1998-1999 metų sezone Kauno „Žalgiris“ šturmavo Eurolygos viršūnę turėdamas apie tris kartus mažesnį biudžetą negu turtingiausi Europos klubai. Kita vertus, „Žalgiris“ nebuvo ir skurstantis klubas – kauniečiai pagal finansines galimybes užėmė vietą Eurolygos lentelės viduryje.
1998 metų rudenį, prieš pat europinio sezono pradžią, Izraelio dienraštis „Haaretz“ paskelbė visų Eurolygos turnyrui besirengusių klubų biudžetus.
„Žalgiris“ atsidūrė izraeliečių sudarytos lentelės viduryje. Pasak „Haaretz“ šaltinių, Kauno klubo biudžetas turėjo būti apie 7 mln. dolerių – toks pat, kaip Vitorijos „Baskonia“, Varėzės „Roosters“ ir Berlyno ALBA (beje, dvi iš šių komandų – „Baskonia“ ir „Roosters“ – pirmajame etape žaidė vienoje grupėje su kauniečiais).
Turtingiausiųjų sąrašo viršūnėje buvo du Atėnų metropolio ir du Bolonijos klubai. Manyta, kad Atėnų „Panathinaikos“ biudžetas – 20 mln. dolerių, Pirėjo „Olympiakos“ ir Bolonijos „Fortitudo“ („Teamsystem“) – po 18 mln. dolerių, Bolonijos „Virtus“ („Kinder“) – 17 mln. dolerių.
Nuo šių piniguočių nedaug atsiliko du Stambulo klubai „Efes Pilsen“ (15 mln. dolerių) ir „Fenerbahçe“ (13 mln. dolerių).
Tuo tarpu „Zadar“ kasoje buvo tik 2 mln. dolerių, „Samara“ – 2,5 mln. dolerių, Belgrado „Crvena Zvezda“ – 3 mln. dolerių.
Tiesa, „Žalgirio“ krepšinio centro valdybos pirmininkas Mindaugas Plūkas tuo metu tvirtino, kad jo vadovaujamo klubo piniginė plonesnė: „Nesuprantu, iš kur jie gavo tokius duomenis. „Žalgirio“ biudžetas gali svyruoti nuo 15 iki 21 milijono litų. Sukaupti maksimalią sumą pavyktų tuo atveju, jei sėkmingai įgyvendintume visas numatytas papildomas programas“.
Pagal tuometinį kursą 15-21 mln. litų buvo 3,75-5,25 mln. dolerių. Vis dėlto manoma, kad „Žalgirio“ biudžetas tą sezoną perkopė 6 mln. dolerių.
Bet kuriuo atveju Kauno klubo biudžetas buvo gerokai didesnis nei praėjusiais sezonais, kai žalgiriečiai kovojo silpnesniame Europos taurės turnyre. O padidėjus finansinėms galimybėms atsivėrė ir galimybės įsigyti pajėgesnių krepšininkų.
Dar prieš metus „Žalgiris“ galėjo nebent svajoti, kad jo gretas papildys tiesiai iš NBA atvykę amerikietis Tyusas Edney ir čekas Jiří Zidekas bei abiejose Atlanto pusėse daug šilto ir šalto matęs amerikietis Anthony Bowie.
T.Edney ir J.Zidekas buvo NCAA čempionai, o nuo 1995 iki 1998 metų žaidė NBA klubuose.
A.Bowie stipriausioje planetos lygoje praleido aštuonis sezonus, geriausią karjeros sezoną, atstovaudamas „Orlando Magic“, pelnydavo 14,6 taško, su tuo pačiu „Magic“ pateko į NBA finalą ir dar du sezonus atstovavo elitiniams Italijos lygos klubams.
„Žalgirio“ sirgaliai šių krepšininkų meistriškumu galėjo mėgautis visą sezoną.
Įdomu, kad su svečių komandomis Kauno sporto halę tą sezoną aplankė gana nedaug Europos krepšinio superžvaigždžių.
Nei abiejuose grupių etapuose, nei atkrintamųjų varžybų aštuntfinalyje ir ketvirtfinalyje „Žalgiriui“ neteko susidurti su turtingiausiais ir daugiausiai garsenybių subūrusiais klubais „Panathinaikos“, „Olympiakos“, „Virtus“ ir „Fortitudo“. Kauniečiai prasilenkė ir su Madrido „Real“, Maskvos CSKA, Tel Avivo „Maccabi“, o, tarkim, „Barcelona“ tą sezoną apskritai nepateko į Eurolygą.
Galingiausi Kaune žaidę varžovai buvo trys Stambulo klubai „Fenerbahce“, „Ulker“ ir „Efes Pilsen“. Jų lyderiai buvo turkai Ibrahimas Kutluay („Fenerbahce“) ir Harunas Erdenay („Ulker“) bei makedonas Petaras Naumoski („Efes Pilsen“).
Šie trys krepšininkai 1998-1999 metų sezone pateko tarp šešių rezultatyviausių Eurolygos žaidėjų. Tuo metu 25-erių I.Kutluay užėmė pirmąją vietą (vid. 21,4 tšk.), 30-metis H.Erdenay – trečiąją (20,1 tšk.), irgi 30-metis P.Naumoski – šeštąją (19,1 tšk.).
„Žalgiris“ visai nežaidė su turtingiausiu Europos klubu „Panathinaikos“. Slobodano Subotičiaus treniruojama Atėnų komanda grupių etapuose laimėjo net 15 iš 16 rungtynių (tai buvo geriausias rezultatas), tačiau aštuntfinalyje gavo į kaulus nuo „Fortitudo“ krepšininkų.
Tad žalgiriečių treneriui Jonui Kazlauskui nereikėjo sukti galvos, kaip stabdyti dvi kone ryškiausias Eurolygos žvaigždes kroatą Dino Radją ir serbą Dejaną Bodirogą, kuris Eurolygoje pagal rezultatyvumą užėmė antrąją vietą (20,2 tšk.).
„Žalgiris“ nesusitiko ir su geriausiu tuo metu Europoje žaidusius Lietuvos krepšininku Artūru Karnišovu, vilkėjusiu „Fortitudo“ aprangą.
Aštuntfinalyje iš Eurolygos išmetę pagrindinį favoritą „Panathinaikos“ klubą, paskui Petaro Skansi treniruojami „Fortitudo“ krepšininkai ketvirtfinalyje įveikė „Real“ komandą ir pateko į finalo ketvertą, bet pusfinalyje pralaimėjo Bolonijos derbį „Virtus“ ekipai.
A.Karnišovas tą sezoną pelnydavo 12,7 taško. „Fortitudo“ gretose rezultatyviau žaidė tik Carltonas Myersas (16,6 tšk.).
Su dviem turtingiausiųjų ketverto komandomis „Žalgiris“ kovojo Miuncheno olimpiniuose sporto rūmuose per finalo ketverto turnyrą.
Per pusfinalio rungtynes prieš „Žalgirį“ išsirikiavusioje „Olympiakos“ komandoje didžiausią grėsmę kėlė kroatas Arijanas Komazecas ir amerikietis Anthony Goldwire‘as. Vis dėlto Dušano Ivkovičiaus treniruojama Pirėjo komanda buvo panaši į „Žalgirį“: ji neturėjo itin ryškių lyderių, bet pasižymėjo ilgu ir stipru atsarginių suolu.
„Bet kuris šios komandos žaidėjas gali daug nulemti, – prieš finalo ketvertą sakė J.Kazlauskas. – Be to, D.Ivkovičius – vienas geriausių Europos trenerių. Pradėjus nagrinėti „Olympiakos“ vaizdajuostes, pasidarė net malonu, kai įžvelgiau daug panašumų su „Žalgirio“ braižu“.
Kad „Olympiakos“ remiasi ne vien lyderiais, patvirtino pusfinalio rungtynės, kuriose A.Komazecas ir A.Goldwire‘as pelnė vos po 7 taškus, o rezultatyviausiai žaidė 15 taškų įmetęs serbas Draganas Tarlačas. Tačiau kauniečiams tą vakarą taškus pelnė visi dešimt krepšininkų ir „Žalgiris“ įtikinamai nugalėjo 87:71.
Visai kitoks buvo paskutinis „Žalgirio“ varžovas „Virtus“, kuriame aiškių puolimo lyderių vaidmenys buvo skirti serbui Predragui Danilovičiui ir prancūzui Antoine‘ui Rigaudeau.
Bet P.Danilovičių jau kamavo traumos, dėl kurių 29 metų puolėjas praleido nemažai rungtynių, o ir grįžęs į aikštę ne visada pateisindavo trenerio Ettorės Messinos lūkesčius.
Taip atsitiko ir finale, kuriame P.Danilovičius pataikė tik 3 iš 11 metimų ir pelnė 7 taškus. Ir nors Bolonijos komandą bandė gelbėti kita didžioji žvaigždė A.Rigaudeau (jis įmetė 27 taškus ir buvo rezultatyviausias finalo žaidėjas), „Žalgirio“ puolimas buvo įvairesnis ir J.Kazlausko kariauna šventė istorinę pergalę 82:74.
