Didžios Lietuvos šventės išvakarėse ilgaamžis kaunietis davė pirmąjį savo gyvenime interviu. Ir ne laikraščiui ar žurnalui, bet „Lietuvos ryto“ televizijai.
Ir ne „Žinių“ar „Sveikatos“ laidai. Vincas Šileika – buvęs prieškario laikų krepšininkas, todėl jis ir kalbėjo programai apie oranžinio kamuolio sportą.
„Tėvynė – vasario 16-osios atžyma. Aš nuo vaikystės mylėjau Tėvynę, nes kas jos negerbia yra nepastovus žmogus. Kaunas – mano širdis, o krepšinis – Dievo dovana“,- džiugiai sakė senolis.
Neįtikėtina, bet kaunietis jau septyniolika metų, vaikams su „žalia korta“ išvykus į JAV, gyvena vienas, tik socialinė darbuotoja nuperka maisto produktų. Puiki jo atmintis ir loginis mąstymas. Jeigu ne susilpnėjusi klausa, bet specialaus aparato dar nenaudoja, ir ne nusilpusios kojos, kurias dabar „lepina“ nauju vežimėliu. (jį, žurnalistams paprašius, švenčių išvakarėse padovanojo Kauno socialinių paslaugų skyrius), galvotum, kad V.Šileikai apie septyniasdešimt...
„Džiaugsmas mane ima, kad žmogus, valdydamas save, gali sulaukti tokio amžiaus. Save valdžiau nuo blogų įpročių.
Reikia negert, nerūkyt. Vienas gyvenu ir dar valgyt pats išsiverdu, pats save prisižiūriu. Dieve, duok, kad šie metai dar nebūtų paskutiniai. Jaučiuosi pakenčiamai“,- tvirtina senjoras ir laukia vasaros, kai į svečius sugrįš 67 metų sūnus Antanas su žmona Edita.
Tik vaikaičiai iš Naujosios Zelandijos ir Amerikos nežinia kada aplankys senelį, tačiau telefonu jie vis pasikalba.
„Gimiau aš aštuonių vaikų šeimoje Gaižėnų kaime, kuris yra Zapyškio valsčiuje. Iš šešių brolių ir dviejų sesių aš tik vienas sulaukiau tokio amželio... Baigęs pradžios mokyklą, buvau priimtas į Kauno gimnaziją, kurioje mokėsi ir Lietuvos prezidento sūnus Julius. Vėliau Mokytojų seminarijoje studijavau.
Dar prieš karą susipažinau su septyniais metais jaunesne Antanina Kalinaite, bet ją 1940 metais ištrėmė į Sibirą. Laukiau.
Tik po 11 metų sugrįžo, sukūrėme šeimą. Jau aštuoniolika metų, kai žmonos neturiu... Gal dar sulauksiu metų kitų, jeigu Dievas leis.
Ligoninėje nereikia gulėti, nors prieš 10 metų gydytojai širdies stimuliatorių įstatė,“ – pasakoja Vincas Šileika.
Šimtamečiui buvo ir liko krepšinis – mylimiausia sporto šaka. Žaidė jis ne tik gimnazijoje, vėliau pakvietė į Policijos sporto klubo krepšinio komandą.
1936 metais, kai Berlyno olimpinėse žaidynėse su JAV krepšininkais Pranas Lubinas iškovojo čempiono vardą, jis atvyko į tėvų gimtinę.
Daugiau kaip du mėnesius Kaune krepšinio meisteris lietuvius treniravo. V.Šileikai pasisekė, nes Amerikos lietuvis tapo jo, Aukštesniosios policijos mokyklos klubo komandos, treneriu.
