EUROLYGA 2023

Prisiminkime: 10 baisiausių Lietuvos krepšinio rinktinės košmarų

Lietuvos krepšinio rinktinė daug kartų džiugino šalies sporto aistruolius gražiomis pergalėmis. Tačiau kartais būna ir kitokių dienų...

Vienas skaudžiausių prisiminimų ketvirtfinalio etape – 2011 m. pralaimėjimas Makedonijai.<br>Gintaro Šiupario nuotr.
Vienas skaudžiausių prisiminimų ketvirtfinalio etape – 2011 m. pralaimėjimas Makedonijai.<br>Gintaro Šiupario nuotr.
2016 metais Lietuva buvo pažeminta Ispanijos krepšininkų.<br>Scanpix nuotr.
2016 metais Lietuva buvo pažeminta Ispanijos krepšininkų.<br>Scanpix nuotr.
2009 metais Europos krepšinio čempionate Lietuvos rinktinė išgyveno tikrą košmarą.<br>M.Kulbio nuotr.
2009 metais Europos krepšinio čempionate Lietuvos rinktinė išgyveno tikrą košmarą.<br>M.Kulbio nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Nov 29, 2020, 1:15 PM

Lrytas.lt kviečia prisiminti 10 skaudžiausių Lietuvos krepšinio rinktinės pralaimėjimų per visą šalies istoriją.

2020 m. lapkričio 27 d. Vilnius

Lietuva – Danija 76:80.

D.Gailius 16, T.Dimša 15, M.Blaževičius 10, R.Miniotas 8, A.Velička 6, M.Kuzminskas ir E.Bendžius po 5, J.Mačiulis ir M.Kalnietis po 4, L.Birutis 3, M.Girdžiūnas 0.

Jei Lietuvos rinktinė antroje rungtynių pusėje nebūtų pirmavusi prieš danus keliolikos taškų skirtumu, net tada būtų reikėję nerimauti ir ieškoti blogo žaidimo priežasčių.

Tačiau Dariaus Maskoliūno treniruojama Lietuvos rinktinė penktadienio vakarą ne tik nepirmavo įtikinamu skirtumu, bet ir leido varžovams persverti rezultatą.

O paskui – leido Europos pirmenybių atrankos rungtynes laimėti komandai, kurią sudaro Danijos pirmenybėse bei Ispanijos antrojoje lygoje žaidžiantys krepšininkai ir kurioje tėra vienas aukštesnio lygio varžybose – Lenkijos lygoje – rungtyniaujantis žaidėjas.

Lietuvos rinktinė anksčiau niekada nebuvo pralaimėjusi tokiai silpnai komandai. Lietuviai su tokiomis silpnomis komandomis net ir žaisdavo labai retai – nebent tuomet, kai per tarpžemyninius turnyrus kitoje aikštės pusėje išsirikiuodavo varžovai iš Azijos.

2011 m. rugsėjo 14 d. Kaunas

Lietuva – Makedonija 65:67.

R.Javtokas 13, D.Songaila 12, S.Jasaitis ir M.Kalnietis po 9, Š.Jasikevičius 7, R.Kaukėnas 6, P.Jankūnas 4, J.Valančiūnas 3, M.Pocius 2, K.Lavrinovičius 0.

2011 metų Europos vyrų krepšinio pirmenybės buvo svarbiausias Lietuvos sporto įvykis per tris dešimtmečius nuo Nepriklausomybės atkūrimo.

Dėl paprastos priežasties – geriausi žemyno krepšininkai tąkart susirinko mūsų šalyje. Iš Kęstučio Kemzūros treniruojamos Lietuvos rinktinės buvo tikimasi labai daug, bet visos viltys sudužo per ketvirtfinalio rungtynes su Makedonijos komanda.

Taip, makedonai turėjo tame turnyre stebuklus kūrusį natūralizuotą amerikietį Bo McCalebbą.

Tačiau be B.McCalebbo varžovų sudėtyje buvo gal vos trys ar keturi žaidėjai, kuriems būtų atsiradę vietos plačiame Lietuvos rinktinės kandidatų sąraše.

Ir vis tiek tą trečiadienio vakarą Makedonijos krepšininkai Lietuvos žvaigždėms buvo neįveikiami.

1993 m. gegužės 31 d. Vroclavas

Lietuva – Baltarusija 80:88.

V.Chomičius 21, A.Karnišovas 17, Š.Marčiulionis 14, G.Einikis 12, D.Sirtautas 10, G.Krapikas 5, A.Visockas 2, R.Brazdauskis, E.Kavoliūnas, M.Lekarauskas ir A.Pazdrazdis po 0.

Nepriklausomybę atkūrusi Lietuva nespėjo į anksčiau prasidėjusį 1993 metų Europos pirmenybių atrankos turnyrą, bet FIBA ištiesė pagalbos ranką naujoms šalims, atsiradusioms subyrėjus SSRS ir Jugoslavijai. Europos pirmenybių dalyvių skaičius buvo padidintas, o dėl kelialapių krepšininkai kovojo papildomame atrankos turnyre.

Lietuvoje niekas neabejojo, kad vienas iš penkių papildomų kelialapių atiteks Vlado Garasto treniruojamai komandai, bet tikrovė buvo žiauresnė. Lietuviai jau pirmose grupės etapo rungtynėse vos nugalėjo Lenkijos rinktinę, o kitą dieną pralaimėjo Baltarusijos komandai.

Po šios nesėkmės dar buvo likęs nedidelis plyšelis, tačiau reikėjo laukti palankaus rezultato lenkų ir baltarusių rungtynėse. Šis mačas baigėsi taip, kaip reikėjo ir lenkams, ir baltarusiams (nedidele Lenkijos rinktinės pergale), o Lietuvos komanda anksti prarado galimybę nuvykit į pirmąsias atkūrus Nepriklausomybę žemyno pirmenybes.

1935 m. sausio 19 d. Ryga

Lietuva – Latvija 10:123.

V.Abramikas, Č.Daukša, A.Heiningas, J.Vabalas ir J.Vaitkus po 2, A.Bulzgys, V.Grešnovas ir P.Vaitonis po 0.

Ketvirtojo dešimtmečio viduryje Lietuvos krepšinis dar buvo vystykluose, o Latvijos – jau gerokai pažengęs (latviai praėjus keliems mėnesiams po šios pergalės prieš lietuvius tapo pirmaisiais Europos čempionais).

Vis dėlto tokio žiauraus sutriuškinimo draugiškose rungtynėse niekas Lietuvoje nesitikėjo. Jei sporto vadovai būtų bent numanę, kad krepšininkai gali pralaimėti keliasdešimties taškų skirtumu, jie paprasčiausiai nebūtų sutikę siųsti komandą į Rygą.

„Rungtynių rezultatai yra neįtikėtinai dideli, bet kiekvienas kas būtų pamatęs jų žaidimą, būtų nustebintas grandijozišku jų klasės aukštumu“, – rašė dienraštis „Rytas“.

Galima teigti, kad šis pralaimėjimas nenuėjo veltui. Jis paskatino Lietuvos krepšininkus dar uoliau dirbti, o vos po poros metų lietuviai ir patys skynė saldžius sunkaus triūso vaisius.

2001 m. rugsėjo 3 d. Ankara

Lietuva – Latvija 76:94.

M.Timinskas 15, M.Žukauskas 13, R.Šiškauskas 12, G.Einikis 8, A.Jurkūnas ir S.Štombergas po 7, R.Kaukėnas ir E.Žukauskas po 5, Š.Jasikevičius 4.

Prieš Antrąjį pasaulinį karą latviai buvo pirmieji lietuvių krepšinio mokytojai, XX amžiaus viduryje Kauno „Žalgirio“ krepšininkai pavydžiai stebėjo, kaip pergales skynė Rygos ASK klubas.

Tačiau tų laikų, kai Lietuvos ir Latvijos krepšininkų dvikovose favoritais būdavo laikomi ne lietuviai, nebeprisimena ne tik dabartinė sirgalių karta, bet ir jų tėvai.

Jono Kazlausko treniruojama Lietuvos rinktinė aiškia favorite buvo laikoma ir 2001 metų Europos pirmenybių aštuntfinalyje.

Tačiau latviai užmėtė mūsų šalies komandą tritaškiais (pataikė 14 iš 22) ir išsiuntė namo dar prieš svarbiausias kovas. „Jie mus pranoko visais komponentais, kurie galimi krepšinyje“, – pripažino J.Kazlauskas, po pralaimėjimo atsistatydinęs iš Lietuvos rinktinės trenerio pareigų.

2016 m. rugpjūčio 13 d.

Lietuva – Ispanija 59:109.

M.Kuzminskas 17, M.Kalnietis 16, V.Kariniauskas 6, A.Juškevičius ir D.Sabonis po 5, J.Mačiulis 4, A.Kavaliauskas, P.Jankūnas ir M.Grigonis po 2, R.Seibutis, R.Javtokas ir J.Valančiūnas po 0.

Jonas Kazlauskas padėjo Lietuvos rinktinei iškovoti daug skambių pergalių. Tačiau trenerio atsisveikinimas buvo kartus – per Rio de Žaneiro olimpines žaidynes jo vadovaujama komanda pralaimėjo trejas paskutines rungtynes.

Šią nesėkmių virtinę lietuviai pradėjo grupės varžybose, kai mūsiškius pervažiavo Ispanijos rinktinė. Iki tol niekas lyg ir nežadėjo tragedijos, nes Lietuvos rinktinės sąskaitoje po trijų turų buvo trys pergalės. Bet ispanams tai nerūpėjo ir jie jau pirmajame kėlinyje įgijo triuškinamą persvarą 26:11. Paskui buvo dar blogiau.

Didesniu skirtumu Lietuvos rinktinė oficialiose varžybose pralaimėjo tik kartą – per 1992 metų Barselonos olimpines žaidynes JAV Svajonių komandai.

1997 m. liepos 1 d. Žerona

Lietuva – Rusija 64:93.

A.Karnišovas 17, S.Štombergas 11, G.Einikis 10, D.Lukminas 9, E.Žukauskas 5, K.Šeštokas, D.Adomaitis ir V.Praškevičius po 4, Š.Jasikevičius, A.Jurkūnas ir M.Timinskas po 0.

Šis pralaimėjimas yra didžiausias Lietuvos rinktinės pralaimėjimas Europos pirmenybėse. Lietuviai per oficialias rungtynes didesniu skirtumu varžovams nusileido tik olimpinėse žaidynėse.

Ir nors per 1997 metų Europos pirmenybes rusai antausį lietuviams skėlė paskutinėse grupės varžybų rungtynėse, abiem komandoms užsitikrinus kelialapius į ketvirtfinalį, ši nesėkmė paliko žymę ir po trijų dienų Lietuvos rinktinė ketvirtfinalyje pralaimėjo Jugoslavijos krepšininkams.

„Patyrėme fiasko. Toks triuškinamas pralaimėjimas rusams smukdo Lietuvos krepšinio prestižą. To nebuvo galima leisti“, – pyko buvęs rinktinės treneris Vladas Garastas, kuris prieš šias Europos pirmenybes perdavė estafetę Jonui Kazlauskui.

2020 m. vasario 21 d. Monsas

Lietuva – Belgija 65:86.

D.Motiejūnas 17, M.Kuzminskas 15, M.Kalnietis 12, E.Bendžius 8, T.Dimša 5, G.Masiulis ir J.Mačiulis po 3, A.Butkevičius 2, L.Birutis, Ž.Janavičius, M.Sajus ir P.Valinskas po 0.

Lietuvos rinktinė ne pirmą kartą pralaimėjo Belgijos ekipai. Vis dėlto šis pralaimėjimas Europos pirmenybių atrankos rungtynėse buvo kitoks – trenerio Dariaus Maskoliūno debiuto vakarą mūsų šalies krepšininkai buvo visiškai bejėgiai.

„Belgian Lions“ svečius pradėjo daužyti pirmajame kėlinyje, kurį laimėjo 23:9. Po pertraukos skirtumas buvo padidėjęs iki sunkiai įsivaizduojamo – 37 taškų.

Nors Lietuvos rinktinė žaidė be NBA ir Eurolygos krepšininkų, jos sudėtyje buvo nemažai patyrusių žaidėjų: NBA rungtyniavęs Donatas Motiejūnas, daugkartiniai Europos ir pasaulio pirmenybių prizininkai Mantas Kalnietis, Jonas Mačiulis ir Mindaugas Kuzminskas. Tačiau aikštėje atrodė, kad tikrieji krepšinio asai yra Belgijos krepšininkai.

Šis pralaimėjimas yra didžiausias Lietuvos rinktinės istorijoje per didžiųjų turnyrų atrankos rungtynes.

2007 m. liepos 27 d. Šiauliai

Lietuva – Švedija 62:69.

K.Lavrinovičius 16, R.Kaukėnas 11, D.Songaila, R.Javtokas ir L.Kleiza po 7, R.Šiškauskas 5, D.Lavrinovičius 4, S.Jasaitis ir D.Slanina po 2, G.Gustas 1, P.Jankūnas 0.

Per šias rungtynes Lietuvos rinktinei pirmą kartą vadovavo treneris Ramūnas Butautas. Nors rungtynės buvo draugiškos, jose jau žaidė beveik visi geriausi šalies krepšininkai (trūko tik vieno į rinktinę pakviesto žaidėjo Šarūno Jasikevičiaus), o po pralaimėjimo buvo kalbama, kad Lietuvos rinktinė tokio lygio varžovus privalo nugalėti net pakelta vidury nakties.

Švedu šaltas dušas buvo labai laiku. 2007 metų rudens pradžioje Lietuvos rinktinė per Europos pirmenybes pralaimėjo tik vienerias rungtynes ir iš Ispanijos grįžo su bronzos medaliais.

2009 m. rugsėjo 12 d. Lodzė

Lietuva – Slovėnija 58:81.

M.Kalnietis 15, J.Mačiulis 11, K.Lavrinovičius 7, L.Kleiza ir D.Lavrinovičius po 6, S.Jasaitis, M.Petravičius ir R.Javtokas po 4, A.Jomantas 1, A.Mažutis, M.Lukauskis ir T.Delininkaitis po 0.

Slovėnija visuomet turėjo daug ryškių krepšinio talentų, bet susibūrę rinktinėje jie labai ilgai nesugebėjo pasiekti jokių ryškių pergalių. Priešingai nei Lietuvos rinktinė, kuri ant garbės pakylos atsidurdavo gana dažnai.

Gana dažnai, bet ne per 2009 metų Europos pirmenybes, kuriose laimėjo vos vienerias rungtynes. Ramūno Butauto treniruojama komanda nuo pat turnyro pradžios žaidė labai blogai, bet dugną pramušė žaisdama su slovėnais, nuo kurių triuškinamu skirtumu atsiliko dar antrajame kėlinyje.

„Nesuprantu, kas atsitiko komandai. Nieko negaliu paaiškinti“, – po rungtynių sakė Lietuvos rinktinės puolėjas Simas Jasaitis.

Nors lietuviai po šio pralaimėjimo neprarado aritmetinės galimybės patekti į ketvirtfinalį, jie daugiau nelaimėjo nė karto, o R.Butautas po Europos pirmenybių pasitraukė iš rinktinės trenerio pareigų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.