Jau nuo gegužės 18 d. bus leista vykti sportininkų aukšto meistriškumo sporto pratyboms ir vidaus patalpose, jeigu visais atvejais užtikrinamas ne mažesnis kaip 10 kv. metrų plotas, tenkantis vienam asmeniui, ir ne mažesnis nei 10 metrų atstumas tarp asmenų ir (ar) asmenų grupių.
Taip pat nuo gegužės 18 d. atnaujinti renginiai lauke, kai renginyje dalyvauja ne daugiau nei 30 dalyvių ir užtikrinamas ne mažesnis kaip 10 kv. metrų plotas, tenkantis vienam asmeniui, ir ne mažesnis nei 2 metrų atstumas tarp asmenų. Iki šiol buvo draudžiami visi atvirose ir uždarose erdvėse organizuojami renginiai bei susibūrimai, išskyrus renginius automobiliuose (su tam tikrais apribojimais).
„Dėl profesionalių rungtynių ar varžybų vykdymo yra pradėta kalbėti ir pavedimas yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai dėl galimybės atnaujinti futbolo čempionatą ir lygiagrečiai eis tos sporto šakos, kurios pirmiausia yra lauke. Manau, bus galimybė grįžti į sales, bet be žiūrovų“, – prieš savaitę teigė premjeras.
Šis klausimas gali būti itin aktualus galvojant ir apie tai, kad Lietuva išlieka viena iš trijų galimų kandidatų surengti Eurolygos finalo paskutinuosius reguliaraus sezono mačus arba finalo aštuoneto akistatas.
Žinoma, kad Eurolyga svarsto sezoną tęsti viename iš šių meistų: Graikijos sostinėje Atėnuose, Serbijos sostinėje Belgrade arba Kaune ir Vilniuje.
Graikai pranešė, kad Eurolyga oficialiai atsiuntė paklausimą OAKA valdytojams dėl galimo arenos naudojimo. Taip pat būtų naudojamos ir dvi mažesnės arenos treniruotėms, kuriose žaidžia „Maroussi“ bei „Peristeri“ klubai.
Pabrėžiama, jog Atėnai ir Belgradas turi bent po dvi arenas mieste, galinčias priimti Eurolygos dvikovas, o Kaunas turėtų bendradarbiauti su Vilniumi: rungtynės galėtų vykti „Žalgirio“ ir „Siemens“ arenose.
Eurolyga nusprendė, kad likusios šešerios reguliaraus sezono rungtynės ir aštuoneto varžybos galėtų vykti liepos 4–26 dienomis. Galutinis Eurolygos sprendimas turėtų paaiškėti gegužės 25-ąją.
