Rankinio, ledo ritulio, tinklinio ir kitų sporto šakų Vokietijos lygos buvo jau paskelbusios sezono pabaigą, kai krepšininkai ryžosi sporto šventei karantino sąlygomis Miunchene.
Dešimt BBL komandų tris savaites kovojo dėl titulo tuščioje Miuncheno „Audi Dome“ arenoje. 250 žaidėjų, trenerių, pagalbininkų ir teisėjų gyveno viešbutyje, izoliuotame nuo išorinio pasaulio.
Apsilankymai prekybos centruose, bendravimas su pašaliniais asmenimis buvo draudžiami.
Griežtos taisyklės
BBL higienos ir saugumo planą sudarė 48 puslapiai.
Atvykimo dieną visi komandų nariai privalėjo atlikti koronaviruso testą ir tik po to buvo įregistruoti. Paskui šią procedūrą reikėjo pakartoti kas antrą dieną, vėliausiai po 18 valandų paaiškėdavo rezultatai. Turnyro dalyviai, jei to pageidavo, galėjo gauti bendrovės „Kinexon“ įrenginį: dėžutę, kiek didesnę už išmanųjį laikrodį.
Įrenginys teikė duomenis apie kitus viešbutyje esančius „Kinexon“ nešiotojus: kiek laiko šie yra netoliese.
Taip galima greitai izoliuoti virusu apsikrėtusius žmones ir nustatyti jų kontaktus su kitais.
Sunkiausia buvo sukurti griežtas karantino sąlygas: pradedant nuo pusryčių be viešbučio personalo iki vizito pas odontologą vilkint apsauginį kostiumą.
Tik dėl kai kurių žaidėjų pageidavimo, kad ateitų kirpėjas, teko pasakyti „ne“ – pernelyg didelis pavojus užsikrėsti.
Į internetą buvo įkelti vaizdo įrašai, kuo vakarais viešbučio pokylių salėje galėjo užsiimti krepšininkai: žaidė pokerį, stalo futbolą, stalo tenisą ar golfą prie simuliatoriaus.
Neįprasta tyla arenoje
Miuncheno „Audi Dome“ arenoje kiekvienam klubui leista atstovauti daugiausia 22 žmonėms: žaidėjams, treneriams, pagalbininkams ir keturiems svečiams.
Visi privalėjo sėdėti nurodytose vietose su apsauginėmis kaukėmis, laikydamiesi saugaus – mažiausiai trijų sėdimųjų vietų – atstumo.
Į areną žiūrovų kelias vedė pro palapinę, kurioje buvo apipurškiama dezinfekcine priemone. Rankas plauti prie salės – privaloma.
Paprastai Miuncheno „Audi Dome“ arenoje kovingą nuotaiką palaiko daugiau nei 5000 aistruolių. Šį kartą nebuvo jokių rungtynių šokėjų ir šou pristatant komandas. Salėje buvo girdėti kiekvienas trenerių ar krepšininkų žodis.
Varžybų sekretoriato darbuotojai sėdėjo už organinio stiklo pertvaros ir su teisėjais bendravo per vidaus telefoną.
Kamuolys buvo ne tik žaidimo įrankis, bet ir galimas koronaviruso platintojas: jei nuskriedavo į atitvertas žiūrovų eiles, turėjo būti dezinfekuojamas. Tik tuomet galėjo grįžti į žaidimą.
Trys operatoriai tiesiogiai transliavo rungtynes, sporto komentatorius klausinėjo iš saugaus atstumo per radijo ryšį. Vaizdas – kaip iš mokslinės fantastikos filmo.
Klubai stengėsi palaikyti savo aistruolių nuotaiką. Ulmo „Ratiopharm“ finalinį turnyrą papildė rungtynių analize per savo „YouTube“ kanalą. „Bayern“ ir „Göttingen“ savo rungtynes rodė automobilių kino teatre.
Pelnas – ne finansinis
Ne visi BBL klubai panoro dalyvauti turnyre: septyni į Miuncheną neatvyko.
Kai kurios ekipos buvo nutraukusios žaidėjų sutartis, bet dėl čempionato finišo juos vėl turėjo trumpam pasikviesti.
Maždaug trečdalį kiekvieno BBL klubo biudžeto sudaro pajamos iš rungtynių bilietų. Dėl pandemijos nutraukto sezono komandos nesurinko nuo 80 tūkst. iki 170 tūkst. už žaidimą namuose.
Turnyras Miunchene leido klubams apsisaugoti, kad rėmėjai nesiimtų išieškoti savo pinigų. Bet niekas iš to neuždirbo.
O BBL sumokėjo milijoną eurų: už viešbutį, maitinimą ir koronaviruso testus.
Lyga vylėsi kitokio pelno: kadangi nevyko jokių varžybų, krepšinio populiarumo Vokietijoje kartelė šoktelėjo į viršų ir tai galėjo būti pranašumas konkurencinėje kovoje su kitomis profesionalaus sporto šakomis.
Parengė Ona KACĖNAITĖ
