Šis Eurolygos sezonas, vykstantis per pandemiją, irgi yra neįprastas. Krepšininkai daugumoje arenų žaidžia be žiūrovų, daug rungtynių buvo nukeltos ir sužaistos pavėluotai. Vis dėlto varžybos vyksta ir sirgaliai bent per televiziją gali stebėti mėgstamų komandų kovas.
Šį sezoną Eurolygoje žaidžia tos pačios 18 komandų, kaip ir praėjusį. Tiesa, pasikeitė sudėtys, pasikeitė ir jėgų santykis. Kelios pernai aukštas vietas užėmusios ekipos nugarmėjo žemyn, o du praėjusio sezono autsaideriai mina ant kulnų lyderiams. Turnyro lentelė šiuo metu visai nepanaši į pernykštę.
Kas pasikeitė labiausiai? Kone didžiausia permaina yra ta, kad šiuo metu, iki reguliariojo sezono pabaigos likus šešiems turams, dar nė viena komanda neužsitikrino teisės žaisti atkrintamosiose varžybose. Pernai tuo pačiu metu kelialapius į ketvirtfinalį jau buvo iškovojusios (bet tais kelialapiais negalėjo pasinaudoti) net penkios komandos: Stambulo „Anadolu Efes“, Madrido „Real“, „Barcelona“, Maskvos CSKA ir Tel Avivo „Makabi“.
Prieš metus nė viena komanda dar nebuvo praradusi aritmetinės galimybės patekti į ketvirtfinalį. Tuo tarpu šiuo metu „Chimki“, Belgrado „Crvena Zvezda“ ir Berlyno ALBA nebegalėtų įsiveržti į pirmąjį aštuonetą, net jei laimėtų visas likusias rungtynes ir sulauktų palankių rezultatų konkurentų dvikovose.
Jei pernai Eurolygoje buvo penkios aiškios lyderės, tai šį sezoną turnyre yra kelios aiškios autsaiderės. Tuo tarpu vidutiniokai šį sezoną turi daugiau pergalių nei prieš metus: jei pernai lentelės viduryje esančios komandos retai įveikdavo lyderius ir vargdavo su autsaideriais, tai šiame sezone lengviau papildo sąskaitą žaisdamos su silpniausiais ir dažniau sugadina nuotaiką stipriausiems.
Kauno „Žalgiris“ šį sezoną po 28-ojo turo užima devintąją vietą. Tą pačią devintąją vietą Kauno komanda užėmė lygiai prieš metus. Bet jei praėjusį sezoną Lietuvos čempionai per 28 rungtynes iškovojo 12 pergalių, tai šį sezoną jų sąskaitoje jau yra 15 pergalių.
Tačiau praėjusį sezoną „Žalgirio“ galimybės patekti į atkrintamąsias varžybas buvo geresnės negu dabar. Pernai lentelės viduryje buvo susidariusi labai didelė grūstis. Net septynias komandas, kurios užėmė nuo septintosios iki tryliktosios vietos, skyrė vos viena pergalė. Šiais metais neaiškumų irgi nemažai, bet intriga nėra tokia didelė, o aštuntąją ir devintąją vietas, skaičiuojant pralaimėjimus, jau skiria du taškai.
Aukštyn
„Bayern“ – +10
Praėjusį sezoną: 8-20.
Šį sezoną: 18-10
Miuncheno krepšininkams nebuvo gaila, kad nepavyko pabaigti praėjusio sezono. „Bayern“ pernai buvo nustumtas į turnyro lentelės apačią ir nebekovojo dėl kelialapio į atkrintamąsias varžybas.
Prieš naują sezoną nebuvo jokių prielaidų manyti, kad Miuncheno komanda gali staiga šauti į viršų. Netgi priešingai, išvykus Gregui Monroe ir Danilo Bartheliui, sudėtyje atsivėrė nemažos spragos. Tačiau naujasis treneris Andrea Trinchieri sugebėjo ryškių žvaigždžių neturinčia komandą paversti ryškia žvaigžde.
Bavarijos sostinėje atsiskleidė kituose Eurolygos klubuose niekuo nepasižymėję Wade‘as Baldwinas (šį sezoną pelno 15,4 tšk.) ir Jalenas Reynoldsas (14,3 tšk.), kiek gali, padeda senbuviai Vladimiras Lučičius, Nihadas Džedovičius bei Paulis Zipseris, ir „Bayern“ sąskaitoje jau yra dukart daugiau pergalių, negu buvo praėjusį sezoną.
Ir nors kelialapis į ketvirtfinalį dar neiškovotas, šis sezonas yra neabejotinai geriausias „Bayern“ istorijoje. O ir atsarga, sukaupta prieš pavasarinę atkarpą, suteikia vilčių, kad Miuncheno komanda balandžio antroje pusėje galės pirmą kartą žaisti Eurolygos atkrintamosiose varžybose.
„Zenit“ – +8,5
Praėjusį sezoną: 8-20.
Šį sezoną: 16-11.
Prieš metus „Zenit“ dalijosi paskutinę vietą su „Bayern“ klubu, bet šį sezoną taip pat sugebėjo galingai atsispirti nuo dugno ir nuo pirmųjų turų įsitvirtino viršutinėje lentelės pusėje.
„Gazprom“ užnugarį turinčio „Zenit“ finansinės galimybės didesnės negu „Bayern“ klubo, todėl ir tarpsezonio pastiprinimas buvo solidesnis. Vis dėlto atvykus Artūrui Gudaičiui, Kevinui Pangosui ir dar keliems naujokams sudėtis sustiprėjo ne tiek, kad Sankt Peterburgo komandai būtų žadama tvirta vieta pirmajame aštuonete.
„Zenit“, kaip ir „Bayern“, pakilimą pirmiausiai reikėtų sieti su nauju treneriu Xavieru Pascualiu. Sankt Peterburgo klubas svarbią permainą įvykdė dar praėjusių metų žiemos pabaigoje, prieš pat pandemiją, o dabar skina X.Pascualio darbo vaisius.
Ar vaisiai tikrai bus saldūs, dar nežinia. „Zenit“ labai gerai žaidė pirmoje sezono pusėje ir iki sausio vidurio per 16 rungtynių iškovojo 11 pergalių. Tačiau pastarosiomis savaitėmis Sankt Peterburgo komandai reikėjo sužaisti ir nukeltas rungtynes, o padidėjus krūviui, rezultatai pablogėjo. Per pastarąsias 11 rungtynių „Zenit“ iškovojo tik 5 pergales ir balansuoja ties atkrintamųjų varžybų riba.
„Olimpia“ – +6
Praėjusį sezoną: 12-16.
Šį sezoną: 18-10.
Milano klubo rezultatai daug metų buvo neproporcingai blogi, palyginti su jo išlaidomis ir ambicijomis. Nors pastaraisiais sezonai „Olimpia“ savininkai negailėjo pinigų ryškioms žvaigždėms, per visą šiuolaikinės Eurolygos laikotarpį „raudonieji bateliai“ iki ketvirtfinalio nutrepsėjo vos kartą – 2014 metais.
Praėjusį sezoną Milano komanda irgi buvo tik vidutiniokė, bet pernai klubo vadovai pakeitė strategiją ir nusprendė remtis individualiai stipriais amerikiečiais. Būtent pernai įsigyti Kevinas Punteris (14,3 tšk.), Shavonas Shieldsas (13,6 tšk.), Malcolmas Delaney (10,9 tšk.) ir Zachas LeDay (10,3 tšk.) užtikrina Ettorės Messinos treniruojamos komandos pergales.
Tiesa, „Olimpia“ ir šį sezoną visą pirmąjį ratą buvo pasimetusi lentelės viduryje. Tačiau galiausiai Milano krepšininkams pavyko prasiveržti. Sausio mėnesį jie iškovojo šešias iš eilės pergales, pakilo į Eurolygos lentelės viršutinę dalį ir dabar turi puikias galimybes po septynerių metų pertraukos grįžti į atkrintamąsias varžybas.
„Fenerbahçe“ – +4
Praėjusį sezoną: 13-15.
Šį sezoną: 17-11.
„Fenerbahçe“ penkis sezonus iš eilės žaidė Eurolygos finalo ketverte, o 2017 metais tapo svarbiausio žemyno turnyro nugalėtoju. Tačiau praėjusį sezoną žaidimas išsiderino ir „geltoni-mėlyni“ dažniau pralaimėdavo, negu laimėdavo. Nesėkmės privertė atsitraukti pagrindinį skambiausių pergalių architektą Željko Obradovičių, kuris po praėjusio sezono atsistatydino iš „Fenerbahçe“ trenerio pareigų ir šiuo metu ilsisi nuo krepšinio.
Stambulo komandoje prieš šį sezoną įvyko labai daug permainų, o klubo vadovai pridarė didelių klaidų rinkdamiesi naujokus. Neatsitiktinai po 15-ojo turo „Fenerbahçe“ sąskaitoje buvo vos 5 pergalės ir daug kam tikriausiai jau atrodė, kad šiai komandai laikas galvoti apie kitą sezoną.
Tačiau pernai pakviestas treneris Igoras Kokoškovas, kuris į Europą grįžo po dvidešimties Amerikoje praleistų metų, ir jo vadovaujami krepšininkai savęs nenurašė. Traumą išsigydžius Nando De Colo ir po nesėkmingo bandymo įsitvirtinti NBA lygoje grįžus Marko Guduričiui, „Fenerbahçe“ atgimė ir nuo gruodžio vidurio laimėjo 12 iš 13 rungtynių.
Beje, „kanarėlės“ sparnus išskleidė iškart po to, kai patyrė pažeminimą Kaune, kur gruodžio viduryje pralaimėjo „Žalgiriui“ net 37 taškų skirtumu 62:99.
„Žalgiris“ – +3
Praėjusį sezoną: 12-16.
Šį sezoną: 15-13.
Nors Kauno komanda šį sezoną per 28 turus iškovojo daugiau pergalių negu dėl pandemijos nutrauktame praėjusiame turnyre, užima tą pačią devintąją vietą. Maža to, pernai kauniečių galimybės patekti į atkrintamąsias varžybas buvo geresnės.
Pernai „Žalgiris“ nuo septintosios ir aštuntosios vietų atsiliko viena pergale. Šiuo metu nuo aštuntąją vietą užimančio „Zenit“ klubo irgi atsiliekama viena pergale, tačiau Sankt Peterburgo komanda dar nežaidė vienerių nukeltų rungtynių, todėl pagal pralaimėjimus aštuntąją ir devintąją vietas skiria du taškai.
Jei patekti į ketvirtfinalį nepavyks, žalgiriečiai prisimins ilgą nesėkmių virtinę lapkričio mėnesį ir gruodžio pradžioje, kai buvo pralaimėtos šešerios iš eilės rungtynes. Kita vertus, iškart po to Kauno komanda iškovojo šešias iš eilės pergales ir sustiprino viltis pasiekti svarbiausią sezono tikslą.
Kad ir koks būtų galutinis rezultatas, „Žalgirio“ vadovai galės tvirtinti, jog rizikingas jų sprendimas vietoj išvykusio Šarūno Jasikevičiaus pakviesti austrą trenerį Martiną Schillerį pasiteisino. Anksčiau tokio lygio varžybose nedirbęs krepšinio specialistas greitai perprato Eurolygos ypatumus, o jei komandos žaidimas įstringa, ją į priekį timpteli vienuoliktąją vietą rezultatyviausių Eurolygos žaidėjų lentelėje užimantis Marius Grigonis (14,4 tšk.).
Žemyn
„Chimki“ – -9,5
Praėjusį sezoną: 13-15.
Šį sezoną: 3-24.
„Chimki“ – didžiausias ne vien šio sezono, bet ir kelių pastarųjų Eurolygos sezonų fenomenas. Prieš metus tvirtai stipriausiųjų aštuonete žygiavusios Pamaskvio komandos nuopolis tiesiog nepaaiškinamas.
Prieš šį sezoną „Chimki“ ne tik išsaugojo visus buvusius lyderius, bet ir pakvietė tris pajėgius naujokus, tačiau komandos rezultatai buvo apgailėtini. Tiesa, sezono pradžioje Rimo Kurtinaičio auklėtinius iš vėžių išmušė traumos ir įsisukęs koronavirusas, tačiau ilgos pralaimėjimų virtinės nepavyko nutraukti net tada, kai dauguma žaidėjų grįžo į rikiuotę.
Nuo lapkričio vidurio iki kovo pradžios „Chimki“ pralaimėjo net 17 iš eilės rungtynių. Labai ilgai pirmosios pergalės teko laukti net ir sausio viduryje R.Kurtinaitį pakeitusiam treneriui Andrejui Malcevui.
Ilgametis „Chimki“ lyderis Aleksejus Švedas ir šį sezoną žaidžia labai rezultatyviai (vid. 19,2 tšk.). Jis pagal taškus užima antrąją vietą Eurolygoje. Bet kas iš to, jei Chimkų komanda jau seniai pirmoji prarado galimybę patekti į atkrintamąsias varžybas ir beveik neturi vilčių pakilti iš paskutinės vietos.
„Makabi“ – -7
Praėjusį sezoną: 19-9.
Šį sezoną: 11-15.
Tel Avivo komanda praėjusį sezoną buvo užsitikrinusi kelialapį į atkrintamąsias varžybas, o šį pavasarį jos tikriausiai nebeišgelbėtų net maksimaliai sėkmingas finišo spurtas. Net jei „Makabi“ laimėtų visas aštuonerias likusias rungtynes, jai reikėtų sulaukti daug palankių rezultatų per aukštesnes vietas užimančių komandų mačus.
Prieš šį sezoną jokių objektyvių priežasčių prognozuoti „Makabi“ nuopolį nebuvo. Nors Tel Avivo klubas pakeitė kelis krepšininkus, atsisveikino tik su tais, kurių indėliu nebuvo patenkintas, ir išsaugojo visą branduolį. Kita vertus, rinkdamiesi naujokus klubo vadovai aiškiai rizikavo ir pasikliovė NBA komandų suolus šildžiusiais jaunais kroatais Ante Žižičiumi bei Draganu Benderiu.
Tel Avivo komandoje šiedu aukštaūgiai suolo nešildo, bet treneris Giannis Sfairopoulos tikriausiai tikėjosi, kad jie žais naudingiau. Be to, „geltoniesiems“ beveik nepadeda traumų persekiojamas Omris Kaspis, tad beveik visa našta tenka keliems senbuviems.
Lyderiai nesulaukia atsarginių paspirties, o trumpą suolą turinčiai komandai įsibėgėti nelengva. Neatsitiktinai „Makabi“ šį sezoną nė karto nelaimėjo daugiau nei dvejų iš eilės Eurolygos rungtynių.
„Anadolu Efes“ – -6,5
Praėjusį sezoną: 24-4.
Šį sezoną: 17-10.
Dar vienas pandeminio sezono paradoksas – „Anadolu Efes“. Pernai ši komanda tvirtai užėmė pirmąją vietą ir tuo metu, kai turnyras nutrūko, buvo beveik užsitikrinusi aikštės pranašumą ketvirtfinalio serijoje.
Per visą sutrumpintą praėjusį sezoną „Anadolu Efes“ patyrė vos keturis pralaimėjimus. Nors vasarą Stambulo komandos sudėtis visai nepasikeitė (beje, sudėtis nesikeičia trečią sezoną iš eilės), šį sezoną jos sąskaitoje jau po pirmojo rato (17 rungtynių) buvo 9 pralaimėjimai.
Vienintelis nuopolio paaiškinimas – praėjusių metų rudenį „Anadolu Efes“ trūko rezultatyviausio praėjusio sezono Eurolygos krepšininko Shane‘o Larkino, kuris tėvynėje gydėsi traumą.
Net Sh.Larkinui grįžus į Turkiją, Stambulo komanda įsibėgėjo labai lėtai. Vis dėlto pastarosiomis savaitėmis ji susigrąžino pernykštį veidą. Nuo sausio pabaigos Egino Atamano auklėtiniai ne šiaip laimi visas iš eilės rungtynes, bet ir daugumą varžovų triuškina bent 20 taškų skirtumu.
Šiuo metu „Anadolu Efes“ tęsia šešių pergalių virtinę, o jos lyderiai Vasilije Micičius (16,3 tšk.) ir Sh.Larkinas (14,7 tšk.) patenka tarp dešimties rezultatyviausių Eurolygos žaidėjų. Ir nors „Anadolu Efes“ lieka tarp labiausiai, palyginti su praėjusiu sezonu, žemyn smukusių komandų, ji šiuo metu, ko gero, yra pagrindinė Eurolygos favoritė.
„Real“ – -5
Praėjusį sezoną: 22-6.
Šį sezoną: 17-11.
Praėjusį dešimtmetį net septynis kartus Eurolygos finalo ketverte žaidęs „karališkasis“ klubas šiuo metu patenka tarp aštuonių stipriausių komandų, bet priežasčių nerimauti netrūksta. Jų buvo dar sezono pradžioje, kai „Real“ laimėjo tik vienerias iš penkerių pirmųjų rungtynių, bet rudens antroje pusėje ir gruodį madridiečiai per 12 rungtynių iškovojo 11 pergalių ir patogiai įsitaisė tarp lyderių.
Šiuo metu „Real“ patogiai nebesijaučia. Nuo Naujųjų metų Madrido krepšininkai laimėjo mažiau nei pusę rungtynių (5 iš 11) ir žvilgtelėję per petį mato besiartinančius varžovus.
Varžovai – pusė bėdos, bet pačių „baltųjų“ žaidimas nėra toks, kokio norėtų treneris Pablo Laso. O suderinti veiksmus nelengva, nes kelias pastarąsias savaites traumos persekioja daugelį anksčiau pergales užtikrindavusių „Real“ veteranų. Jie per lemiamas rungtynes tikriausiai grįš, tačiau krepšininko, kuris porą praėjusių sezonų buvo svarbiausias puolimo konstruktorius, tikrai nebus. Akivaizdu, kad „Real“ bent kol kas nepavyksta pertvarkyti žaidimo taip, kad būtų kompensuotas lapkričio pabaigoje į NBA išvykusio Facundo Campazzo praradimas.
„Panathinaikos“ – -4.
Praėjusį sezoną: 14-14.
Šį sezoną: 9-17.
„Panathinaikos“ klubas jau nebe toks, koks buvo prieš dešimtmetį, kuomet sezoną vadindavo nesėkmingu, jei nepatekdavo į Eurolygos finalo ketvertą. Vis dėlto patekti bent į ketvirtfinalį „žaliesiems“ praėjusį dešimtmetį pavykdavo kasmet, o ir pernai jie prieš nutraukiant varžybas užėmė šeštąją vietą.
Tačiau komanda kasmet vis silpnėjo, o pernai įvykę pokyčiai optimistiškai nuteikė nebent vertinant ilgalaikę perspektyvą, bet ne šio sezono galimybes.
Keli šiuo metu Atėnų komandos aprangą vilkintys jaunesnės kartos žaidėjai galbūt dar ilgai sudarys jos branduolį, galbūt ne vieną sezoną jiems vadovaus sausį pakviestas treneris Odedas Katašas, bet šį sezoną Ioannis Papapetrou, Giorgos Papagiannis ir Dinos Mitoglou pergalių dar neužtikrina. Kad ir kaip stengtųsi ketvirtąją vietą rezultatyviausių Eurolygos žaidėjų sąraše užimantis Nemanja Nedovičius (16,7 tšk.), „Panathinaikos“ lenkia vos dvi komandas ir turi tik iliuzines aritmetines galimybes patekti į atkrintamąsias varžybas.
Atėnų komanda ketvirtfinalyje nežais pirmą kartą nuo 2010 metų.
