Šiuo metu aktualiausia pasaulio krepšinio tema yra kau kelerius metus tarp FIBA ir Eurolygos vykstantis karas, dėl kurio kenčia ir klubai, ir nacionalinės rinktinės. Savo šalių federacijoms vadovauja buvę garsūs krepšininkai: Lietuvoje – Arvydas Sabonis, Rusijoje – A.Kirilenka, Serbijoje – Predragas Danilovičius, Ispanijoje – Jorge Garbajosa, Turkijoje – Hidayetas Turkoglu, Slovėnijoje – Radoslavas Nesterovičius ir tt.
Tačiau bendros kalbos rasti nepavyksta ir nesiseka sukurti bendrą ir vieningą frontą tam, kad krepšiniui ir jo aistruoliams būtų geriau.
A.Kirilenka Kėdainiuose pokalbyje su Lietuvos žiniasklaidos atstovais prisiminė susitikimų su Lietuvos krepšiniu ir mūsų šalies krepšininkais praeitį, vertino nūdienos situaciją ir optimistiškai kalbėjo apie ateitį. Vienas Rusijos krepšinio rinktinės buvusių lyderių pabrėžė, kad savo gariausias rungtynes jis nuolat žaisdavo su Lietuva ir dėl to simboliškai atsiprašė.
Pavyzdžiui, 2007 metų Europos čempionato pusfinalyje Lietuva pralaimėjo Rusijai 74:86, o A.Kirilenka pelnė net 29 taškus. 2012 metų olimpinėse žaidynėse mūsiškiai nusileido rusams 74:83, o A.Kirilenka surinko vėl daugiausiai – 19 taškų.
– Kokie ryšiai Jus sieja su Lietuva?
– Labai ačiū už kvietimą. Visada malonu čia atvykti. Lietuvos krepšinis pasižymi šlovingomis tradicijomis. Atleiskite, nes mano pačios geriausios rungtynės būdavo su Lietuvos komandomis. Lietuvos krepšinis – visada geras ir protingas. Todėl malonu yra stebėti ir vyrų, ir moterų krepšinį. Tai – intelektualus krepšinis. Kai su tokiu susidūri aikštėje – tai nuolat virsta (krepšinio) šachmatais. Amerikiečių komandos žaidimą grindžia fizine jėga, o su lietuviais visada žaisti yra malonu. Stengėsi varžovus įveikti strategija.
Norėtusi padėkoti Lietuvos krepšinio aistruoliams. Jie moka palaikyti savo krepšinį. Atėjau į (Kėdainių) areną ir toks malonus įspūdis. Nors miestas, atrodo, yra nutolęs nuo dviejų krepšinio centrų – Kauno ir Vilniaus, bet salė nuostabi, šiuolaikiška. Tai malonu matyti. Norisi jums pasakyti komplimetą. Jūs – šaunuoliai, nes jūsų požiūris į krepšinį yra rimtas. Visada smagu patekti į tokią atmosferą.
– Rusijos vyrų krepšinio rinktinės sudėtyje bus žaidėjai iš maskvos CSKA ir Maskvos srities „Chimki“ klubų. Ar jums pavyko susitarti su Eurolygos vadovais?
– Kol kas mes dar negavome jokio atsakymo iš CSKA ir „Chimki“, bet mes visi puikiai suprantame problemą. Natūralu, kad mums svarbu rinktinėje turėti pajėgiausius žaidėjus. Praėjusiais metais mes susidūrėme su šia problema. Kol kas nežinome, kokia padėtis bus šiais metais. Mes ne visada turime galimybių pakeisti kai kuriuos dalykus. Aš, žinoma, tikiuosi, kad žais pajėgiausia sudėtis. Jei ne – rungtyniaus tie, kurie yra stipriausi ir neatstovauja CSKA ir „Chimki“.
– Ar tokia padėtis nėra keista?
– Ji, žinoma, yra keista. Ji susidarė ne dabar. Tai vyksta jau porą metų. Mums tai nemalonu, nes nuo to kenčia rinktinė. Aistruoliai taip pat nori matyti geriausius žaidėjus. Klubų, kurie nori suburti stipriausias sudėtis, laukia svarbios Eurolygos rungtynės. Man nacionalinė komanda visada yra prioritetas. Tai truputį svarbiau už klubų prioritetus. Čia bet kuriuo atveju bus nepatenkintų – kentės arba rinktinė, arba klubai. Mes labai suinteresuoti, kad mūsų klubai žaistų sėkmingai. Man prioritetas yra rinktinė. Bet skirtingi žmonės turi skirtingus prioritetus.
– Ar su Lietuvos puse ir Arvydu Saboniu kalbėjotės apie šią rinktinių-klubų problemą?
– FIBA kalendorius buvo paskelbtas dar 2010 metais. Prieš 8-erius metus buvo žinoma, kada jis įsigalios. Kai terminas priartėjo, Eurolyga nusprendė kitaip. Reikėjo tam rengtis. Mes nesprendėme tvarkaraščio klausimų. Aš suprantu, kad tokio kalendoriaus pliusai yra tie, kad mes galime namuose matyti savo rinktinę. Ir ne tik vasarą, kai tai vykdavo kartą per metus, bet viso sezono metu. Mes tai pastebėjome.
Kai rinktinė žaidė Žemutiniame Naugarde be CSKA žaidėjų ir Aleksejaus Švedo iš „Chimki“, tribūnos buvo pilnos ir TV transcliacijos reintingai buvo aukšti. Kodėl? Žmonės pasiilgo nacionalinių rinktinių. Jiems per mažai savo komandą matyti tik vasarą. Sunku reklamuoti Rusijos rinktinę, kai komanda yra nematoma. Esu tikras, kad tas pats yra ir Lietuvoje.
Aš suprantau, kad FIBA kalendorius turi savo pliusų ir minusų. Ispanijos ar Prancūzijos rinktinės, kurios turi daug žaidėjų už Atlanto, šiuo požiūriu kenčia labiau. Mes pirmiausiai turime žiūrėti į save. Rusijos krepšininkai, išskyrus Timofėjų Mozgovą, daugiausiai žaidžia gimtinėje. Todėl mes juos norime matyti rungtyniaujančius savo miestuose, prie savųjų gerbėjų. Man toks kalendorius įdomus. Man įdomu matyti savo komandą namuose. Jūs gi taip pat turite progą pamatyti Lietuvos moterų rinktinę. Ne didžiuosiuose miestuose, o čia (Kėdainiuose). Žmonės čia tikrai pasisems teigiamų emocijų nuo krepšinio.
– FIBA ir Eurolyga negali susikalbėti jau kelerius metus. Ar Jūs, A.Sabonis, Predragas Danilovičius negalėtume tapti sėkmingų derybų iniciatoriais?
– Aš – su malonumu. Eurolyga turi savo vadovybę. Net jai mes čia dabar ir susirinksime, gal tai turės tik kokį nors nedidelį efektą. Bet be abiejų organizacijų (FIBA ir Eurolygos – lrytas.lt past.) dialogo mūsų pokalbis bus bevertis. Nors aš manau, kad tai kažkiek ir galėtų padėti. Ypač formuojant visuomesnės nuomonę. Kol vadovai nesusitars ir nedarys vieni kitiems nuolaidų, bus sunku. FIBA dar turi atstigauti po Patricko Baumanno (FIBA generalinis sekretorius netikėtai mirė nuo širdies smūgio – lrytas.lt past.) mirties. Tam reikės laiko. Neįsivaizduoju, kiek tam reikės laiko.
Nuo Patricko dag kas priklausė FIBA ir Tarptautiniame olimpiniame komitete (IOC). Tie projektai, kuriuos jis spėjo įgyvendinti savo kadencijos metu, buvo labai svarbūs. Pavyzdžiui, trijulių krepšinis tapo olimpine sporto šaka. Tai – fenomenali sėkmė. Masinis krepšinis dabar pakilime. Juk mes visi pradėjome nuo kiemo krepšinio. Dabar iš gatvės krepšinio aikštelės gali patekti į olimpiadą.
Todėl neturiu vieno atsakymo į klausimą apie būsimą dialogą. Tam reikia laiko. Aš norėčiau, kad dvi organizacijos susitartų. Gerai būtų, kad ir rinktinę matytume visą sezoną, ir nebūtų nesutarimų su klubais. Dabar esame priversti rinktis tarp to, ko neturėtume rinktis. Nenorime versti žaidėjų rinktis žaisti tik čia arba ten. Mes krepšininkus stumiame į nepatogią padėtį. Kiekvienas žaidėjas nori atstovauti rinktinei. Aš neturiu svertų priversti žaidėjus elgtis vienaip ar kitaip.
– Lietuvos pusės nekvietėte įsitraukti į derybas?
– Ne. Juk kiekvienas turi savo nuomonę. Kas tinka vienam, nebūtinai tiks kitam. Man ir federacijai asmeniškai šis kalendorius įdomus, nes mes norime mayti savo rinktinę visu metus. Yra federacijų, kurioms tai netinka. Daugelis trenerių apie tai kalba. Kiek žmonių – tiek ir nuomonių. Mes turime organizacijas, kurios diktuoja krepšinio tvarką. FIBA diktuoja savo tvarką, Eurolyga – savo. Įvyksta disbalansas.
Dabar kiekvienas gali elgtis, kaip panorėjęs. Man tai atrodo truputį neteisinga. Visos šalių federacijos yra FIBA narės ir paklusta jos taisyklėms. FIBA yra IOC narė ir paklusta tarptautinio olimpino judėjimo reikalavimams. Šiandien kažkas nesilaiko šių taisyklių. Tai yra sudėtinga ir delikati situacija. Suprantu, kodėl niekas ir nieko nenori bausti. Mes visi esame vienos didelės krepšinio šeimos nariai. Norisi, kad visos pusės susitartų. Željko Obradovičius nori grįžti prie senosios sistemos.
– Jums nepatinka Eurolyga?
– Man patinka Eurolyga. Kodėl Jūs neteisingai interpretuojate mano žodžius? Visi kažkodėl galvoja, kad aš esu prieš Eurolygą. Tai – puikus turnyras. Mano galva, tai yra pajėgiausių Europos komandų turnyras. Man patinka eiti ir stebėti Eurolygos rungtynes. Tai nėra žaidimo kokybės klausimas. Man tik nepatinka, kad Eurolygos kalendorius sutampa su rinktinės kalendoriumi. Eurolyga lengvai galėtų sukurti „langus“, leidžiančius nacionalinei rinktinei sužaisti savo rungtynes.
Negi jūs manote, jei CSKA, „Žalgiris“, „Barcelona“ ar Madrido „Real“ lapkritį savaitei nutrauktų sezoną, o po savaitės grįžtų į klubus, jų žaidėjų jau neitų žiūrėti krepšinio aistruoliai, nes ką tik matė juos rungtyniaujančius rinktinių sudėtyse? Jie juk perkels gerbėjų dėmesį klubams, kuriems jie atstovauja. Tai visiškai neturės įtakos Eurolygos sezonui. Žaidėjams tei nebūtų papildomas krūvis, nes jie ir taip rungtyniauja visą sezoną. Fiziškai krepšininkas nenukenčia, o moraliai – net laimi, nes atstovaudamas savo šaliai įgiji teigiamų emocijų. Minusai susiję tik su tais žaidėjais, kurie rungtyniauja kituose kontinentuose.
NBA žaidėjams dėl skrydžių tai iš tikrųjų yra problema. Nors ir čia „langų“ sistemą NBA galima būtų išbandyti. Kodėl nepabandyti? Tada būtų galima sakyti, kad tokia sistema neveikia. O dabar atvirai tik viskas tik neigiama. Tarsi būtų koks sabotažas. Nesmagu atsidurti tokioje atmosferoje. Aš neturiu problemų su Eurolyga ir jos krepšinio kokybe. Žiniasklaida neteisingai tai nušviečia. Yra problemų su kalendoriumi, kuri Eurolyga gali sau leisti pakeisti.
– Ar matėte „Žalgirį“ šį sezoną?
– Dar ne. Nemačiau. Neturiu jokių abejonių, ypač po labai sėkmingo praėjusio sezono, kad ir šis bus geras. Noriu pasveikinti (Šarūną) Jasikevičių. Aš esi didelis Lietuvos krepšininkų aistruolis. Su (Gintaru) Einiku kartu žaidėmė vienoje komandoje, stebėjau A.Sabonio, (Šarūno) Marčiulionio, (Rimo) Kurtinaičio, (Valdemaro) Chomičiaus žaidimą. Kartu rungtyniavau su (Ramūnu) Šiškausku ir Lavrinovičiumi. Todėl labai gerbiu lietuvių krepšininkus. Žinau, kad tie vyrukai iš tikrųjų „kietai“ („kruto“ – rusų k.) žaidžia ir žaidė krepšinį.
Pasikartosiu, malonu čia būti ir matyti tuos vaikinus. Dabar jiems teko jau kiti vaidmenys. Vieni jų – treneriai, o Sabas – prezidentas. Smagu, kad jiems sekasi kitose veiklos srityse.
– CSKA šį sezoną pajėgi laimėti Eurolygą?
– CSKA 20 pastarųjų metų pajėgi tapti Eurolygos čempione kievieną sezoną. Tai – puiki komanda ir gera jos krepšininkų sudėtis. Finalo ketverte vienerios rungtynės virsta loterija. Čia CSKA pergalių ir pralaimėjimų procentas kol kas nėra labai geras. CSKA laimėjo tris Eurolygos turnyrus per paskutiniuosius 20 metų. O finalo katverte žaidė 18 ar 19 kartų.
– Jūsų nuomonė apie moterų krepšinį? Lietuvoje jis išgyvena nuosmukį. O Rusijoje?
– Man atrodo, kad mūsų komanda labai talentinga. Ji labai jauna. Karta, kuri tapo 19-mečių Europos čempionėmis, jau ateina į nacionalinę komandą. Užaugo pajėgus jaunimas. Jos dar truputį „žalios“, bet jau įgija patirties. Man tai svarbu, nes artimiausius 10 metų turėsime komandos stuburą. Jų meistriškumas dar augs, merginos pradeda susižaisti. Blogai, kad mes praleidome pasaulio čempionatą, į kurį nepatekome.
Tačiau komanda galėjo surengti visavertę ilgalaikę stovyklą, kurioje kartu treniravosi ir pratinosi viena prie kitos visą mėnesį. Pamatai ateičiai – padėti. Mes į perspektyvą žiūrime optimistiškai. Jei merginos pačios norės tobulėti, mes galime išauginti labai neblogą rinktinę.
