Nuotoliniu būdu dalyvaudamas Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje klubo vadovas P.Motiejūnas atskleidė, kad finansinė situacija šiuo metu prasta ir dėl lėšų stygiaus vėluojama atsiskaityti su krepšininkais.
P.Motiejūnas nurodė dvi pagrindines priežastis – sumažėjo rėmėjų indėlis į klubo biudžetą ir neliko pajamų už bilietus į rungtynes. Pastaroji pajamų eilutė žadėjo apie 2,6 mln. eurų per sezoną.
Jeigu dabar stebuklingai atsivertų „Žalgirio“ arenos durys, dėl bilietų į krepšinio rungtynes galėtų kilti riaušės, o aistruoliai sutiktų jas stebėti ne tik užsidėję kaukes, bet ir pasislėpę po skafandrais. Pakaktų kelių rungtynių visiškai panaikinti deficitą.
Stebuklas neįvyks, todėl skylė klubo biudžete kurį laiką liks žiojėti.
Profesionaliam sportui abejingi kauniečiai iškart pasišiaušė – kaip esą galima reikalauti dar daugiau pinigų privataus klubo reikmėms, kai visiškoje nežinioje skendi tiek miesto savivaldybės, tiek visos valstybės finansai?
Prastovose atsidūrę kirpėjai ar pardavėjai priversti gyventi gaudami 257 eurų pašalpą per mėnesį, todėl esą nieko baisaus nenutiks, jeigu krepšininkams bent trečdaliu bus nurėžtas atlyginimas. Dar liks keli ar net kelios dešimtys tūkstančių eurų.
Iš tikrųjų P.Motiejūnas nieko nereikalavo, o tik pateikė parlamentarams informaciją apie esamą situaciją. „Žalgirio“ klubo vadovas net ramino aistruolius, kad svarbiausiu sezono metu krepšininkai nesiruošia palikti komandos, o su jais bus bandoma atsiskaityti ateities sezonų sąskaita.
O kodėl klubas turėtų atsisakyti valstybės paramos, jeigu ji būtų suteikta? Jo veikla buvo sutrikdyta lygiai taip pat kaip ir privačių kavinių, kirpyklų ar parduotuvių.
Galbūt „Žalgirio“ vadovams galima priekaištauti, kad jie pernelyg optimistiškai vertino sezono perspektyvas ir nenumatė galimybės žaisti tuščių tribūnų apsuptyje. Juk 2,6 mln. eurų – solidi „Žalgirio“ biudžeto dalis.
Nenumatė, tačiau net esamas ir buvęs sveikatos apsaugos ministrai, dauguma garsių epidemiologų ar šiaip medicinos ekspertų praėjusių metų vasarą turbūt neįtarė, kiek rūpesčių šalies gyventojams pridarys bjauri infekcija.
Būtent vasarą „Žalgirio“ klubo vadovai sudarinėjo naujas sutartis su krepšininkais ir dėliojo ateities planus. Tuo metu bendras vaizdas tikrai atrodė geriau ir dauguma kauniečių net neabejojo, kad nebebus jokių naujų koronaviruso bangų.
Viskas pasisuko visai nenumatyta linkme, o krepšinio mėgėjai džiaugiasi, kad gali stebėti krepšinio rungtynes bent per televizorių. Praėjusių metų pavasarį buvo dar blogiau – vienas po kito skriejo pranešimai apie nutrauktus čempionatus ir atšauktas varžybas.
Skirtumas tik tas, kad tąkart sąstingis truko gerokai trumpiau ir prasidėjo dideles viltis puoselėjusi vasara.
Netrukus ji vėl ateis, tačiau šįkart „Žalgirio“ vadovai turėtų būti atsargesni ir suprasti, kad ir kitą sezoną turbūt teks žaisti esant tuščioms tribūnoms. Tuomet jau tikrai nebus galimybių pasiteisinti, neva trūksta lėšų, nes negauta pinigų už parduotus bilietus.
Kai didis klubas sunkumus skaičiuoja milijonais eurų, kitų komandinių sporto šakų atstovams gerokai lengviau, nes pinigų visais laikais užtekdavo tik būtiniausioms reikmėms, o dauguma sportininkų gyvenimui užsidirba už aikštės ribų.
Visų Kaune įsikūrusių rankinio, tinklinio bei futbolo komandų biudžetai kartu sudėjus turbūt yra kelis kartus mažesni negu „Žalgirio“. Jos išsilaiko dėl pavienių sporto entuziastų ir kuklios savivaldybės paramos.
Šios komandos dažniausiai nesirenka legionierių – tinka ir tie, kurie netyčia užsuka į Kauną mokytis ar sukuria šeimą.
Šių klubų vadovai net nesvajoja apie pajamas už bilietus. Išimtis galėtų būti tarptautinės futbolo rungtynės, tačiau prasidėjus S.Dariaus ir S.Girėno stadiono rekonstrukcijai Kaune nebeliko tarptautinius standartus atitinkančių stadionų ir futbolo mėgėjus tenka kviesti į kitus miestus.
Po metų stadiono rekonstrukcija bus baigta ir būtų labai apmaudu, jeigu futbolo rungtynių metu jo tribūnos liktų tuščios.
