidėjų, galbūt jie turės progą pasireikšti ir užpildyti spragas, jeigu kas nors neatvyks.
– Ar svarstėte, kokios sudėties rinktinė turėtų žengti į pasaulio čempionatą?
– Iki čempionato liko beveik metai, tad dar kiek per anksti apie tai kalbėti. Per tuos metus daug visko gali nutikti – galbūt patobulės žaidėjai, kurie dabar ne tokie pastebimi.
Man labai įsiminė priekinės linijos žaidimas. Kai nebuvo Domanto Sabonio ir Jono Valančiūno, išryškėjo tam tikros spragos. Daugiau tikėjausi iš Artūro Gudaičio, Evaldo Kairio. Pastarosiose dvejose rungtynėse buvo juntama priekinės linijos spraga. Mes buvome silpnesni rungtynėse ne tik su kroatais, bet ir su olandais. Bet dar turime Lauryną Birutį ir Martyną Echodą, kurie demonstruoja neblogą žaidimą, o per metus, net neabejoju, jie dar pasitemps.
– Ką manote apie naująją FIBA atrankos į 2019 metų pasaulio čempionatą sistemą, kuri sukėlė nemažą chaosą krepšinio pasaulyje?
– Man ši FIBA sistema labai nepatinka. Rinktinei turi atstovauti geriausi žaidėjai ir turiu galvoje ne tik mūsų komandą, bet ir kitas. Dabar būna situacijų, kad kai kurių rinktinių žaidėjų net nesu matęs ar girdėjęs. Sunku suprasti, kas vyksta, – vieni žaidėjus išleidžia, kiti neišleidžia.
Taip pat liūdna, kad pasaulio čempionato finaliniame etape nematysime kai kurių pajėgių komandų, kurios tikrai vertos žaisti jame. Juk krepšinis žaidžiamas dėl žiūrovo. Ši sistema, mano nuomone, yra didžiulis žingsnis atgal.
