EUROLYGA 2023

Lietuvos krepšinio klubai šiame amžiuje dėl šalies taurės kovos tik tryliktąjį kartą

Nors už lango jau 2019-ieji, stipriausi Lietuvos krepšinio klubai šiame amžiuje dėl šalies taurės kovoja tik tryliktąjį kartą. Amžių sandūroje taurės turnyras kelis sezonus nebuvo rengiamas, o jį atgaivinus per 12 praėjusių metų prizą septynis sykius iškovojo Kauno „Žalgiris“, tris – Vilniaus „Lietuvos rytas“, du – „Prienai“.

Karaliaus Mindaugo taurė.<br>G.Šiupario nuotr.
Karaliaus Mindaugo taurė.<br>G.Šiupario nuotr.
Karaliaus Mindaugo taurės logotipas.<br>lkl.lt nuotr.
Karaliaus Mindaugo taurės logotipas.<br>lkl.lt nuotr.
M.Lukauskis ir D.Lavrinovičius.<br>„Skycop“ nuotr.
M.Lukauskis ir D.Lavrinovičius.<br>„Skycop“ nuotr.
Vilniaus klubas buvo toli nuo pergalės Karaliaus Mindaugo taurės turnyre.<br>G.Šiupario nuotr.
Vilniaus klubas buvo toli nuo pergalės Karaliaus Mindaugo taurės turnyre.<br>G.Šiupario nuotr.
Vilniaus klubas buvo toli nuo pergalės Karaliaus Mindaugo taurės turnyre.<br>G.Šiupario nuotr.
Vilniaus klubas buvo toli nuo pergalės Karaliaus Mindaugo taurės turnyre.<br>G.Šiupario nuotr.
Karaliaus Mindaugo taurė.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Karaliaus Mindaugo taurė.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Vilniaus klubas buvo toli nuo pergalės Karaliaus Mindaugo taurės turnyre.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Vilniaus klubas buvo toli nuo pergalės Karaliaus Mindaugo taurės turnyre.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Vilniaus klubas buvo toli nuo pergalės Karaliaus Mindaugo taurės turnyre.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Vilniaus klubas buvo toli nuo pergalės Karaliaus Mindaugo taurės turnyre.<br>G.Bitvinsko nuotr.
 Karaliaus Mindaugo taurė.<br>LKL/BNS nuotr.
 Karaliaus Mindaugo taurė.<br>LKL/BNS nuotr.
 Karaliaus Mindaugo taurė.<br>LKL/BNS nuotr.
 Karaliaus Mindaugo taurė.<br>LKL/BNS nuotr.
 Karaliaus Mindaugo taurė.<br>LKL/BNS nuotr.
 Karaliaus Mindaugo taurė.<br>LKL/BNS nuotr.
 Karaliaus Mindaugo taurė. Simas Galdikas.<br>bcneptunas.lt nuotr.
 Karaliaus Mindaugo taurė. Simas Galdikas.<br>bcneptunas.lt nuotr.
Karaliaus Mindaugo taurė. Šarūnas Jasikevičius.<br>LKL nuotr.
Karaliaus Mindaugo taurė. Šarūnas Jasikevičius.<br>LKL nuotr.
 „Lietkabelio“ krepšininkai.<br>G.Šiupario nuotr.
 „Lietkabelio“ krepšininkai.<br>G.Šiupario nuotr.
 „Lietkabelio“ krepšininkai.<br>G.Šiupario nuotr.
 „Lietkabelio“ krepšininkai.<br>G.Šiupario nuotr.
 Šokėjos.<br>G.Šiupario nuotr.
 Šokėjos.<br>G.Šiupario nuotr.
 „Lietkabelio“ krepšininkai.<br>G.Šiupario nuotr.
 „Lietkabelio“ krepšininkai.<br>G.Šiupario nuotr.
Karaliaus Mindaugo taurė. Treneris Nenadas Čanakas<br>G.Šiupario nuotr.
Karaliaus Mindaugo taurė. Treneris Nenadas Čanakas<br>G.Šiupario nuotr.
Kauno Žalgiris, Thomas Walkupas.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Kauno Žalgiris, Thomas Walkupas.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Vilniaus „Rytas“, Arciomas Parachouskis.<br>G.Šiupario nuotr.
Vilniaus „Rytas“, Arciomas Parachouskis.<br>G.Šiupario nuotr.
Vilniaus „Rytas“, Eimantas Bendžius.<br>D.Umbraso nuotr.
Vilniaus „Rytas“, Eimantas Bendžius.<br>D.Umbraso nuotr.
Vilniaus Rytas, D.J.Seeley.<br>D.Umbraso nuotr.
Vilniaus Rytas, D.J.Seeley.<br>D.Umbraso nuotr.
Karaliaus Mindaugo taurė. Tomas Jasevičius.<br>G.Šiupario nuotr.
Karaliaus Mindaugo taurė. Tomas Jasevičius.<br>G.Šiupario nuotr.
 Dainius Adomaitis.<br>D.Unbraso nuotr.
 Dainius Adomaitis.<br>D.Unbraso nuotr.
Kauno Žalgirio aistruoliai.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Kauno Žalgirio aistruoliai.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Karaliaus Mindaugo taurė. Šarūnas Jasikevičius.<br>G.Šiupario nuotr.
Karaliaus Mindaugo taurė. Šarūnas Jasikevičius.<br>G.Šiupario nuotr.
Daugiau nuotraukų (26)

Lrytas.lt

Feb 16, 2019, 9:33 AM

Praėjusiame amžiuje Lietuvos krepšinio taurės turnyrą ilgai rengė „Sporto“ laikraštis. Jo įsteigtas prizas krepšininkams buvo įteikiamas nuo septintojo dešimtmečio vidurio iki paskutiniųjų XX amžiaus metų. Vis dėlto dešimtajame dešimtmetyje, įkūrus Lietuvos krepšinio lygą (LKL) ir komandoms pradėjus gausiau dalyvauti Europos turnyruose, krepšinio varžybų tvarkaraštis tapo labai intensyvus, todėl stipriausi šalies klubai vis dažniau atsisakydavo kovoti dėl taurės.

Kurį laiką LKL vidutiniokus skatino tai, kad „Sporto“ taurės laimėtojai iškovodavo kelialapį į antrąjį pagal rangą Europos krepšinio turnyrą, kuris tuo metu buvo vadintas Europos klubų taure (vėliau tapo Europos taure, dar vėliau – R.Saportos taure).

Tačiau nepakeičiamas Lietuvos krepšinio čempionas „Žalgiris“ motyvacijos kovoti dėl „Sporto“ taurės neturėjo ir paskutinį kartą turnyre dalyvavo 1992-1993 metų sezone, dar prieš LKL įkūrimą. Žalgiriečiai tuomet iškovojo šalies taurę, bet kitą sezoną prizą atidavė be žaidimo ir į šias varžybas nebegrįžo.

Paskutine vinimi į „Sporto“ taurės turnyro karstą tapo tuo metu antrojo pagal pajėgumą šalies klubo Kauno „Atleto“ akibrokštas. 1996 metų pradžioje „Atletas“ laimėjo ketvirtfinalio rungtynes, bet paskui atsisakė atvykti į Šiauliuose rengtą finalo ketverto turnyrą.

Kitų LKL klubų entuziazmas irgi buvo išblėsęs, todėl nuo 1996-1997 metų sezono dėl „Sporto“ taurės varžėsi tik žemesnių lygų komandos.

Šalies taurės turnyras buvo atgaivintas XXI amžiaus pirmojo dešimtmečio viduryje. Nors varžybų bado tuo metu nebuvo – greta LKL čempionato vyko Baltijos lygos turnyras, stipriausi šalies klubai varžėsi Eurolygoje ar Europos taurės turnyre, Lietuvos krepšinio bendruomenė matė, kokie populiarūs yra kai kuriose užsienio šalyse, pirmiausiai Ispanijoje, Italijoje ir Prancūzijoje, rengiami nacionalinės taurės finalo aštuonetai.

Taurės turnyro poreikiui augant, vadžias į savo rankas perėmė Lietuvos krepšinio federacija (LKF), kurios tuometinė vadovybė veikė daug energingiau negu dabartinė. Šalies krepšinio vadovų iniciatyva, 2006-2007 metų tvarkaraštyje atsirado LKF taurės turnyras.

Tiesa, per tuziną metų Lietuvos krepšinio bendruomenei taip ir nepavyko išgryninti taurės turnyro. Jo varžybų sistema keičiama vos ne kiekvienais metais, o prieš ketverius metus pasikeitė ir turnyro rengėjai. LKF vėl nusišalino nuo šio darbo, tad pastaruosius keturis sezonus varžybas rengia LKL.

Keli pirmieji LKF taurės turnyrai buvo pažymėti aiškiu dviejų komandų „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ dominavimu. Šios dvi komandos net penkis sezonus paeiliui kovojo finale, o ankstyvuosiuose etapuose paprastai nesulaukdavo jokio varžovų pasipriešinimo.

2007 metais pirmajame LKF taurės turnyre tiek „Žalgiris“, tiek „Lietuvos rytas“ net ir pusfinalio rungtynes laimėjo didesniu nei 30 taškų skirtumu. Tąkart intrigos nebuvo ir finale – kauniečiai jau antrajame kėlinyje pradėjo triuškinti vilniečius ir šventė lengvą pergalę 84:65.

Kauno komandos pranašumas nekėlė abejonių ir 2008 metais. Nors antrajame LKF taurės finale teko pavargti ilgėliau, trečiajame kėlinyje surengtas spurtas užtikrino „Žalgirio“ pergalę 83:72.

„Žalgiris“ nuo sosto buvo nuverstas tik 2009 metais. Tiesa, ir tą sykį kauniečiai didelę rungtynių dalį žaidė geriau ir trečiajame kėlinyje pirmavo 14 taškų skirtumu. Vis dėlto „Lietuvos rytas“ spėjo pavyti varžovus, o likus 2 sek. iki sirenos Panevėžio arenoje svarbiausią tritaškį, nulėmusį vilniečių pergalę 84:82, įmetė iš Panevėžio kilęs Mindaugas Lukauskis.

2010 metais „Lietuvos rytas“ apgynė titulą. Tąkart vilniečiams pavyko laimėti paprasčiau – jie pirmavo nuo antrojo kėlinio vidurio ir nugalėjo 77:65.

„Žalgiris“ šalies taurę susigrąžino 2011 metais, kai įveikė nuolatinius varžovus tokiu pat 12 taškų skirtumu 81:69. Tris kėlinius aikštėje vyko visiškai lygi kova, bet paskutiniojo ketvirčio pradžioje Kauno krepšininkai surengė lemiamą spurtą ir nebeleido ‚Lietuvos rytui“ vėl priartėti.

Pirmasis LKF taurės finalo ketvertas 2007 metais vyko Klaipėdoje, senojoje „Neptūno“ salėje. Tuo metu šalyje tebuvo dvi didelės arenos – Vilniaus „Siemens“ ir Kauno sporto halė. Tačiau LKF nenorėjo rengti lemiamos turnyro dalies Kaune arba Vilniuje, kad nesuteiktų papildomo pranašumo vienam iš dviejų didžiųjų favoritų „Žalgiriui“ arba „Lietuvos rytui“.

Dėl tos pačios priežasties finalo ketvertas per Lietuvą keliavo ir vėliau. Vis dėlto kitais metais krepšininkams buvo sudarytos geresnės sąlygos, nes rengiantis Europos krepšinio čempionatui duris atvėrė naujos arenos. Jose ir paaiškėdavo LKF taurės savininkai: 2008-aisiais prizas buvo įteiktas Šiauliuose, 2009-aisiais – Panevėžyje, 2011-aisiais – Alytuje.

Vilniuje lemiamas taurės turnyro etapas pirmąjį kartą buvo surengtas 2010 metais, Kauno „Žalgirio“ arenoje – 2012 metais.

Kol finalo ketvertas atkeliavo į Kauną, nuskurdo pats LKF taurės turnyras. Dešimtmečių sandūroje stipriausi Lietuvos krepšinio klubai susigundė Rusijos rengiama Vieninga lyga ir pradėjo reikalauti išskirtinių sąlygų nacionalinėse varžybose. „Žalgiris“ ir „Lietuvos rytas“ žaidė mažiau rungtynių LKL čempionate, o 2011-2012 metų sezone Vilniaus klubas atsisakė dalyvauti LKF taurės turnyre.

Nors sostinės komandai buvo garantuota vieta finalo ketverte, „Lietuvos ryto“ vadovai nusprendė jame nežaisti. Beje, tą sezoną taurės turnyrą ingnoravo dar du LKL klubai Panevėžio „Techasas“ ir Kauno „Baltai“, kurie be žaidimo pasidavė dar pirmajame etape.

Finalo ketverte netikėtai atsiradus laisvai vietai, dėl jos papildomose rungtynėse kovojo ketvirtfinalyje pralaimėjusios komandos. Jų dvikovą laimėjo Pasvalio „Pieno žvaigždės“. Įdomu, kad ketvirtfinalyje „Pieno žvaigždės“ nusileido „Prienams“, o pusfinalyje šioms komandoms teko susitikti dar kartą. Pasvaliečiai iškovojo pergalę 68:67 ir pateko į finalą.

2012-ųjų finalas buvo nuobodžiausias per Lietuvos taurės turnyrų istoriją – lemiamose rungtynėse „Žalgiris“ sutriuškino Pasvalio komandą 37 taškų skirtumu 99:62.

Kitą sezoną LKF taurės turnyre nebežaidė ne tik „Lietuvos rytas“, bet ir „Žalgiris“. Dėl to turnyro rengėjai pakeitė varžybų sistemą ir visuose etapuose buvo žaidžiamos dvejos rungtynės abiejų komandų aikštėse. 2013 metų pavasarį finale „Prienai“ išvykoje pralaimėjo pirmąsias rungtynes „Pieno žvaigždėms“ 75:77, bet su kaupu atsirevanšavo savo aikštėje 81:60 ir nutraukė „Žalgirio“ bei „Lietuvos ryto“ dominavimą.

Kadangi dėl taurės nekovojo du stipriausi šalies klubai, nemažai sirgalių Prienų komandos pergalę vadino nevisaverte. Tačiau kitais metais „Prienai“ parodė, jog yra pajėgūs parblokšti net Lietuvos krepšinio milžinus. 2013-2014 metų sezone, kuriame į LKF taurės turnyrą grįžo „Žalgiris“ ir „Lietuvos rytas“, prieniškiams pavyko apginti titulą, o Panevėžyje surengtas finalo ketvertas buvo neabejotinai įdomiausias per šiuolaikinę Lietuvos taurės turnyrų istoriją.

Įtampa įkaito jau per pusfinalio rungtynes, per kurias „Prienai“ nugalėjo „Žalgirį“ 84:76, o „Lietuvos rytas“ įveikė Klaipėdos „Neptūną“ 90:88.

Tačiau šeštadienio aistros buvo menkniekis, palyginti su tuo, kas vyko sekmadienį, kai prieniškiai nutildė kitą finalo ketverto favoritę Vilniaus komandą 92:91. Krepšinio mūšio didvyriu tapo „Prienų“ puolėjas M.Lukauskis, paskutinę sekundę įmetęs pergalingą baudos metimą į savo buvusios komandos „Lietuvos ryto“ krepšį.

Šiame amžiuje taurės turnyrų finalo ketvertai Panevėžyje buvo surengti du kartus. Ir abu kartus jų didvyriu tapo skirtingoms kitų miestų komandoms atstovavęs panevėžietis M.Lukauskis.

Iki 2014 metų LKF taurės turnyre galėjo dalyvauti visos Lietuvos komandos, o žemesnių lygų ekipoms buvo suteikta galimybė išbandyti jėgas su varžovais iš aukštesnių lygų. Tiesa, NKL ir RKL klubai į taurės turnyrą nesiveržė, tad dalyvių skaičius nebuvo didelis.

2011 metų rudenį prie starto linijos išsirikiavo 20 komandų, 2012 metų rudenį – 23 komandos, 2013 metų rudenį – 24 komandos. Šie skaičiai buvo gana juokingi, palyginti su tais laikais, kai devintajame dešimtmetyje ar dešimtojo dešimtmečio pradžioje dėl „Sporto“ taurės kovodavo daugiau nei 100 komandų.

Galiausiai LKF nusprendė supaprastinti turnyrą ir 2014-2015 metų sezone surengė tik finalo aštuonetą, kuriame varžėsi stipriausi LKL klubai.

O 2015 metais šalies krepšinio federacija apskritai numojo ranka į šias varžybas ir jų organizavimo darbus perėmė LKL, kuri turnyrą pakrikštijo Karaliaus Mindaugo taure.

Krepšinio aikštėse po 2014-ųjų „Prienų“ pergalės viskas grįžo į senas vėžes. Per tris iš keturių praėjusių turnyrų finale grūmėsi „Žalgiris“ ir „Lietuvos rytas“, o taurė iškeliaudavo arba į Kauną, arba į Vilnių.

2015 metų vasarį Kaune surengtame paskutiniojo LKF taurės turnyro finalo aštuonete prizą susigrąžino „Žalgirio“ krepšininkai, be ypatingo vargo laimėję visas trejas rungtynes. Nors finalo rezultatas tarsi ir rodė atkaklią kovą („Žalgiris“ įveikė „Lietuvos rytą“ 82:76), šie skaičiai buvo apgaulingi – kauniečiai solidžią persvarą įgijo dar antrajame kėlinyje ir atsipalaidavo tik paskutinėmis minutėmis.

2016 metais pirmąjį Karaliaus Mindaugo taurės turnyrą, kuriame taip pat buvo surengtas tik finalo aštuonetas, laimėjo „Lietuvos rytas“. Finale vilniečiai irgi viena kryptimi vykusiose rungtynėse nugalėjo „Žalgirį“ 67:57.

Kitais metais „Lietuvos ryto“ viltys apginti titulą netikėtai žlugo dar ketvirtfinalyje, kuriame vilniečiams spąstus paspendė Utenos „Juventus“. Sumažėjusia konkurencija pasinaudojo į finalą patekęs Panevėžio „Lietkabelis“, tačiau svarbiausiose rungtynėse panevėžiečiai nepateikė jokių argumentų „Žalgiriui“. Kauno komanda finale šventė pergalę 84:63 ir susigrąžino šalies taurę.

Pernai Karaliaus Mindaugo taurės finalas irgi netapo turnyro puošmena. „Žalgiris“ lemiamoje dvikovoje visa galva pranoko „Lietuvos rytą“ 81:62.

Dviejų praėjusių Karaliaus Mindaugo taurės finalų naudingiausiu žaidėju buvo išrinktas „Žalgirio“ puolėjas Edgaras Ulanovas. Jo kolekcijoje yra dar vienas naudingiausiojo prizas, gautas po 2015 metų LKF taurės finalo.

Po du kartus naudingiausiu finalo krepšininku buvo išrinkti „Lietuvos ryto“ ir „Prienų“ garbę gynęs M.Lukauskis (2009 ir 2014 m.) bei „Žalgirio“ kapitonas Paulius Jankūnas (2011 ir 2012 m.).

Naudingiausiojo prizai jau daug metų lieka Lietuvoje. Tik po dviejų pirmųjų LKF taurės finalų apdovanojimus gavo „Žalgirio“ amerikiečiai Tanoka Beardas (2007 m.) ir DeJuanas Collinsas (2008 m.), o vėliau garbingo asmeninio įvertinimo sulaukdavo vien lietuviai. Be jau minėtų krepšininkų, naudingiausiu taurės finalo žaidėju buvo išrinkti Martynas Gecevičius („Lietuvos rytas“, 2010 m.), Gintaras Kadžiulis („Prienai“, 2013 m.) ir Antanas Kavaliauskas („Lietuvos rytas“, 2016 m.).

Finalų rezultatyvumo rekordas priklauso tuometiniam „Žalgirio“ žaidėjui Jonui Mačiuliui, kuris 2009 metais lemiamose rungtynėse pelnė 29 taškus. Tiesa, Kauno komanda taurės tąkart neiškovojo.

2014-ųjų finale 28 taškus pelnė „Lietuvos ryte“ žaidęs kolumbietis Juanas Palaciosas. Tačiau ir jo rezultatyvumas nepadėjo komandai laimėti.

Tarp nugalėtojų per dvylika praėjusių finalų labiausiai pasižymėjo D.Collinsas. Jis 2008-ųjų finale pelnė 27 taškus.

Šiame amžiuje rengtų Lietuvos vyrų krepšinio taurės turnyrų finalai (metai, laimėtojas, finalininkas, finalo rezultatas, naudingiausias žaidėjas):

2007 metai: Kauno „Žalgiris“ – Vilniaus „Lietuvos rytas“ – 84:65, T.Beardas („Žalgiris“);

2008 metai: Kauno „Žalgiris“ – Vilniaus „Lietuvos rytas“ – 83:72, D.Collinsas („Žalgiris“);

2009 metai: Vilniaus „Lietuvos rytas“ – Kauno „Žalgiris“ – 84:82, M.Lukauskis („Lietuvos rytas“);

2010 metai: Vilniaus „Lietuvos rytas“ – Kauno „Žalgiris“ – 77:65, M.Gecevičius („Lietuvos rytas“);

2011 metai: Kauno „Žalgiris“ – Vilniaus „Lietuvos rytas“ – 81:69, P.Jankūnas („Žalgiris“);

2012 metai: Kauno „Žalgiris“ – Pasvalio „Pieno Žvaigždės“ – 99:62, P.Jankūnas („Žalgiris“);

2013 metai: „Prienai“ – Pasvalio „Pieno Žvaigždės“ 75:77 ir 81:60, G.Kadžiulis („Prienai“);

2014 metai: „Prienai“ – Vilniaus „Lietuvos rytas“ – 92:91, M.Lukauskis („Prienai“);

2015 metai: Kauno „Žalgiris“ – Vilniaus „Lietuvos rytas“ – 82:76, E.Ulanovas („Žalgiris“);

2016 metai: Vilniaus „Lietuvos rytas“ – Kauno „Žalgiris“ – 67:57, A.Kavaliauskas („Lietuvos rytas“);

2017 metai: Kauno „Žalgiris“ – Panevėžio „Lietkabelis“ – 84:63, E.Ulanovas („Žalgiris“);

2018 metai: Kauno „Žalgiris“ – Vilniaus „Lietuvos rytas“ – 81:62, E.Ulanovas („Žalgiris“).

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.