Praėjusią savaitę Anapilin iškeliavęs žinomas chirurgas buvo vienas garsiausių šalies mikrochirurgų, o per savo karjera atliko tūkstančius operacijų.
Bene žinomiausias plastinės chirurgijos pradininku Lietuvoje laikyto K.Vitkaus pacientas buvo Lietuvos krepšinio legenda A.Sabonis, kuriam jis kartu su savo tėvu docentu Mečislovu Vitkumi ir gydytoju Juozu Oleku legendiniam krepšininkui atliko pirmąją Achilo sausgyslės operaciją.
Šį momentą ir ant plauko pakibusią karjerą puikiai atsimena ir pats buvęs krepšininkas.
„Jeigu ne Kęstutis, nežinia, kaip būtų susiklostęs mano gyvenimas ir mano karjera. Pasaulyje po tokios traumos sportuoti grįžo tik gal penki ar šeši sportininkai.“ – pokalbį apie netikėtai praėjusią savaitę išėjusį bene garsiausią šalies chirurgą prof. K.Vitkų pradėjo krepšinio legenda A.Sabonis.
Vieną ankstyvą 1987 m. pavasario rytą doc. M.Vitkaus – prof. Kęstučio Vitkaus tėčio – kabinete suskambo telefonas iš... Kremliaus. A.Saboniui Maskvoje, SSRS rinktinės treniruočių stovykloje, nutrūko dešinė Achilo sausgyslė. Operuoti buvo patikėta prof. K.Vitkui. Operacija, kurios rezultatai rūpėjo visai Lietuvai, truko tris valandas.
„Viskas pavyko puikiai. Tačiau likimas mėgsta pasišaipyti. Po trijų mėnesių pargriuvau ant laiptų. Nesuvokiama – ta pati Achilo sausgyslė plyšo antrą kartą! Sakau, skambinkit (Kęstučiui) Vitkui, lai galanda peilius.“ – prisiminė A.Sabonis. Prof. K.Vitkus iš̌ Vilniaus į Palangą Arvydo pasiimti atskrido kukurūzniku – nedideliu lėktuvėliu. Antroji operacija buvo sudėtingesnė̇ už̌ pirmąją̨. „Prisimenu, jis toks užsispyręs sako: „Viskas, aš dabar taip susiūsiu, kad tu net norėdamas to Achilo nenusiplėši!“ Ir jis buvo visiškai teisus, – prisiminęs profesoriaus žodžius šyptelėjo A.Sabonis. „Daugiau niekas neplyšo, NBA gydytojai tik stebėjosi, kaip viskas tobulai susiūta, o aš profesionaliai sportavau dar 40-ties.“
Prof. K.Vitkus kartu su legendiniu krepšininku vyko ir į JAV, kur A.Sabonį reabilitacijai ir žaidimui pasikvietė Portlando krepšinio klubas. Operacinėje užsimezgusi draugystė tęsėsi kelis dešimtmečius iki pat lemtingosios Profesoriaus išėjimo dienos.
„Draugystė mūsų buvo kaip reikiant. Ir vakarai kartu, ir kelionės, ir žvejyba... Kęstutis buvo žmogus, šalia kurio norėjai būti.“ – dalinosi A.Sabonis. „Jo energija buvo neapsakoma, jo optimizmas, humoro jausmas, erudicija. Kiekvienas bent kartą kalbėjęs su juo, supras, apie ką aš kalbu. Kęstutis buvo išskirtinis žmogus.“
