„Jeigu negaliu kovoti dėl čempiono vardo, nebegaliu būti T.Parkeris. Nebenoriu taip žaisti.
Vaikystėje net negalvojau apie tokią karjerą, todėl nieko nesigailiu. Tai buvo beprotiška“, – lemtingus žodžius ištarė 37 metų įžaidėjas, kurio minties magiją teko pajusti visiems NBA galiūnams ir net Lietuvos rinktinei.
Dar neseniai apie 20 sezonų NBA kalbėjęs T.Parkeris nutarė pasitraukti anksčiau ir nė kiek nesigaili – tokių 18 sezonų pajėgiausioje krepšinio lygoje galėtų pavydėti beveik kiekvienas krepšininkas.
Jau jaunystėje T.Parkeris varė į neviltį varžovus. Tuo kadaise įsitikino ir į senąją „Ekinstos“ salę sugužėję Vilniaus „Sakalų“ aistruoliai – tuomet 18-metis T.Parkeris vilkėjo Paryžiaus „Racing“ marškinėlius.
Per Raimundo Saportos taurės rungtynes Vilniuje T.Parkeris pelnė 20 taškų. Tai buvo 2000–2001 metų sezonas.
Praėjus ne tiek daug laiko T.Parkeris jau girdėjo savo vardą NBA naujokų biržoje. 2001 metų vasarą jis įsiliejo į „San Antonio Spurs“ gretas, greitai tapo vienu iš komandos veidų.
NBA naujokų biržoje 28-as pašauktas T.Parkeris garsiojoje Greggo Popovichiaus komandoje žaidė iki 2018-ųjų ir pasidabino keturiais čempionų žiedais.
Jis tapo vieno garsiausių NBA trejetų klijais – T.Parkeris kartu su karjerą irgi jau baigusiais Timu Duncanu ir Emanueliu Ginobiliu giliai įsirėžė į krepšinio istoriją. Todėl nestebina, kad apie savo karjeros pabaigą T.Parkeris paskelbė su šypsena ir visiškai ramus.
Šį sezoną į „Charlotte Hornets“ perėjęs įžaidėjas nenorėjo dažnai tradicija tampančių atsisveikinimo metų, kokius pasirinko Vokietijos legenda Dirkas Nowitzki.
Skambus finišas prancūzo galvoje buvo sudėliotas gerokai anksčiau, nei apie tai sužinojo pasaulis.
„Lengvai galėčiau žaisti dar dvejus metus, nes jaučiuosi gerai. Bet aš nenoriu žaisti tik tam, kad žaisčiau. Niekada to nedariau dėl pinigų ar tiesiog smagumo. Aš noriu laimėti“, – ESPN projektui „The Undefeated“ sakė T.Parkeris.
Vargingoje šeimoje Belgijoje gimęs, bet Prancūzijoje augęs žaidėjas tapo iškalbingu europietiško krepšinio ambasadoriumi NBA – viską apie jį pasako nuostabus žaidimo stilius, įspūdinga trofėjų kolekcija ir tas paprastumas, kurio nepaveikė nei aukso žiedai, nei medaliai.
„Vaikystėje aš neturėjau nieko. Buvo sunkūs laikai. Visada atsiminsiu, kai šaldytuve nebuvo jokio maisto ar kai į mūsų namus atėjo vyrai ir išsinešė televizorių, nes laiku neapmokėjome sąskaitų“, – sakė apie gausybę kitų darbų jau galvojantis T.Parkeris.
Interviu „The Undefeated“ T.Parkeris pasakojo apie svaigią karjerą, naujus planus ir vidinius jausmus dedant tašką.
– Kada supratote, kad jau nebegalite būti Tony Parkeris?
– Pasibaigęs sezonas man visiškai skyrėsi nuo ankstesnių. Šarlotėje laiką leidau puikiai, tačiau po 17 metų San Antonijuje viskas buvo kitaip. Supratau, kad keičiasi laikai, todėl jaučiau didelę nostalgiją.
Tai, kad buvau toli nuo San Antonijaus, prisidėjo prie sprendimo baigti karjerą. Supratau, kad atėjo laikas judėti pirmyn.
Savo gyvenime pasiekiau daug puikių dalykų, turiu gražią šeimą ir nuostabius vaikus. Norėjau su jais praleisti daugiau laiko.
– Ar buvo koks nors momentas, kai supratote, kad laikas?
– Sezono pabaigoje jau žinojau, kad išmušė ta valanda.
– Kaip su tuo susitaikėte?
– Buvo keista, nes mano šeima net labiau už draugus ragino žaisti dar vienus metus. „Dar vieną sezoną, nagi“, – sakė jie. O aš jau ilgą laiką buvau susitaikęs su sprendimu, nes ruošiau save, kūriau kitus planus.
Žinojau, kad kai ateis laikas, būsiu pasiruošęs viską palikti jaunesniems vyrukams.
Krepšinis priklauso jauniems žaidėjams. Labai seniai supratau, kad kai ateis laikas padėti tašką, galėsiu ramiai tai padaryti.
– Prieš porą metų kalbėjote, kad ketinate žaisti 20 sezonų. Kas pasikeitė?
– Žinoma, kad norėjau žaisti 20 sezonų. Esu tikras, kad ir galėčiau. Su „Hornets“ turėjau gerą sezoną, buvau sveikas, tačiau dabar nematau prasmės, kodėl turėčiau tiek rungtyniauti.
– Koks buvo skirtumas tarp žaidimo „Spurs“ ir „Hornets“?
– Per visus 17 metų kiekvieną sezoną pradėdavau su „Spurs“. Visada buvau tikras, kad turime gerą progą laimėti čempionatą.
Buvo keista atvykti į komandą, kur aišku, kad nėra jokių šansų laimėti.
Šarlotėje praleidau puikų laiką, žaidžiau su puikiais krepšininkais, tačiau viskas veda į norą ką nors laimėti. Taip buvo su „Spurs“, taip buvo su Prancūzijos rinktine.
Ir kai nežaidžiau dėl čempionų titulo, kilo klausimas, kodėl iš viso žaidžiame. Toks ir buvo skirtumas. Reikėjo kitaip nusiteikti.
– NBA ir aistruoliai šį sezoną tarė „sudie“ įspūdingą karjerą turėjusiems D.Nowitzki ir Dwyane’ui Wade’ui. Ar norėtumėte atsisveikinimo sezono?
– Ne, nė kiek. To paties klausė ir mano brolis. Pasakiau jam, kad ne, nes tai daryčiau vilkėdamas ne „Spurs“ marškinėlius.
Dwyane’as atsisveikino „Heat“ komandoje, Dirkas – „Mavericks“ klube. Mano situacija buvo kitokia, nes aš žaidžiau jau „Hornets“ komandoje. Nejaučiau tokio atsisveikinimo poreikio.
Mano atsisveikinimas įvyks, kai į „Spurs“ arenos palubes bus iškelti mano marškinėliai arba pateksiu į Šlovės muziejų.
– Kaip dabar įvertintumėte tai, ką pavyko nuveikti?
– Man labai pasisekė, nes žaidžiau nuostabiose komandose su puikiais krepšininkais ir labai geru treneriu. Tai, ką turėjome, buvo ypatinga.
Šiek tiek juokinga, nes per Šarlotėje praleistus metus gal netgi geriau suvokiau, ką mes išties turėjome San Antonijuje.
Su komandos draugais buvome labai artimi. Štai prieš keletą dienų žaidžiau tenisą su Timmy (Timu Duncanu. – Red.) ir Manu (Emanueliu Ginobili). Kalbėjome apie praėjusias dienas. Tada ir supranti, kaip viskas buvo ypatinga.
Kartu buvome 17 metų, iškovojome pergalių, pasiekėme rekordų. Tik dabar po truputį imu suprasti, ką mes nuveikėme.
– Per pastaruosius metus karjerą baigė ir T.Duncanas, ir E.Ginobili. Ar tai turėjo įtakos jūsų sprendimui?
– Šiek tiek. Pokalbiai su Timmy ir Manu padėjo apsispręsti. Jie jau nežaidė, todėl viskas buvo nebe taip.
– Ką jie sakė, kai pranešėte apie karjeros pabaigą?
– Paklausė, ar esu tikras. Kai patvirtinau, pridūrė: „Esame laimingi dėl tavęs. Nuėjome puikų kelią ir nekantraujame, kada galėsime praleisti daugiau laiko kartu ir triuškinti tave teniso aikštyne.“
– Pasakėte tai žaisdamas tenisą?
– Ne. Padariau tai per pietus.
– Kaip manote, kaip jūsų trijulė bus prisimenama?
– Visada būsime prisimenami kartu. Buvo nuostabu tais momentais pasidalyti su jais. Tiesiog beprotiška. Atėjome iš skirtingų pasaulių ir susijungėme. Aš stebėjau, kaip į palubes keliami Timmy ir Manu marškinėliai. Buvo daug emocijų. Žiūrėjau ir svarsčiau, ką pats turėsiu pasakyti.
Dalytis išgyvenimais su jais buvo nuostabu.
– Ar apie savo sprendimą asmeniškai pranešėte ir treneriui G.Popovichiui?
– Pasakiau jam. Nuvykau susitikti.
– Ir jis nebandė jūsų sugrąžinti?
– Ne, ne.
– Ar ketinate palikti JAV?
– Ne. Liksiu San Antonijuje, kur gyvename dabar. Tai bus mūsų namai. Visada. Tiesiog iš čia visur keliausiu.
Čia atvykau dar būdamas 19 metų, ir jie mane priėmė. Jie su manimi elgėsi tarsi su savo sūnumi. Tai mano šeima.
– Papasakokite, kaip atrodys jūsų „pensija“?
– Būsiu užsiėmęs. Mano Liono-Vilerbano ASVEL klubo moterų ekipa triumfavo Prancūzijoje, tad turime atšvęsti pirmąjį trofėjų.
Daug tikiuosi ir iš vyrų. ASVEL klubas yra Lione, o tai – antras pagal dydį Prancūzijos miestas.
Klubo savininkas esu nuo 2014 -ųjų, tad tai – didelis projektas. Kitą sezoną ASVEL žais Eurolygoje. Rugsėjo mėnesį duris atvers mano akademija, tad jau turėsiu ir tarptautinę mokyklą.
Taip bandau atiduoti duoklę savo šaliai, jaunajai kartai.
– Ar ateityje save matote sugrįžtantį į NBA kaip generalinį direktorių ar prezidentą?
– Tai – viena mano svajonių. Dabar esu susitelkęs į darbą su ASVEL klubu. Kaupiu patirtį.
Dabar statome naują areną, ruošiamės žaisti Eurolygoje.
Ši organizacija auga labai greitai. Tačiau galutinis tikslas – turėti NBA klubą.
Jau dabar kalbu su įvairiais žmonėmis, kurie stebi, ką aš veikiu Prancūzijoje.
Turiu patirties, ir man patinka tai daryti. Reikia daug darbo, tačiau aš tai dievinu. Galbūt vieną dieną pasitaikys palanki proga. Jos tikrai lauksiu.
Parengė Martynas SUSLAVIČIUS
T.Parkerio karjeros faktai
Gimė 1982 m. gegužės 27 d. Briugėje (Belgija), bet augo Prancūzijoje. Ūgis 188 cm.
Klubai. 1999–2001 m. Paryžiaus „Racing“, 2001–2018 m. „San Antonio Spurs“, 2011 m. (lokauto metu) – Vilerbano ASVEL, 2018–2019 m. „Charlotte Hornets“.
Titulai. 4 kartus NBA čempionas (2003, 2005, 2007, 2014 m.). Naudingiausias NBA finalo žaidėjas (2007 m.). Šešiskart NBA visų žvaigždžių rungtynių dalyvis (2006, 2007, 2009, 2012, 2013, 2014 m.).
Europos čempionas (2013 m.), vicečempionas (2011 m.) ir bronzos laimėtojas (2005, 2015 m.). Europos jaunimo (iki 18 m.) čempionas (2000 m.). Naudingiausias Europos čempionato žaidėjas (2013 m.). Dukart geriausias Europos krepšininkas (2013, 2014 m.). Dukart geriausias Prancūzijos sportininkas („Čempionų čempionas“ pagal „L’Equipe“ versiją – 2003, 2013 m.).
2007 m. vedė JAV aktorę Evą Longorią, po ilgų procedūrų 2011 m. su ja išsiskyrė. Tada ėmė susitikinėti su prancūze žurnaliste Axelle Francine ir 2014 m. susituokė. Pora augina du sūnus – Joshą (gim. 2014 m.) ir Liamą (gim. 2016 m.).
