Pokalbio pradžioje jis prisiminė pirmuosius žingsnius savo, kaip krepšinio komentatoriaus ir žurnalisto, karjeroje.
„Prieš vienuolika metų buvo „Žalgirio“ radijo atranka, klubas ją organizavo. Mes su kolega Justinu Liaudinsku tą atranką laimėjom. Taip pradėjau kalbinti krepšininkus, daryti laidas ir tuo pačiu Kauno sporto halėje rėkauti rungtynių metu – būti pranešėju“, – pasakojo K. Tiškevičius.
Komentatorius buvo paklaustas ir apie savo ambicijas – ar tarp jų nėra svajonės tapti Eurolygos transliacijų balsu.
„Šitam darbe visada yra labai daug politikos. Tu dažnai gali būti geras arba pakankamai geras dirbti kažkurį darbą, bet tu arba nepatinki vadovui, arba nenorėtum ten būti, arba dėl kažkokių priežasčių nesurastum bendros kalbos su tuo, su kuo reikėtų ją surasti, norint tą darbą dirbti. Tiesą sakant, man yra labai gerai LKL“, – teigė pašnekovas.
Galiausiai buvo paliesta ir garsiosios spaudos konferencijos po Citadele KMT ketvirtfinalio tarp Vilniaus „Ryto“ ir Utenos „Juventus“ tema. Ši spaudos konferencija Donaldui Kairiui tapo paskutiniąja būnant vilniečių strategu.
„Pirmiausia reikia šitą akcentuoti – kad aš absoliučiai nesididžiuoju ta konferencija ir po jos man burnoje buvo prastas skonis, jis dar šiek tiek likęs. Tos spaudos konferencijos vidury, kai kamantinėjau Kairį įsismarkavęs, aš stebėjau ir jo kūno kalbą, ji buvo tokia, kur tu matai, kad žmogus jaučiasi labai blogai.
Vėliau sužinojau, kad jo dienos „Ryte“ yra suskaičiuotos. Jau tuo metu aš sakiau – „treneri, nenoriu jūsų tarkuoti ir jaučiuosi blogai pats“. Dabar dar labiau taip galvoju. Neturėtų būti tokių dalykų kaip tarkavimai. Bet ten buvo situacija, kur aš nežinojau, kad jis tikrai neišeis iš komandos“, – situaciją komentavo K. Tiškevičius.
