Jungtinės lygos ketvirtfinalyje Nur-Sultano „Astana“ (Kazachstanas) ekipą sausu rezultatu 3:0 įveikęs, „Chimki“ gavo 12 dienų pertrauką, po kurios stos į kovą pusfinalyje su Kazanės „Uniks“.
Tai bus grumtynės ne tik dėl vietos finale, o kur kas daugiau. Mažai kas abejoja, kad kita finalininkė bus Maskvos CSKA, kuri turi Eurolygos A licenciją. Todėl antrasis Jungtinės lygos finalo dalyvis automatiškai gaus kvietimą į Eurolygą.
„Treniruojamės, dirbame. Pagaliau mūsų gretose nėra traumuotų. Visi klausia, ar įveiksime „Uniks“, kalba apie galutinio rezultato svarbą mano karjerai ir dėl to kylantį spaudimą. Koks čia spaudimas – manęs niekas niekada negyrė.
Užėmiau aš pirmą ar kokią penktą vietą – tik keikė. Tačiau visi žino, kad man yra tik pirmoji vieta, o visos kitos – paskutinės“, – ramiai kalbėjo R.Kurtinaitis.
Po pergalingos serijos su „Astana“ lietuvis su ekipa neskrido iš Kazachstano į Maskvą, o nusipirko bilietą į Vilnių ir kelias dienas
Taip jau atsitiko, kad krepšinio specialistas iš Kazachstano po pergalingos serijos VTB ketvirtfinalyje neskrido su ekipa į Maskvą, o nusipirkęs bilietą į Vilnių savaitgalį praleido savo name šalia Kauno.
„Žolę pjoviau, reikalus tvarkiausi. Komandai po ketvirtfinalio buvo duotos beveik dvi dienos atostogų, tai ir aš nutariau skirti laiko sau. „Chimki“ juk profesionalus klubas, visi puikiai supranta, kas ir kaip. Tai ne „Ryto“ komanda – nereikia Dariui Gudeliui pranešinėti, ką tu nori daryti“, – netikėtai buvusiam sostinės ekipos vadovui įgėlė R.Kurtinaitis.
– Kažkokia istorija buvo susijusi su kelione ir D.Gudeliu? – lrytas.lt paklausė R.Kurtinaičio.
– Kai treniravau Vilniaus komandą, kartą po varžybų Sankt Peterburge išskridau anksčiau nei visi.
D.Gudelis mane nubaudė už klubui padarytą finansinę žalą: klubas buvo nupirkęs bilietą, o aš turėjau reikalų, nusipirkau bilietą už savo pinigus ir išskridau.
Juokinga, kad komanda skrido per Minską ir ten užstrigo 20 valandų, o aš – per Maskvą, ir po kelių valandų buvau namie.
Man D.Gudelis skyrė 1500 eurų baudą. Tas įsakymas skambėjo keistai: „Už lėšų iššvaistymą ir nepagarbą klubui“. Kokias lėšas aš švaisčiau, kokia buvo nepagarba, niekas nežino.
Gaila, bet „Chimki“, o ne tavo šalies ekipa, geriau gaudosi svarbiose situacijose, kaip reikia ir būtina elgtis vienu ar kitu momentu.
– Ar sekate įvykius LKL? Kaip jums atrodo situacija po reguliariojo sezono?
– Žinoma, seku. Bet Lietuvoje yra vienas žmogus, kuris geriausiai žino apie viską – tai didelis specialistas Vaidas Čeponis.
Kai Šarūnas Jasikevičius tris mėnesius turėjo keturis traumuotus žaidėjus, jis varė ir varė, kaip viskas blogai su „Žalgiriu“. Vos tik visi pasveiko ir pergalės atsirado –puolė šaukti, kaip viskas gerai. Nesolidu.
Jei kalbėsime apie baigiamąją čempionato dalį, viskas priklauso tik nuo „Žalgirio“. Šaras sutvarkęs ekipą, pas jį komandoje gera drausmė.
„Žalgiris“ jau 10 mėnesių žaidžia stabilų krepšinį, stilius nepasikeitė, tvarka yra. Ir svarbiausia, kad tai nugalėtojų tvarka.
Kauniečių žaidime nėra netikėtumo elemento: sakysime, pasinaudotų tuo, kad tritaškiai krito ir laimėjo. Pas Šarą viskas sudėliota į lentynėles, visi žino, kokį darbą turi padaryti ir tokie klubai yra labiausiai grėsmingi.
Galiu pasakyti dar vieną pastebėjimą – viešoje erdvėje šaukiama, kad tas klubas turi vienokį biudžetą, o kitas – triskart didesnį. Viskas yra nesąmonė: tie biudžetai nieko neduoda – jei ekipoje nėra tvarkos, tai ir biudžetas nepadės.
– Tai reiškia, kad „Žalgiris“ jau gali matuotis dar vienus LKL aukso žiedus?
– Nemanau, kad šiemet kas nors sugebės pasipriešinti „Žalgiriui“. Kas kovos su kauniečiais LKL finale? „Rytui“ kažko tikrai trūksta. Ne kažko – dėl rimtų komplektacijos problemų jie iš esmės neturi žaidėjų.
Nežinia, kokia situacija su Arciomo Parakhouskio sopuliais, nestabiliai žaidžia Martynas Ehodas. Ir kas ten dar – Eimantas Bendžius, Arnas Butkevičius...
Kitiems klubams lyg ir aiški situacija: „Rytui“ reikia smogti per centrą ir žiūrėti, ar atsilaikys.
„Rytas“ galbūt galėtų užsidegimu prasibrauti iki finalo ir kovoti prieš „Žalgirį“, bet nežinau jų vidinių reikalų – moka žaidėjams pinigus, ar nemoka, yra ten kokia vadovybė ar nėra.
– Grįžkime prie gimtadienio. Kokį įvykį įvardintumėte svarbiausiu savo gyvenime?
– Aš seniai nešvenčiu, nors draugai vis sako, kad tuos gimtadienius privalu švęsti, nes jų lieka vis mažiau (juokiasi).
Man labai būna juokinga, kai kas nors pasako, kad jei reikėtų nugyventi gyvenimą iš naujo, nieko nekeistų.
Aš tada pagalvoju: arba žmogus negirdi klausimo, arba tiesiog kvailas. Nes juk daug ką gali pakeisti gyvenime, kažką pakoreguoti.
Gal tikrai nekeisčiau vieno įvykio: mano šeima sunkiai gyveno, neturėjome pinigų, o jaunystėje reikėjo batų. Todėl mama mane nuvedė dirbti į K.Požėlos spaustuvę ir aš mėnesį ten ariau.
Tas mėnuo man pasirodė lyg dvidešimt metų. Gavau 110 rublių ir už visus juos nusipirkau batus.
Bet daviau sau žodį, kad nesikankinsiu dirbdamas – viską padarysiu, kad tik neičiau į jokias gamyklas ir fabrikus: dainuosiu, šoksiu, bet prie staklių nestovėsiu.
Ir tą žodį tęsiu: mano darbas man yra malonumas ir laisvalaikis. Taip, jis nervingas, matomas ir nedėkingas, tačiau man tai yra ne darbas – tiesiog poilsis.
– R.Kurtinaitis į pasaulį paleido begalę įspūdingų frazių: „Krepšinis, ne seksas – abiem gerai nebus“, „Rusas mešką išmoko važiuoti su dviračiu, tai ką, Arono neišmokysime žaisti krepšinio“. Turite dabar savo mėgstamą posakį?
– Jie gimsta savaime – nekuriu specialiai, automatu iššoka iš burnos (juokiasi).
Perskaičiau Steve'o Jobso knygą ir man labai patiko viena frazė. Ji apie mus: „Jei nenorite savo lyderyste suerzinti aplinkinių, tai eikite ir pardavinėkite ledus“. Kai pardavinėji ledus, tu juk visiems būni geras ir netrukdai.
– Ar dar turite svajonę?
– Žinoma, kad turiu. Bet jei pasakysiu – neišsipildys. Kaip ten rusų poetas Michailas Lermontovas yra pasakęs: „Vieno gyvenimo maža“. Man – maža.
– Ir vis dėlto – bus šioks toks balius Maskvoje gimtadienio proga?
– Tai kad mano gimtadienis visada ne laiku – per svarbiausius sezono atkrintamuosius mačus. Tad geriau palauksiu birželio.
Nėra tokios jėgos, kuri mane galėtų sulaikyti pašvęsti. Ir niekas manęs neparklupdys. Pastumti – gali, bet parklupdyti – niekada.
