Idėjai Kaune statyti Lietuvos krepšinio namus Kauno taryba pritarė dar 2015 metų liepą ir skyrė 30 arų ploto žemės sklypą, kurio vertė siekė 867 tūkst. eurų. Tikėtina, kad dabar jis kainuotų gerokai daugiau kaip 1 mln. eurų.
Krepšinio namų užsigeidė Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) vadovai, nusižiūrėję tokių objektų užsienio šalyse.
Iš pradžių skaičiuota, kad projektui reikės kiek daugiau kaip 2 mln. eurų. LKF veikėjai tikino didžiąją lėšų dalį surasią – tikėtasi gauti pajamų už parduotą nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius. Privačių rėmėjų indėlis turėjo siekti 1,2 mln. eurų.
Krepšinio namų statyba nepajudėjo į priekį, todėl miesto savivaldybė 2017 metais žengė pirmąjį žingsnį ir skyrė 100 tūkst. eurų pamatams įrengti. Tuometis Kauno savivaldybės administracijos direktorius G.Petrauskas tikino, kad tai paskutinis miesto valdžios indėlis į šį projektą.
Tais pačiais metais buvo įkurta viešoji įstaiga Krepšinio namai, kurios steigėjais tapo Kauno miesto savivaldybė bei LKF. Po metų su bendrove „YIT Lietuva“ buvo pasirašyta 2,5 mln. eurų vertės sutartis dėl Krepšinio namų statybos.
Darbus planuota baigti iki 2019 metų gruodžio, tačiau jų eigą sujaukė archeologiniai tyrinėjimai. Dėl šios priežasties dar išaugo ir projekto sąmata.
Naujausiais skaičiavimais, Krepšinio namų statyba kainuos apie 2,8 mln. eurų, o trūksta dar daugiau kaip 700 tūkst. eurų.
LKF aruodas išseko, todėl jos vadovai vėl nusprendė tiesti ranką į Kauno savivaldybės biudžetą.
Šią savaitę miesto taryba pritarė Krepšinio namų statybai iš biudžeto skirti papildomai 300 tūkst. eurų paramą – tai 200 tūkst. eurų mažiau, negu buvo numatyta skirstant biudžetą.
Miesto valdžia apkarpė išlaidas dėl sumažėjusių įplaukų į biudžetą, tačiau tai turbūt tik laiko klausimas – po kelių mėnesių gali atkeliauti naujas federacijos prašymas ir mokesčių mokėtojų pinigai vėl išplauks krepšinio funkcionierių tvirtovės statybai.
Suprantama, kad kasmet savivaldybė skiria milijonus eurų „Žalgirio“ krepšininkams, – ši komanda yra tapusi miesto simboliu.
O tuo metu „Kaunas-VDU“ moterų tinklinio komandos vadovai įdėmiai skaičiuoja pinigus kelionei į Šveicariją, kur lapkritį vyks CEV Iššūkio taurės dvikova su vietos ekipa.
Geriausia Lietuvos moterų rankinio komanda „Acme-Žalgiris“ išvis nesukrapštė kelių tūkstančių eurų dalyvauti EHF Iššūkio taurės varžybose, nes finansinė parama drastiškai sumažėjo.
Turbūt niekas neabejoja, kad dabar kelio atgal jau nebėra ir Krepšinio namus reikės užbaigti, tačiau ne mažiau svarbus kitas klausimas – kas mokės už jų išlaikymą?
Naivu tikėtis, kad jų šeimininkai pakankamai užsidirbs iš ekskursijų, suvenyrų prekybos, patalpų nuomos ar kavinės veiklos. Tiesiausias kelias – vėl prašyti miesto paramos.
Šlovinga Lietuvos krepšinio istorija išties verta tinkamos pagarbos, o netoliese veikiančio Sporto muziejaus tikrai negalima pavadinti miesto traukos centru. Jame sukauptiems archyvams, dokumentams bei trofėjams reikia visiškai kitokios erdvės.
Ar galima tokiam krepšinio centrui rasti geresnę vietą negu „Žalgirio“ arena? Joje Krepšinio namus buvo galima įrengti kelis kartus pigiau ir tuo pat metu užtikrinti gerokai didesnį lankytojų srautą. Juolab arenos pašonėje duris atvers mokslo centras „Mokslo sala“, kuri taps tikru traukos centru net aplinkinių šalių gyventojams.
LKF vadovai nuėjo kitu keliu – įsivėlė į mūšį net nežinodami, kur reikės rasti pinigų ginklams pirkti. Netrukus jie galės pasigirti turintys prašmatnų biurą Kauno senamiestyje.
Federaciją išgelbėjo aplinkybė, kad tiek meras V.Matijošaitis, tiek kiti miesto vadovai neabejingi krepšiniui, todėl neužsuka pinigų čiaupo.
Įsitaisytų Kauno mero kabinete koks nors baleto mėgėjas – ilgai reikėtų laukti įkurtuvių Krepšinio namuose.
O šio projekto oponentai svarsto, kas nutiktų Lietuvos futbolo federacijai (LFF) sumanius Kaune statyti Futbolo namus? Juk su Kaunu susiję daugybė svarbių šios sporto šakos istorijos momentų.
Gali ateiti eilė Šaškių namams, Smiginio centrui ar Stalo teniso istorijos muziejui. Ar miesto valdžia ir toliau dosniai žarstytų mokesčių mokėtojų pinigus?
