Fizinio rengimo specialistas dalyvavo „24sek.lt“ žurnalisto Tomo Langvinio surengtoje laidoje, kurioje pasidalino savo mintimis apie Kinijos krepšinį, apie D.Motiejūno perspektyvas NBA „San Antonio Spurs“ klube ir D-Mo konfliktą su Lietuvos krepšinio federacijos vadovais bei šalies nacionalinės rinktinės treneriu.
Jūsų dėmesiui įdomiausios pokalbio ištraukos.
– Ar Donatas Motiejūnas yra pasiruošęs ir vertas žaisti NBA po dvejų metų petraukos Kinijoje?
– Ten labai aukšti reikalavimai yra. Jo meistriškumo lygis, jo galimybės, jo darbo etika, atsidavimas darbui, apskritai atsijungimas nuo išorinio pasaulio, susikaupimas tam, ką daro (įrodo), kad tikrai yra vertas. Be galo džiaugiuosi juo. Tas galėjo įvykti anksčiau, bet jis žmogus nuoseklus, nesiblaškė, siekė to tikslo.
Buvo nelengva, buvo daug skeptikų po tos nelemtos nugaros traumos. Gal yra geriau žaisti 82 rungtynes NBA po 10-12 minučių, negu žaisti 46 rungtynes, kai laiko vidurkis 36 min. Aš manau, ten (NBA) jo vieta. Linkiu, kad pademonstruotų (ką sugeba) ir išliktų keletą metų tam lygyje.
– Koks Kinijos krepšinio lygis?
– Kinijos lygis yra labai išaugęs. Toje lygoje ant dviejų užsieniečių pečių visos viltys sukabintos. Ten ne šiaip atvažiuoji pasižaisti. Iš jų reikalaujama būti taškų mašina, kamuolių atkovojimo mašina, perdavimų mašina, arba geriausia, kad būtų „tripple-double“ (trigubo dviženklio) surenkami skaičiai.
Aišku, ką Donatas ir pademonstravo. Pirmąjį sezoną jam gal buvo kiek psichologiškai sunkiau adaptuotis, turėjo suprasti lygos subtilybes, trenerio reikalavimus. Aš manau, kad Donatas labai greitai įgijo trenerio pasitikėjimą. Jam buvo atrištos rankos kurti ir daryti tai, ką geriausiai jis moka.
Gal iš lietuvių tik Jonas Mačiulis, kuris turi geležinę sveikatą, būtų ten naudingas ir vertinamas. Kitu atveju, ten žmonės labai greitai prarastų darbus, jei vienas ar kelias rungtynes nesužaidi, gali būti labai greitai pakeistas.
Manau šiai dienai lietuvių krepšininkų (tinkamų Kinijos lygai) neatsirastų. Prieš 5-6 metus galėjo būti daugiau, bet šiandien nematau, kuris galėtų ten būti. Ten sugrįžtama ne baigti karjeros, o įrodyti savo vertę.
– Donatas Jus pasiima į JAV, į San Antonijų. Kokios emocijos?
– Jei Donato nebūtų, tai galimybės ten neatsirastų ir man pabūti, pasitobulinti, pasisemti patirties. Mano viena iš paskutinių galimybių tapti geresniu. Tai – mano sena svajonė. Noriu pamatyti, kokius stebuklus ten išdarinėja fizinio fengimo treneriai.
– Ką Donatui reiktų padaryti, kad jis įsitvirtintų NBA?
– Jam patarimų nereikia. Šitą žmogų reikia tik stabdyti, kad jis savęs neperkrautų. Jis yra nusipelnęs 10-15 min. tikrai žaisti. Jis per tą laiką sugebėtų pademonstruoti būtent tą lygį, jei ateityje nori gauti rimtesnį kontraktą visam sezonui NBA. Jis turi motyvaciją. Jo tas noras eiti, laimėti, kruvinais keliais išeiti iš rungtynių – mane vesdavo iš proto. Aš nesuspėju per tuos trumpus tarpus jį išgydyti. Viskas turėtų būti puiku.
– Kaip reaguojate, kad Donatas yra ignoruojamas ir su juo LKF nesikalba?
– Matomai treneriai turi savo filosofiją, savo sistemą. Aš neįžvelgiu nieko nei teigiamo, nei neigiamo. Čia yra jų sprendimas, mes jį gerbiame. Mes su Donatu tos temos tikrai neeskaluojame. Jis tikrai išgyvena dėl to dalyko, tikrai jaudinasi dėl tos rinktinės. Aš manau, kad situacija bus tokia ir jis atsidurs toje rinktinėje. Čia yra laiko klausimas. Visą kitą gyvenimas sustatys į savo vietas.
– Ar Donatas pasikeitė?
– Visų pirmą jo vidus pasikeitė. Jis yra labai išprusęs žmogus. Labai stipriai patobulėjo kaip asmenybė savo tvirtumu. Jis labai susitiprėjo psichologiškai. Nėra lengva, kai aikštelėje tave muša, pasikabinę ant rankų po 2-3 žmones. Gali gauti labai rimtą traumą. Jam gal buvo sunkiau prisitaikyti prie teisėjavimo subtilybių. Priėjome kompromisą, kad nuo tavo rankų skėryčiojimo niekas nepasikeis. Psichologinį spaudimą (Kinijoje) tu kiekvieną dieną jauti.
