Kauno krepšininkai tris kėlinius dirbo nesustodami, kad nesivytų, o būtų priekyje Eurolygos vicečempionų, tačiau jėgos – ne begalinės.
„Pametėme galvas“, – konstatavo Šaras.
Tuo metu, kai jų reikėjo, iš užančio papildomą dozę energijos į aikštę šliūkštelėjo Turkijos klubo treneris, o Š.Jasikevičiui beliko ieškoti rezervų išvargusioje kariaunoje. Laimėjusi atkarpą 17:5, Stambulo ekipa pergalės neatidavė.
„Pirmas 17 minučių kažkiek sekėsi, nes varžovai prametė laisvų metimų, o gynyboje subyrėjome per paskutines minutes, kai leidome jiems pasinaudoti stipriosiomis pusėmis,o mes nesilaikėme plano. Žaidėme prieš tokią komandą, kuri man geriausia Europoje. Tiek žaidėjai, tiek treneriai – visa visuma. Tikrai tai ši ekipa yra nuostabi komanda“, – kalbėjo Š.Jasikevičius.
Tačiau jis ir džiaugėsi. „Žaisti tokioje atmosferoje yra didžiulė privilegija, bet jausmas lyg ir dvejopas,“ – po dvikovos kalbėjo Š.Jasikevičius.
„Atrodė, kad žaidėme neblogai, bet nežinau. Yra du paaiškinimai: jie yra labai gera komanda, o mes pametėme galvas. Pirmoje pusėje sekėsi, nes jie prametė daug metimų. Antroje pusėje leidome jų lyderiams veržtis į jų stipriąsias puses,“ – problemas antrojoje rungtynių pusėje vardijo „Žalgirio“ strategas.
Kauniečiai antrus metus iš eilės savo namų arenoje yra priversti „Fenerbahce“ klubo pranašumą. Po dvikovos Š.Jasikevičius gyrė Stambulo klubą ir atskleidė, kad jais žavisi jau ilgą laiką.
– Kas pasikeitė varžovų gynyboje antroje rungtynių pusėje?
- Pradėjo keistis ginamaisiais. Tą akcentavome, bet čia įsijungė jų patyrimas. Per 48 valandas jiems lengviau susistyguoti nei mums. Pas mus yra daug naujų žaidėjų. Bet neverta teisintis.
Man labiau keista, kad jų žaidėjai daug minučių žaidė trečiadienį ir šiandien, bet buvo šviežesni nei mes.
Mes negalime nevykdyti žaidybinio plano. Antroje pusėje jie mus tiesiog baudė. Bet buvo gera pamoka. Per šią savaitę dauguma žaidėjų sugrįžo į tą mąstymą ir mentalitetą apie kurį kalbėjau praėjusią savaitę. Eisime toliau.
– Artūro Milaknio žaidimas startinėje sudėtyje buvo specialus sumanymas?
- Milaknis yra žaidėjas, kuriam komanda rūpi daugiausiai. Mes tą matome ne Stambule ar kažkur, o LKL rungtynėse. Man puikiai matosi, jog Artūrui komanda rūpi daugiausiai. Pasakiau tai ir komandai, žaisime su tais žaidėjais, kurie pasiruošę mirti aikštėje dėl „Žalgirio“.
– Ar galima išskirti Aaroną White’ą, kaip žaidėją, kuris dar neparodė savo tikrojo veido?
- Aš savo žaidėjų neišskiriu. Yra nauji metai, nauji žaidėjai, bet visi turi taikytis prie komandos. Mes žaisime su tais žaidėjais, kuriems rūpi „Žalgiris“, o ne jų asmeniniai rodikliai.
– Šį sezoną aiškiu komandos lyderiu tampa Nathanas Wolteras.
- Manau, kad pagrindinis įžaidėjo veidas yra komandos kontroliavimas. Šiandien keitėme Leo Westermaną su N. Woltersu kas tris minutes. N.Woltersui reikia vesti komandą į priekį, tam kad ji funkcionuotu teisingai.
Jis bando, stengiasi, bet tai nėra lengva. Šiandien daug atsakomybės krenta ant Wolterso pečių. Žaidėjų pastangos yra fantastiškos. L.Westermanui yra sunku žaisti dvi varžybas per 48 valandas, o N.Woltersui dar sunku suprasti sistemą, bet ne tik jam. Komanda dar nedirba kaip vienas kumštis.
– Ketvirtajame kėlinyje nepavyko sustabdyti Kosto Slouko. Ar žaidėjai gerai pildė jo gynybos planą?
- Pirmąją pusę buvo neblogai. Antroje pusėje buvo per mažai kontakto prieš jį. Galbūt reikėjo fiziškiau prieš jį žaisti, ar leisti Thomą Walkupą. Manau, kad mes labiau užstrigome puolime. Žaidėme panašiai, kaip Stambule. Bandėme, ruošėmės šiai dvikovai, bet vis dar reikia laiko.
– Panašu, kad žaidėjai pradėjo daugiau atakuoti iš toli, bet vis dar retai tą daro T.Walkupas ir M.Grigonis. Ar jie bijo tą daryti, ar toks jūsų planas?
- Jau nusibodo skaityti apie tuos bijojimus. Laisvas – meti. Man užtenka tiek kiek mano komanda meta. Kiekvienas žaidėjas gali mesti į krepšį, jei yra įžaistas kamuolys. Šiandien, prieš Stambulą Milaknis sugebėjo išsimesti penkis tritaškius, manau, kad tai yra labai gerai.
