Tiesa, šįkart ant taurės atsirado ne „Ryto“ klubo pavadinimas, o „Lietuvos ryto“ ekipos vardas. Dabar ši komanda jau neegzistuoja.
„Giliai kapstote... Aš nusikalęs kaip šuva – o man tokį klausimą reikia atsakyti. Naktį nemiegojau prieš šį mačą. Koks man skirtumas, kas ten buvo parašyta. Mes laimėjome tą taurę. Kad ir „Statyba“ tegul ten būna parašyta. Būsiu laimingas, nes dar ir žaidžiau „Statyboje“. Gali būti užrašyta kad ir „Statyba“ -„Lietuvos rytas“ – „Rytas“. Tuomet visi bus laimingi“, – kalbėjo Vilniaus komandos vedlys D.Adomaitis.
Pagal geriausius finalų scenarijus vykusiame mače viską lėmė paskutiniosios sekundės, per kurias įspūdingai sužaidė Dainiaus Adomaičio ekipa.
Kelis variantus išsigelbėti turėję kauniečiai krito po Leo Westermanno baudos metimų, kai šis galėjo išlyginti rezultatą, tačiau iš trijų bandymų pataikė du metimus.
Šios dienos mačo Dainiaus Adomaičio kariauna pabandė diktuoti savo sąlygas, tačiau Mariaus Grigonio vedami žalgiriečiai šiaip ne taip perėmė iniciatyvą ir po dviejų ketvirčių pirmavo 35:30.
Dar didesnis atotrūkis tarp klubų buvo po trijų kėlinių – „Žalgiris“ sugebėjo susikrauti 8 taškų pranašumą – 51:43 ir turnyro šeimininkams buvo likusios tik dešimt minučių pakreipti įvykių eigą sau naudinga linkme.
Ir per tas 600 sekundžių vilniečiai užkūrė titulą ginantiems kauniečiams tikrą pirtį.
Likus kovoti 7 minutes skirtumas sumenko iki 54:48, bet po Artūro Milaknio tritaškio ir vėl pašoko iki 59:50.
Likus trims minutėms po Roko Stipčevičiaus dviejų tolimų šūvių skirtumas aptirpo iki minimumo 62:61.
Po to, kai nebuvo įskaitytas Pauliaus Jankūno metimas, Dennis Seeley įmetė du taškus ir „Rytas“ po ilgo laiko pirmavo 63:62. O kai likus 47 sek. tritaškį įsūdė Eimantas Bendžius, „Siemens“ arenoje pakvipo vilniečių pergale – 66:62
A.Milaknis tuoj pat atsakė tritaškiu, o vilniečiams pirmaujant 68:65 L.Westermannas trimis baudos metimais likus grumtis 5 sek. galėjo išlyginti rezultatą. Tačiau jo ranka sudrebėjo, o „Rytas“ savo sėkmės paukštės nepaleido.
„Didžiausias akcentas buvo siekti kontroliuoti savo baudos aikštelę – jų pelnomus taškus iš baudos aikštės ir atkovotus kamuolius. Kartais viskas atrodė labai gerai. Kai ta kontrolė buvo prarandama, tuomet pralaimėdavome“, – šnekėjo D.Adomaitis.
Jis tikino, kad ekipa privalėjo laimėti, nes kovojo prieš savo sirgalius.
„Laimėti turnyrą žaidžiant prieš savo sirgalius yra labai svarbu. Rungtynės yra 40 minučių ir reikia kovoti – gali ilgą laiką pralaimėti, bet reikia nepalūžti – ekipa išsilaikė, parodė charakterį ir tai mane labai džiugina“, – šnekėjo D.Adomaitis.
– Kaip sugebėjote išlaikyti ekipa nusiteikusią pergalei, kai jau atrodė, kad ji artėjate prie nelinksmos pabaigos? Apskritai, kaip jaučiatės, kad prieš tai buvo šaukiama „Adomaitį lauk“, o dabar esate garbinamas.
– Tai ir yra mano darbo dalis. Dabar tie sirgaliai, kurie kritikavo, po šio mačo lyg ir sako „atsiprašau“.
Bet aš visada priimu kritiką, o dabar džiaugiuosi už tuos, kurie dirbo, tikėjo ir mes dabar esame ten, kur dabar mes esame. Aš tik džiaugiuosi tais žmonėmis, kuriais tikėjau.
– Patys krepšininkai dar prieš šias rungtynes teigė, kad šiai pergalei buvo tam tikros aplinkybės.
– Visi žinote, koks mūsų sezonas – man jis yra pats sudėtingiausias per visą karjerą. Kas liečia traumas, neprisitaikymus, išvykimus ir taip toliau.
Man labai džiugu, kad klubo vadovai įsiklausė trenerius ir pasitikėjo. Buvo pasitikėjimas iš komandos vadovų pusės.
Bet kai atėjo laikas, mes turėjome parodyti, ką sugebame – pateisinti pasitikėjimą. Kitu atveju būtų negerai. Tuo ir džiaugiuosi.
– Komanda po šios sėkmės atrodys kitaip likusią sezono dalį?
– Viskas priklauso, kokią atmosferą turi rūbinėje: jei kiekvienas gali už kitą eiti ir mirti į aikštę, kovoti dėl kiekvieno kamuolio – čia yra svarbesnis dalykas, nei turėti vieną ar kitą svarbesnį žaidėją ar talentą.
Dabar turime gerą chemiją, yra darbinė atmosfera, jokių problemų – tuo labai džiaugiuosi ir noriu turėti to daugiau.
– Kokia yra Roko Stipčevičiaus svarba komandai?
– Kai turėjome su Chrisu problemų, ieškojome žaidėjų, kuriais galėtume pasipildyti. Pasirodė jo opcija ir ilgai nesvarstėme.
Jį žinau seniai, matęs jį aikštėje, mums reikėjo tokio žaidėjo ir tai tik pasiteisino 1000 procentų. Ne šimtu, o tūkstančiu.
Jis įnešė gyvybės į rūbinę, svaraus žodžio. Jis yra tas, kuris žino, kaip žaisti. Toks krepšininkas yra sužaidęs daug tų svarbių rungtynių, kovojęs karščiausiose atmosferose.
Tai ir parodė šios rungtynės – jis paėmė iniciatyvą į savo rankas, kai reikėjo. Tokie žaidėjai kaip jis dažniausiai pataiko – tokia patirtis tai verčia jį daryti.
– Per karjerą penkis kartus vadovavote klubams: kiek kartų iš viso esate kilnotas ant rankų?
– Yra buvę keletą kartų: nepamenu, gal 3–4 kartus. Bet šįkart kažkokie žaidėjai labai silpni buvo, vos neišmetė manęs ant parketo.
– Kaip pavyko sustabdyti „Žalgirio“ aukštaūgius?
– Manau, kad Arciomas Parachouskis padarė labai didelį darbą gynyboje. Jis turi fizines savybes, gynyboje nelengva jį apžaisti. Bet ir visa komanda gerai atliko savo darbą.
