Išsamiame interviu J.Bertomeu atvirai kalba apie Eurolygos dabartį ir ateitį, įvertina vykstantį aršų karą su Tarptautine krepšinio federacija (FIBA), dėkoja Kauno „Žalgirio“ vyriausiajam treneriui Šarūnui Jasikevičiui už vertingas pamokas, aptaria finansines, etines ir moralines problemas pajėgiausioje Europos krepšinio kubų organizacijoje.
„Vasarą mes buvome susitikę su treneriais ir aš padėkojau Šarūnui už man pateiktą puikų pavyzdį.
Mes susitarėmė, kad daugiau niekas dėl savo nesėkmių nesidangstys teisėjais. Pirma, žmonės turi vertinti rungtynes. Antra, taip kalbėti yra tolygu rodyti nepagarbą savo varžovams. Su tuo baigta“, – J.Bertomeu prisiminė žalgiriečių strategą dėl mūsiškio pradėtos diskusijos apie Eurolygos teisėjų objektyvumą.
– Prieš kelerius metus jūs kalbėjote apie „Garbingo žaidimo“ („Fair play“) sistemą Eurolygoje. Ji veikia?
– Taip, sistema įdiegta. Aišku, kad reikia laiko, kad ji imtų tinkamai veikti. Mums ši sistema svarbi tuo, kad klubai dirbtų skaidriai finansų požiūriu, bet tai nesusiję su uždarbiais. Mes norėtume, kad klubai būtų stabilūs, sumaniai valdomi, kad jų išlaidos sutaptų su pajamomis, kad būtų mokami mokesčiai, vykdomi susitarimai su treneriais ir žaidėjais...
Kai kurios komandos sistemos poveikį jau patyrė per pastaruosius metus: (Belgrado) „Crvena zvezda“ ir (Stambulo) „Galatarsaray“ negalėjo įsigyti naujų žaidėjų dėl finansinių pažeidimų. Procesas nėra labai greitas. Bet klubai žino apie šias taisykles, o paskutiniame susitikime susitarėme, kad bausime dar griežčiau.
– Šį sezoną Eurolygoje aiškiai trūksta Belgrado komandų. Ar nebūtų labiau logiška naudotis krepšinio Serbijoje populiarumu, negu investuoti į šalis, kur krepšinis nelabai įdomus?
– Tai buvo labai konservatyvus požiūris. Pavyzdžiui, Vokietija. Ten prieš 10 metų nebuvo krepšinio, o dabar viskas pasikeitė. Tas pats galioja mūsų norams įsteigti komandą Londone. Krepšinis ten visai neišvystytas, bet mes manome, kad privalome būti toje rinkoje.
– Jūs visada kalbėjote apie bendrąją Europos krepšinio piramidę: Eurolyga-Europos taurė-nacionaliniai čempionatai. Šį sezoną Stambulo „Darussafaka“ po pergalės Europos taurės turnyre prarado savininką, trenerį, geriausius krepšininkus ir dabar Eurolygoje užima paskutinę vietą. Kokias pamokas iš to išmokote?
– Reikia suprasti, kad tai – unikalūs bruožai. O yra ir bendrosios savybės. Unikalumas yra tame, kad praėjus kelioms savaitėms po pergalės Europos taurės turnyre, savininkas pareiškė, kad palieka klubą. Klubas tuo metu faktiškai nustojo egzistavęs. Mes atidžiai stebėjome susidariusią padėtį ir žmonės, kurie atėjo į tą komandą, suprato, ką jiems reikia daryti.
Priešingu atveju, mes tam klubui būtume radę pamainą. Stebėtina, bet jiems pavyko surinkti minimalų biudžetą, reikalingą tam, kad būtų galima rungtyniauti Eurolygoje, suburti komandą ir įvykdyti visus reikalavimus. Mes neturėjome priežasčių tam, kad jų nepriimtume, nes visi formalumai buvo įvykdyti.
Globali tendencija yra ta, kad Eurolygos klubų meistriškumas taip išaugo, todėl komandoms, kurioms suteikiama galimybė čia rungyniauti laikinai, vieną sezoną, yra labai sunku atitikti mūsų kriterijus: jos eikvoja daug jėgų nacionaliniame čempionate tam, kad tik išsaugotų tą vietą Eurolygoje.
Būtent todėl „Bamberg“ sumažino biudžetą trečdaliu ir atsisakė dalyvauti Eurolygos turnyre. Jie tiesiog suprato, kad negali varžytis mūsų lygmenyje. Štai būtent todėl „Gran Canaria“ dabar yra ties iškritimo iš Ispanijos aukščiausiosios lygos riba.
Dabar mes galvojame, kaip išspręsti šią problemą. Todėl manome, kad reikia skirti du kelialapius Europos taurės dalyviams ir sukurti mechanizmą, kad, jei komanda, patekusi į Eurolygą per Europos taurės varžybas, gerai pasirodo Eurolygoje, jai suteikiama galimybe čia likti dar vienam sezonui.
– Ar negalėtumėte papasakoti apie Jūsų susitikimą su Atėnų „Panathinaikos“ savininku Dimitriu Giannakopoulu po to, kas įvyko praėjusį pavasarį?
– Viskas normaliai vyko. Tarsi, nieko ir nebuvo. Dimitrios puikus vaikinas, kuriam netikėtai nurovė galvą ir jis liovėsi mąstyti.
Kada su juo susitinki, tu matai nuostabų žmogų. Aš bandau jam išaiškinti, kad jis yra prezidentas, klubo savininkas, viešas asmuo, kad jis privalo elgtis kitaip, ypač dabar, kai socialiniuose tinkuose galima kalbėti ką nori. Tiesa, man nelabai pavyksta.
Aš su juo visada esu labai atviras: yra riba, kurios negalima peržengti, nes, priešingu atveju, tu būsi nubaustas. Tas pats buvo praėjusiais metais: aš jam suteikiau antrąjį šansą, jis su manimi sutiko, bet po dviejų savaičių pradėjo visus „bombarduoti“ socialiniuose tinkuose. Taisyklės yra labai aiškios ir suprantamos.
– Prasidėjo naujas sezonas ir iškart „Olympiakos“ pareikalavo jį diskvalifikuoti...
– Svarbiausia – neužteršti Eurolygos šiais graikiškais žaidimėliais. Pas juos vidaus čempionate vyksta legendiniai karai, o Eurolygoje mes neleidžiame jokių pašalinių incidentų. Jie nenori spręsti šių klausimų civilizuotai Graikijos čempionate, bet tai yra jų rūpesčiai.
Jie žino, kad Eurolygoje tokie klausimai sprendžiami daug griežčiau. Mes tyrėmė šį incidentą. Mūsų komitetas kol kas neturi įrodymų, kad D.Giannakopoulos iš tikrųjų pareiškė, jog „Olympiakos“ papirko teisėjus, kurie dirbo Graikijos klubų rungtynėse. Vietos žurnalistai atsisako mums pateikti atitinkamus įrašus. Bet visa tai – graikiški reikalai.
– Tegul. Bet praėjęs pavasaris – pats aršiausias Eurolygos istorijoje. „Chimki“, Kauno „Žalgiris“ ir „Panathinaikos“ – trijų ketvirtfinalio porų dalyviai iš keturių – kalbėjo apie teisėjavimą. Jus tai nustebino?
– Suprantate, daugelis klubų naudoja teisėjus, kaip pasiteisinimą dėl savo blogo žaidimo. Teisėjai – labai parankus instrumentas.
Šarūnas Jasikevičius pasielgė sumaniausiai: jis dviprasmiškai apie tai užsiminė dar iki (ketvirtfinalio) serijos ir teigė, kad tiki teisėjų sprendimo objektyvumu 50 prieš 50. O vėliau, kai visos serijos buvo nuostabios savo atkaklumu, visi vertino tik teisėjavimą ir kiek ten buvo: 60-40 ar 70-30 ir taip toliau...
Vasarą mes buvome susitikę su treneriais ir aš padėkojau Šarūnui už man pateiktą puikų pavyzdį. Mes susitarėmė, kad daugiau niekas dėl savo nesėkmių nesidangstys teisėjais. Pirma, žmonės turi vertinti rungtynes. Antra, taip kalbėti yra tolygu rodyti nepagarbą savo varžovams. Su tuo baigta.
Jei kas prašneks apie teisėjus, pirmąjį kartą bus nubaustas 5 tūkst. eurų bauda, o antrąjį kartą – automatiškai diskvalifikuotas. Neseniai trys treneriai jau buvo nubausti.
– Jūs visada sakote, kad Eurolyga yra organziacija, kurią sukūrė klubai. Jums neatrodo, kad praėjusios atkrintamosios varžybos įrodė, kad klubai nepasitiki vieni kitais?
– Ne. Jie puikiai supranta, kad yra vienos kompanijos akcininkai ir priima visus sprendimus. Visi suvokia, kad lygos įvaizdis nukenčia dėl diskusijų apie teisėjavimą. Tai supranta net „Panathinaikos“.
Ne tame esmė, kad mes nenorime, jog kritikuotų teisėjus. Mes turime vidinį ryšį – jūs ten galite pasikalbėti su teisėju ir pasakyti jam viską, ką tik pageidaujate. Jis jums paaiškins savo sprendimų logiką. Arba pripažins savo klaidą.
Jei įvyksta klaida, mes publikuojame savo tinklapyje taisyklių punktus ir aiškiname niuansus. Štai neseniai Erginas Atamanas kalbėjo, kad rungtynių rezultatą reikia anuliuoti ir privalu peržaisti rungtynes. Bet paaiškėjo, kad jis pats tiesiog nežino taisyklių.
Tai yra ne pasitikėjimo trūkumas, o tai, kad kai kas skiria per daug dėmėsio teisėjavimo faktoriui. Kai kas vis dar galvoja, kad teisėjai dirba pagal kažkokius nurodymus „iš viršaus“. Tai visiška nesąmonė. Pasakykite man: ar buvo per pastaruosius metus nors vienas nepelnytas Eurolygos čempionas? Per šiuos 18 metų „Panathinaikos“ iškovojo daugiausiai titulų ir dabar sako, kad mes juos žudome? Nesąmonė.
Tai, žinoma, įdomu, bet tik tiems, kurie nori savo pralaimėjimus pateisinti teisėjų darbu. Suprantama, kad teisėjai klysta. Praėjusiame sezone viena teisėja turėjo dirbti finalo ketverto varžybose, bet ten nepateko, nes šiurkščiai suklydo serijoje tarp CSKA ir „Chimki“. Tokie dalykai nutinka. Visa kita yra tik konspirologijos teorijos. O konspirologijos teorijos liko XIX amžiuje. Jei kas jas skleis dabar, mes juos bausime.
– Karas su FIBA. Kokie santykiai su FIBA dabar?
– Aš nežinau. Mūsų pozicija yra aiški. Ji nesikeitė. Mes norime rasti sprendimą, ypač susijusį su kalendoriumi. Mes kol kas nesusisiekėmė su nauja FIBA vadovybe. Mes kol kas nesuprantame, kaip FIBA elgsis po pirmojo atrankos etapo. Daugelis krepšinio pasaulio rimtų figūrų – (Arvydas) Sabonis, (Hidayetas) Turkoglu – viešai pasisakė prieš (rinktinių) „langų“ sistemą.
Patrickas Baumannas turėjo savo aiškias nuostatas. Jis tą programą stūmė ir nenorėjo girdėti jokių prieštaravimų. Dabar atėjo nauji vadybininkai. Reikia suprasti, ar jų pozicija 100 proc. sutampa su tuo, kas buvo iki šiol.
– Kai konfliktas tik prasidėjo, visi laukė kažkokio teismo sprendimo, kuris išspręstų šią problemą. Paaiškinkite, kodėl tokio sprendimo nėra?
– Todėl, kad tai ne teismo reikalas. Europos komisija suprato, kad negali priimti jokio sprendimo. FIBA niekaip nenubaudė žaidėjų, kurie neprisijungė prie savo nacionalinių rinktinių. Aišku, kad tai būtų buvę krepšininkų teisių pažeidimas. Kai tik būtų priimtas koks nors panašus sprendimas, būtų galima iš karto kreiptis į teismą. Čia, žinoma, yra labai daug veidmainystės. Žmonės, kurie praeityje praleisdavo rinktinių dvikovas, dabar kalba, kad neatvykti į nacionalinę komandą – yra nepriimtina.
– Jūs apie Andrejų Kirilenką?
– Ir apie Vlade Divacą. Aš neatsimenu, kad jis, būdamas „Sacramento Kings“ generaliniu vadybininku, būtų paleidęs Bogdaną Bogdanovičių į rinktinę. O Andrejus savo žaidėjo karjeros metu darė pertraukas (rinktinėje) tam, kad susigrąžintų jėgas. Tai buvo teisingi jo sprendimai. Nemanau, kad jis rengė Rusijos rinktinės sabotažą. Ir taip jis elgėsi ne vieną kartą.
Reikia gerbti Eurolygos žaidėjus. Mes neleisime, kad mūsų krepšininkus ir mūsų savininkus laikytų antrarūšiais. Kodėl juos vertina prasčiau, negu kokius nors „Minnesota Timberwolves“ ar „Oklahoma Thunder“ atstovus? Štai būtent todėl mes ir siūlome atskirti nacionalinių rinktinių ir klubų kalendorius.
– FIBA kaltina Jus tuo, kad Jūs specialiai dubliavote ispanų ir turkų klubų rungtynes su Turkijos ir Ispanijos rinktinių susitikimais. Tyčia taip surezgėte?
– Niekai. Pirma, Euroyga sudaro rungtynių kalendorių be pertraukų nuo 2000-ųjų metų. O štai FIBA 2017 metais netikėtai sugalvojo kažkokius „langus“ ir tuo pačiu pažeidė susitarimus, sudarytus 2004-ųjų lapkritį.
Jie gali mane kaltinti tuo, kad būtent aš užmušiau Johną Kennedy. Mes darome viską taip pat, kaip ir pastaruosius 18 metų. Niekas nepasikeitė. Jie pažeidžia kontraktą, tačiau mes nesikreipsime į teismą, nes visa tai yra kvaila.
Antra, tai buvo paprasčiausias sutapimas. Mūsų kalendorių sudaro vokiečių matematikas, kuris suveda tam tikrus duomenis (kada arenos laisvos) į kompiuterį. Jis neturi supratimo, kas žaidžia Turkijos rinktinėje, o kas – Ispanijos. Be to, pas mus rungtyniauja keturios komandos iš Ispanijos ir trys iš Turkijos, todėl gana didelė tikimybė, kad jos žais tarpusavyje.
Svarbiausia, kad taip iš viso neturėtų būti. Mes turime ginti nacionalines komandas tam, kad jose žaistų geriausi krepšininkai. Reikia, kad pasaulio čempionate dalyvautų Luka Dončičius, reikia, kad rinktinės būtų pajėgiausių sudėčių. O jie sugalvojo sistemą, pagal kurią žaidžia trečiojo kalibro sudėtys.
– Jūs dabar laimite šiame konflikte?
– Ne. Man nepatinka, kad tenka eikvoti tiek jėgų pačiam konfliktui, o ne krepšinio plėtrai. Pusė mano laiko skiriama susitikimams su Europos komisija ir nacionalinių federacijų vadovais.
Deja, FIBA negali susitaikyti su tuo faktu, kad Eurolyga yra sėkmingas turnyras. Deja, FIBA negali išgyventi to, kad jai nepavyko Eurolygos pakeisti Čempionų lyga. Deja, FIBA surengė Čempionų lygos turnyrą, kuriame nežaidžia čempionai, ir viskas žlugo.
O dabar dar šie „langai“. Tai ne tik FIBA žlugimas, bet ir viso krepšinio naikinimas.
– Eurolyga plečiasi. Kokį Jūs matote šį turyrą ir visą Europos krepšinį apskritai po 5 ar 10 metų?
– Kai mes pasiūlėme Eurolygos reguliaraus čempionato naująją sistemą, nekūrėmė jokių laiko rėmų. Mes manome, kad svarbiausia yra sukurti tarpusavyje susijusią sistemą tarp nacionalinių čempionatų, Europos taurės turnyro ir Eurolygos. Ji suteikia stabilumo ir leidžia žmonėms su ambicijomis sėkmingai vystyti savo projektus.
Futbolo Čempionų lygoje stabilumo problemą sprendžiama skirianti daug kelialapių nacionalinių čempionatų dalyviams. Todėl ten kasmet galima pamatyti „Manchester United“ ar „Barcelona“. Mes šią problemą sprendžiame nuolatinių licencijų pagalba. Bet principas yra panašus: žmonės nori matyti garsius klubus ir nori girdėti skambius komandų pavadinimus.
Ideali Eurolygos ateities piramidė: Eurolyga-Europos taurė-nacionaliniai čempionatai. Čia būtų laikomasi sportinių principų, bet būtų garantuotas ir stabilumas. Man, pavyzdžiui, „Valencia“ ir „Chimki“ yra tipiškos komandos, kurioms būtinas stabilumas. Jos nuolat migruoja iš vieno turnyro į kitą ir joms sunku sukurti kažką nuoseklaus.
Dabar mes stengiamės baigti kurti šią sistemą. Norime, kad pas mus žaistų 18 komandų, o dar kelios patektų iš Europos taurės turnyro. Mes esame arti galutinio varianto, bet reikia dar pašalinti smulkius trūkumus.
– Kaip ketinate tai pasiekti?
– Pirmiausia reikia patikrinti, ar turime galimybių patekti į dideles rinkas. Konkrečiai – į Angliją ir Prancūziją. Kartu reikia pažiūrėti, ar mes galėtume pelengvinti patekimą į Eurolygą iš Europos taurės turnyro. Apie tai galvosime per artimiausius metus. Mums teko sunkiai dirbti tam, kad atsidurtume ten, kur esame dabar. Buvo sunkus darbas ir sunkios kovos. Dabar reikia konsoliduoti mūsų pasiekimus, atsikvėpti ir po kelerių metų ieškoti arenos, savininkų ir sąlygų komandai egzistuoti Londone.
– O Paryžius? Ten jau yra komanda, kuri turi Eurolygos garantijas?
– Visi žino, kad mūsų pagrindinis kandidantas Prancūzijoje – Lionas.
– Kas turėtų įvykti, kad Europos klubai taptų pelningi?
– Mes negalime riboti klubų išlaidų ar įvesti atlyginimų lubas kaip NBA. Egzistuoja skirtumai tarp įvairių (Europos) valstybių. Vienintelis dalykas, ką mes galime – sekti, kad klubai neišleistų pinigų daugiau, negu gauna iš investuotojų. Mes stengiamės, kad klubai dėtų pastangas tam, jog uždirbtų kuo daugiau pinigų. Mūsų produktas – labai geras. Žinoma, jis gali būti ir dar geresnis. Ir bus geresnis.
