Tačiau visų šių komandų gerovę užtikrina futbolas – jei ne sporto karalius, krepšinio, rankinio ar salės futbolo padalinių vadovams būtų sudėtinga sudaryti konkurencingą biudžetą.
„Barcelona“ klubo, kaip ir kitų multisporto klubų, atskirų sporto šakų padaliniai veikia savarankiškai. Krepšinio, rankinio, salės futbolo, moterų futbolo padaliniai patys ieško rėmėjų, platina bilietus, pasirašo sutartis su žaidėjais ir treneriais. Klubo centrinė vadovybė į šiuos klausimus nesikiša arba beveik nesikiša.
Vis dėlto be centrinės vadovybės neišsiverčiama. Patys padaliniai uždirba daug mažiau negu išleidžia, o skirtumą padengia iš klubo bendros kasos skiriami pinigai.
Šį sezoną „Barcelona“ krepšinio padalinys numatė 41,1 mln. eurų, rankinio – 8,7 mln. eurų, salės futbolo – 5,2 mln. eurų, riedučių riedulio – 2,9 mln. eurų, moterų futbolo – 6 mln. eurų biudžetą.
Tačiau pats krepšinio padalinys iš sutarčių su rėmėjais, reklamos, televizijų, varžybų rengėjų surinko tik 12,3 mln. eurų. Tai yra 29,9 proc. krepšinio komandos veiklai reikalingų pinigų. Likusi dalis gauta iš bendros „Barcelona“ klubo kasos.
Dar mažiau patys uždirbo kitų žaidimų padaliniai. Rankinio padalinys surinko 1,55 mln. eurų, salės futbolo – 1,2 mln. eurų, riedučių riedulio – 429 tūkst. eurų. Geriausiai veikiančiu galima vadinti moterų futbolo padalinį, kuris uždirbo 4,9 mln. eurų. Tai yra 80,9 proc. jam reikalingų pinigų.
„Barcelona“ centrinė valdyba prieš 2020-2021 metų sezoną patvirtino 828 mln. eurų biudžetą. Daugiau nei 50 mln. eurų iš šios sumos buvo skirta, kad būtų užlopytos skylės krepšinio, rankinio ir kitų žaidimų komandose.
Panašiai išlaikomas ir Madrido „Real“ klubo krepšinio padalinys. Jo biudžetas šį sezoną yra 42,3 mln. eurų, o pats Madrido klubo krepšinio padalinys uždirbo 11,9 mln. eurų.
