Vis dėlto dabartinė rinktinės situacija tiesiog reikalauja, kad veteranas būtų rinktinėje. Tiesa, to norėtų ir P.Jankūno atstovaujamas Kauno „Žalgiris“.
„Ne, – į klausimą, ar „Žalgiris“ neprieštaravo dėl sprendimo vykti į rinktinę atsakė krepšininkas. – Galbūt net atvirkščiai – norėjo, kad įsivažiuočiau, anksčiau pradėčiau sportuoti ir greičiau įgyčiau sportinę formą, patirčiau ilgesnį pasiruošimą“.
P.Jankūnui praėjęs sezonas buvo vienas sunkiausių karjeroje. Traumos ėmė persekioti dar sezono pradžioje, o iš jų taip ir nepavyko išsipančioti iki pat sezono pabaigos.
Tiesa, į rinktinę P.Jankūnas grįžta ne tik dėl „Žalgirio“ noro, Palangos viešbutyje „Vanagupė“ nebuvo sunku nepastebėti plačios P.Jankūno šypsenos susitinkant su senais bičiuliais – ypatingai Mantu Kalniečiu.
Vakarinės treniruotės metu krepšininkai duetu suko ratus Palangos stadione, o nuo jų veidų dar ilgai nedingo šypsena. Tiesa, krepšininkas pripažino, kad rinktinės veidas per trejus metus pasikeitė.
„Labai pasikeitęs, nes žaidėjai pasikeitė. Daug jaunų, bet nesakyčiau, kad jie per jauni, tiesiog yra kiti žaidėjai – vieni išėjo, kiti atėjo“, – kalbėjo krepšininkas.
Šiemet rinktinėje neišvysime trijų pajėgių aukštaūgių: traumos padarinius dar jaučiančio Artūro Gudaičio, karjerą baigusio Antano Kavaliausko ir nepakviesto Donato Motiejūno, todėl P.Jankūno vaidmuo rinktinėje gali būti labai svarbus.
Žaidėjas su Lietuvos rinktine 2005, 2007, 2011 ir 2015 metais ruošėsi Europos čempionatams, 2006, 2010 ir 2014 metų pasaulio pirmenybėms ir 2012 bei 2016 metų olimpinėms žaidynėms. Nepaisant amžiaus, P.Jankūnas yra pasiruošęs padėti rinktinei jau dešimtąjį kartą.
– Sezono pabaigoje buvo traumų – kokia jūsų sveikatos padėtis dabar?, – buvo paklaustas P.Jankūnas.
– Atrodo, kad visai gerai. Su daktarais bendravau, dabar įdomu, kai prasidės treniruotės salėje, visi rimti krūviai – tada viskas pasimatys.
– Kiek jums buvo sudėtingas praėjęs sezonas, per kurį kamavo traumos?
– Sunkus ir fiziškai, ir psichologiškai, nes buvau pratęs žaisti daugiau, traumų būdavo mažiau. Toks vaidmuo mažiau įprastas – vos įsivažiuoji ir vėl trauma. Sezonas sudėtingas, bet tikiuosi, kad viskas jau praeityje ir reikia važiuoti pirmyn.
– Ką manote apie savo poziciją rinktinėje, kurioje šiemet bus ir Domantas Sabonis?
– Įspūdingi žaidėjai. Konkurencija didelė, bet ir anksčiau tarp aukštaūgių ji būdavo didelė. Tačiau nuotaikos geros, atrodo, kad visi puikiai sutaria. Smagu. Manau, kad tuo labiausiai džiaugiasi treneriai, tai, kas labiausiai tiks, tuos ir išsirinks.
Rinktinės personalo didžioji dalis liko ta pati, bet treneris – kitas. Aišku, jis ir jo štabas dirba drauge ne pirmuosius metus, bet man sugrįžus į rinktinę atrodo, kad tai nauji treneriai. Šiaip viskas gerai.
– Rinktinėje nebeliks karjerą baigusio Antano Kavaliausko. Kiek jo trūks?
– Tarp mūsų sezono buvo visokių šnekų. Kalbėjome, kokia ateitis, kiek žaisime. Nustebino, kad jis jau dabar nusprendė baigti karjerą. Tos sveikatos, atrodė, buvo, galėjo dar porą metų sužaisti, bet čia jo sprendimas. Padarė tai, kas geriausias jam ir jo šeimai.
