26-erių, 208 cm ūgio puolėjas tokios kamerų gausos ir žurnalistų prieš save, ko gero, dar niekada nebuvo regėjęs. Krepšininkas pirmą kartą pateko į Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės dvyliktuką ir tuo labai džiaugėsi, o prieš pradėdamas dėstyti mintis juokavo, kad net nežino, ką ir pasakyti.
„Visi daugmaž pažįstami, todėl linksma čia būti ir treniruotis. Sistema maždaug žinoma, todėl labai įdomu“, – teigė aukštaūgis.
„Ryto“ arena jam puikiai pažįstama, kadangi dar pernai jis rungtyniavo sostinės klube, kai šiai vadovavo Rimas Kurtinaitis. Tačiau šio stratego žaidimo schemose aukštaūgis pritapo sunkiai.
„Rytą“ treniruoti pradėjus D.Adomaičiui, krepšininko paslaugų buvo nuspręsta visai atsisakyti.
„Gal palikime šią temą praeityje“, – paklaustas apie prisiminimus Vilniaus komandoje šypsojosi krepšininkas.
Po nesėkmingo praėjusio sezono, naująjį karjeros etapą pasitikęs Italijoje, Pezaro „Victoria Libertas“ komandoje, jis išgyveno tikrą renesansą ir prisiminė tai ką puikiai darė dar žaisdamas studentų krepšinį Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) – puikiai kovojo po krepšiu.
Italijoje E.Mockevičius dabar vidutiniškai rungtyniauja po 30 minučių, pelno po 12,2 taško, atkovoja po 11,6 kamuolio ir blokuoja po 1,1 metimo.
Butent tai ir atkreipė rinktinės trenerio D.Adomaičio dėmesį.
– Kaip reagavote į kvietimą į rinktinę?
– Jis buvo gal kažkiek lauktas, bet labai netikėtas. Žinoma, labai malonu ir priėmiau tai be jokių abejonių. Jau praėjusias metais buvau sakęs, kad tokie tikslai yra, buvo ir bus. Dėl to tobulėjame ir dirbame.
– Turėjote pozityviai nuteikiantį sezoną Italijoje. Ar geri statistiniai rodikliai leidžia užtikrinčiau jaustis aikštėje?
– Darau savo darbą ir tiek. Kaip ir visada – bandai padėti komandai, o tie statistiniai rodikliai nelabai kažką ir sako. Gerai, kad treneriai leidžia atsiskleisti.
– O kas leido atsiskleisti Italijoje? Nes juk Vilniuje žaidimas klijavosi sunkiai.
– Kaip ir sakote, nesiklijavo ir tiek. Dar trauma buvo ir jos padariniai. Galbūt psichologiškai nebuvau dar pasiruošęs tokiam klubui.
Dirbu, bandau, stengiuosi ir tiek. Po traumų reikia kiekvieną dieną dirbti ir daryti specialius pratimus, dabar darau irgi tai. Reikia priežiūros.
– Rinktinės debiutantai, tai jūs – vidurio puolėjas ir Dovis Bičkauskis, kuris yra įžaidėjas. Galbūt išvysime derinį kuris pasibaigs dėjimu?
– Reikia laukti ir žiūrėti. Reikia paties Dovio klausti (juokiasi).
– Statistika Italijoje tokia, kaip kadaise buvo NCAA. Kaip tas itališkas krepšinis? Kas jame išskirtinio?
– Kad nelabai jau ir atsimenu, kas buvo universitete. Nebe pirma jaunystė jau ir man. Italijoje jaučiasi fizinis krepšinis. Gal nėra ten labai daug aukštų žaidėjų, bet jie visi stambesni. O bendrai, tai krepšinis visur tas pats. Žaidžiame penki prieš penkis ir tiek.
– Jūsų komandoje keitėsi treneris. Ar pačiam tai kažkiek turėjo įtakos?
– Nieko blogo neįvyko. Naujas treneris tiesiog sudėliojo viską į vietas. Kur kas turi bėgti ir panašiai. Tas išeina į naudą. O šį pertrauka komandai irgi turėtų išeiti į naudą.
