Rinktinės treneris Dainius Adomaitis tikrino krepšininkų sportinę formą bei į žaidimo schemas po truputį bandė įvedinėti naujokus – 25-erių, 190 cm ūgio gynėją Dovį Bičkauskį bei 26-erių, 208 cm ūgio vidurio puolėją Egidijus Mockevičių.
Savo kolegos dėstomas mintis krepšininkams bei darbą treniruotėje atidžiai stebėjo ir trenerio asistentas Benas Matkevičius.
Būtent jis yra tas žmogus, kuris geriausiai pažįsta varžovus ir nuo kurio stipriai priklauso pasiruošimo procesas, kadangi prieš kiekvienas rinktinės rungtynes atidžiai atlieka žaidimo analizes.
„Nyderlandų komanda yra atletiška ir pasižymi kitokiais gynybos principais. Dėl to reikia kažkiek kitaip ruoštis ir akcentuoti kitus dalykus.
Šiam langui jie pasikvietė šiek tiek jaunesnių žaidėjų, bet mes tikimės, kad jų stiprybės matysis visais aspektais.
Pirmajame tarpusavio mače Nyderlandai gerai žaidė „du prieš du“ ir „vienas prieš vieną“, o ypač Charlonas Kloofas, kuris labai atletiškas ir sugeba tokiais aspektais sublizgėti.
Dėl to ir reikia žiūrėti, kad ties tuo problemų neturėtume. O puolime, tai tiesiog reiks savo žaidimą žaisti. Kaip pulsime dar neišduosiu, bet esame nusiteikę optimistiškai“, – apie pasiruošimą mačui su Nyderlandais pasakojo jis.
Dėstydamas, kaip vyko pirmoji rinktinės treniruotė, trenerio asistentas paaiškino ir tai, kodėl rinktinei bus svarbūs jos naujokai.
Be nacionalinės komandos reikalų „Boston Celtics“ klubo skautu dirbantis B.Matkevičius per sezoną beprotiškai daug keliauja bei pamato labai daug rungtynių skirtingose šalyse ir skirtingose lygose.
Būtent todėl paklaustas apie savaitgalį praūžusią Karaliaus Mindaugo taurę (KMT), kurioje jo kolega Dainius Adomaitis trumfavo, B.Matkevičius žodžių kišenėje neieškojo ir drąsiai dėstė mintis apie Lietuvos krepšinį bei pastaruoju metu Europą apgaubusią madą piktintis dėl teisėjų darbo.
– Kiek bus svarbus artimiausiose rungtynėse Egidijus Mockevičius?
– Bus svarbus, nes, pavyzdžiui, Nyderlandai irgi turi labai stiprių žaidėjų aukštaūgių. Ypač Thomas Van Der Marsas, kuris prieš mus Vilniuje parodė ką gali po krepšiu su savo puskabliais.
Todėl reikės geros Egidijaus gynybos. Tikimės, kad jis su savo atletiškumu ir stiprumu galės gynyboje padėti. Žinoma, tą atletiškumą reiks naudoti ir puolime ypač derinyje „du prieš du“.
– O koks bus Dovio Bičkauskio vaidmuo?
– Jis pasižymi savo agresyvumu tiek gynyboje, tiek puolime, labai gerai dalija perdavimus. Gerai mato aikštę, viską supranta. Todėl mes ir pasitikime juo, manome, kad jo vaidmuo bus svarbus.
– Ar dabartinės rinktinės žaidimas smarkiai skirsis nuo tos, kurią matėme ankstesniuose languose?
– Mes savo žaidimo principus išlaikome kaip ir visada. Turime laikytis tos pačios linijos. Žaidėjai kiti ir turi kitas stiprybes. Tą mes turėsime išnaudoti.
Visada pradedame žaidimą nuo agresyvumo gynyboje, energijos ir žiūrime, kad komandiškai žaistume puolime. Visada siekiame komandiškai išnaudoti savo metikus ir visi turi būti pasiruošę bei žinoti, iš kur metimai ateis. Kai žinai iš kur mesi, tas padeda ir psichologiškai.
– Daug keliaujate, turite daug darbų. Kaip pavyksta stebėti žaidėjus, ypač tuos, kurie Lietuvoje žaidžia?
– Krepšinis mano gyvenime užima 95 procentus. Ar tai yra gerai, ar blogai reikia nuspręsti.
Bet man patinka šitas darbas, tai yra mano gyvenimas. Dėl to privalau stebėti visas lygas ir ne išimtis yra ir Lietuvos krepšinio lyga (LKL). Juk turiu turėti tam tikrus pastebėjimus ir patarimus.
Kadangi visa tai yra mano gyvenimo dalis, tai ir pavyksta viskas.
– Kaip per trumpą laiką atrodo rinktinės pasiruošimas?
– Pirmoje treniruotėje šiek tiek šlifavome derinius, kad visi žinotų mūsų gynybinius principus. Reikia žinoti, iš kur pagalba ateina žaidžiant gynyboje „du prieš du“.
Reikia žinoti, kaip mes dirbame toje pagalboje, kur kieno yra atsakomybė. Kad nebūtų vėliau klaustukų.
Pirmose treniruotėse svarbiausia yra atrasti save.
– Savaitgalį vyko Karaliaus Mindaugo taurės finalas. Ar palaikėte jame kolegą Dainių Adomaitį?
– Tikėjausi tokio klausimo (juokiasi). Kalbant apie finalą galiu pasakyti tiek, kad rungtynės to buvo vertos. Dabar negaliu palaikyti vienos ar kitos pusės. Aš tiesiog mėgaujuosi krepšiniu.
Man tokį finalą stebėti buvo malonu. Manau, kad po tokio finalo buvo sugrąžinta intriga ir į LKL. Tai visai lygai ir komandoms geras ženklas, nes augs susidomėjimas. Toks mačas buvo gera reklama visam krepšiniui Lietuvoje.
„Rytas“ laimėjo ir galima sakyti, kad nusipelnė, nes tai parodė charakteriu. O „Žalgiris“ nebuvo blogas, žaidė savo žaidimą, gerai gynėsi ir kontroliavo žaidimą 37 minutes.
Tik finaluose taip jau būna. Tokie momentai, kur gali blykstelti visi žaidėjai.
Kaip ir Roko Stipčevičius, kuris tritaškiais pakeitė visą ritmą ir galbūt dėl to ir sugriuvo žalgiriečių planai.
Bet žvelgiant iš bendrų perspektyvų, tai buvo mačas, kurį įdomu stebėti ir analizuoti.
– Savaitgalį buvo ir kitose šalyse labai atkaklūs finalai. Kaip jie pasirodė?
– Aš dar prieš rinktinės reikalus stebėjau krepšinio kovas darbo reikalais Prancūzijoje. Tai buvo ketvirtfinaliai ir pusfinaliai taurės. Irgi buvo geras reginys su gerais mačais.
Prancūzijoje žaidimas kitoks nei kitur. Ten labai atletiški žaidėjai, žaidžia intensyviai, kas palieka gerą įspūdį.
Žinoma, gerą įspūdį paliko ir rungtynės kitose šalyse, kaip kad Vokietijoje, kur galima pagirti Roko Giedraičio atstovaujamą komandą, jog sugebėjo puikiai sugrįžti į mačą, nors likus dviem su puse minutės atsilikinėjo devyniais taškais.
Paskutinis metimas tik lėmė Bambergo klubo pergalę ir jie dar namuose žaidė, tai ko gero, ten šventė irgi buvo nebloga.
– Esate gyvai matęs ne vieną ir ne du didelius krepšinio renginius. Kaip bendrame kontekste atrodo KMT?
– Labai gerai. Matėsi, kokia įspūdinga atmosfera tvyrojo sekmadienį finalo rungtynėse. Sirgaliai buvo užsivedę.
Tai buvo renginys su ložėmis svarbiems asmenims, puikiu aptarnavimu, personalu, gera televizijos transliacija.
Buvo daug gerų vaizdų, tas pats pokalbis su Jonu Kazlausku buvo labai gera idėja. Tai tikrai labai gerai apgalvotas ir įspūdingas renginys.
– O teisėjų atžvilgiu renginys irgi buvo geras?
– Tikrai taip. Labai gerai, kad yra video peržiūros, kurios padeda kartais ir intrigų daugiau sukurti.
Galų gale reikia pripažinti, kad teisėjai irgi yra žmonės. Tai reikia pripažinti ir žinoti.
Man tenka stebėti rungtynes daugelyje šalių ir matyti teisėjų darbą. Galiu pasakyti, kad nėra idealaus nei trenerio, nei žaidėjo, nei teisėjo. Visi turi žinoti savo atsakomybes. Visada išanalizavęs rungtynes gali rasti prie ko prikibti.
– O kaip vertinti Europoje įsigalėjusią madą piktintis teisėjais? Juk jais piktinosi Pirėjo „Olympiakos“, Belgrado „Crvena Zvezda“, Stambulo „Anadolu Efes“, Madrido „Real“ ir ne viena kita komanda.
– Aš už juos negaliu kalbėti. Bet čia yra intrigos, dramos. Graikijoje tai ne pirmas ir ne paskutinis kartas. Tai yra emociškos šalys ir emociškai į tai reaguoja.
Laimi, tai laimi. O pralaimėti ir kažką kaltinti, tai gal nelabai sportiška.
Gali sakyti, kad teisėjas ten ar ten nesušvilpė, tačiau gali taip pačiai ir save kritikuoti. Sakyti, kad kažkur kažko nepadarei, galėjai kitaip derinį sužaisti ir panašiai.
Čia kaip pats pažiūrėsi. Vieni smerkia, o kiti ne.
