Lietuvos krepšinio lygos („Betsafe-LKL“) gerbėjų nepasitenkinimas teisėjų darbu pastaruoju metu auga lyg ant mielių, o dėl prastų sprendimų lyga suspenduoja vieną darbuotoją po kito.

Šią savaitę jau du prasti teisėjų sprendimai nulėmė rungtynių baigtis, kurios komandoms įtakojo ne tik galutinį rezultatą, bet galimai ir visa sezoną.

Pirmadienį susitikime tarp Klaipėdos „Neptūno“ ir Mažeikių „M Basket“ ekipų sekretoriatas per anksti, dar „Neptūno“ aikštėje nepalietus krepšinio kamuolio, paleido rungtynių laikmatį.

Viskas išsirutuliojo taip, jog Mažeikių komandos legionierius Chauncey Collinsas lemiamą tritaškį pataikė jau po laiko ir „Neptūnas“ rungtynes laimėjo 91:89. Peržiūrėjus epizodą tapo akivaizdu, jog jeigu laikas būtų paleistas teisingai, C.Collinso metimas būtų užskaitytas ir pergalę džiaugtųsi būtent „M Basket“ klubas. Verta pažymėti, jog būtent Klaipėdos ir Mažeikių komandos turnyrinėje lentelėje kovoja dėl šeštosios vietos ir šių rungtynių baigtis galimai nulems finalines komandų pozicijas.

[[ge:lrytas:lrytas:31250492]]

Lyga nubaudė suklydusį sekretoriato teisėją – laikininką. Jam paskirta suspendavimo nuo darbo rungtynių sekretoriate LKL čempionate 1 mėnesio laikotarpiui.

Tiesa, krepšinio ekspertai atkreipia dėmesį ir į tai, jog į šią situaciją būtinai dėmesį dar rungtynių metu turėjo atkreipti ir rungtynių teisėjai.

[[ge:lrytas:lrytas:31248484]][[ge:lrytas:lrytas:31244361]][[ge:lrytas:lrytas:31240972]][[ge:lrytas:lrytas:31237691]]

Antradienį LKL sudrebino dar viena grubi klaida. Jonavos „Cbet“ ir „Šiaulių“ komandų mūšyje pergalę 81:80 iškovojo Jonavos krepšininkai.

Ketvirtajame rungtynių kėlinyje likus žaisti 9 sek. Šiaulių ekipos žaidėjas Shaquille'as Keithas perimęs kamuolį pasileido link į ataką ir buvo šalia persverto rezultato, tačiau „CBet“ krepšininkas Ryanas Larsonas lemiamu momentu bandydamas išmušti kamuolį kirto varžovui per rankas.

Teisėjai šio taisyklių pažeidimo nepastebėjo ir atiduodami kamuolį Jonavai labai tikėtina nulėmė rungtynių baigtį, o galimai ir sezono, kadangi šiauliečių šansai žengti į atkrintamąsias tapo tik teoriniai, o „CBet“ patogiai įsitaisė 8-oje pozicijoje.

LKL paskelbė, jog prastus sprendimus priėmęs teisėjas suspenduotas 3 savaitėms. šiose rungtynėse dirbo Jurgis Laurinavičius, Gintaras Vitkauskas, Darius Šomka.

[[ge:lrytas:lrytas:31250491]]

Lrytas.lt susiekė su vienu garsiausių visų laikų Lietuvos teisėjų Romualdu Brazausku ir pasidomėjo, kas atsitiko su arbitrais. O gal niekas nepasikeitė ir tiesiog pradėjome į tai atkreipti daugiau dėmesio?

„Šiais laikais padidėjo ir žaidimo greitis, žaidėjų atletiškumas, todėl teisėjams kartais sunkiau priimti tinkamus sprendimus, – teigė buvęs teisėjas. – O mes, žiūrovai, galime kiekvieną situaciją peržiūrėti lyg per mikroskopą, tad normalu, jog pastebime daugiau teisėjų klaidų. Kiekvienas nori laimėti. Todėl net menkiausia klaida kažkurios komandos atžvilgiu yra priimama labai skaudžiai.“

Teisėjų darbą pastaraisiais metais šiek tiek „palengvino“ galimybė peržiūrėti epizodus ir šansas pakeisti originaliai priimtus sprendimus. Tačiau net ir čia išvystame daug nesklandumų.

Iki šios dienos kartais sunku susigaudyti, kodėl vienus epizodus peržiūri, o kitų ne. O kad susigaudyti nėra taip lengva buvo galima įsitikinti ir prieš kelias savaites, kuomet nudegė vienas geriausių Europos teisėjų.

Kovo mėnesio viduryje Vilniaus „Ryto“ ir Klaipėdos „Neptūno“ rungtynių pabaigoje geriausias Lietuvos teisėjas Gytis Vilius suklydo, neužfiksuodamas „Ryto“ komandos 8 sek. taisyklės pažeidimo bei suteikdamas Klaipėdos ekipos komandos vyr. treneriui paprašyto „iššūkio“ perskaičiuoti „Ryto“ komandos 8 sek. taisyklės pažeidimą, pažeidė Skubios Peržiūros Sistemos (SPS) naudojimo taisykles.

[[ge:lrytas:lrytas:31250287]]

Sprendimas ir čia turėjo didelę įtaką rungtynių baigčiai, kadangi galiausiai pirminiu sprendimu pražanga prieš Arną Veličką buvo atšaukta, o „Neptūnas“ sensacingai 84:83 įveikė „Ryto“ krepšininkus.

Tuo tarpu dalis krepšinio gerbėjų pradėjo reikšti nuomonę, jog teisėjai su peržiūrų atsiradimu tapo kur kas labiau atsipalaidavę, nebe tokie susikoncentravę į darbą manydami, jog galės peržiūrėti epizodą iš naujo ir pakeisti nuomonę.

R.Brazauskas su tokia nuomone kategoriškai nesutinka.

„Nemanyčiau, kad galimybė peržiūrėti epizodus atpalaidavo teisėjus. Jiems vis tiek reikia priimti pirminį sprendimą ir už tai jiems lieka atsakomybė. Teisėjas prieš priimdamas sprendimą visada turi omenyje, kad galbūt tas sprendimas ir liks.

Dažniausiai, kuomet teisėjai palieka pirminį sprendimą žiūrima, nuo ko kamuolys paliko aikštelę. Jeigu teisėjas nėra įsitikinęs po peržiūros, jis palieka pirminį sprendimą, tad arbitras priima jo manymu teisingiausią sprendimą.

Antras dalykas – čia yra teisėjų darbo dalis, bet vis tiek kiekvienas arbitras norėtų, kad po peržiūros nebūtų pakeistas sprendimas ir liktų galioti pirminis nuosprendis“, – savo nuomonę pateikė legendinis Lietuvos teisėjas.

Dėl peržiūrų atsirado ir kitų problemų. Viešoje erdvėje vis didėja pasipiktinimas dėl per dažnai naudojamų peržiūrų, ko eigoje rungtynės trunka virš dviejų valandų.

Nepasitenkinimą dar labiau didina, jog teisėjai dažnai keliauja peržiūrėti ne itin reikšmingų dalykų pirmoje rungtynių pusėje ir dėl to sugaištą didelę dalį laiko, tačiau kai kuriais kertiniais momentais jiems pasitaisyti nebegalima.

[[ge:lrytas:lrytas:31250570]]

Vienas akivaizdžiausių pavyzdžių – jau minėtas G.Viliaus epizodas „Ryto“ ir „Neptūno“ rungtynėse. Teisėjas buvo nubaustas net ir tuo metu, kuomet galiausiai priėmė teisingą sprendimą, nes pasak taisyklių, jis jo taisyti negalėjo.

Teisingumo dėlei, reikėtų pasakyti, kad čia akmuo keliauja ne į teisėjų, o taisyklių kūrėjų daržą. Šią situaciją apžvelgęs buvęs teisėjas R.Brazauskas sutiko, kad didelis kiekis peržiūrų neprideda grožio krepšiniui.

„Tų peržiūrų kas sezoną atsiranda naujų. Nenorėčiau siūlyti savų. Tačiau vis tiek turi išlikti balansas tarp peržiūrų ir rungtynių bendro laiko bei žaidimo tempo palaikymo. Negalima vien tik didinti peržiūrų skaičių.

Jei pridedi naujas peržiūras, kažko turi ir atsisakyti, nes rungtynių transliacija nėra guminė. Yra skirtas tam tikras televizijos laikas ir tik išimtinais atvejais, pavyzdžiui kuomet būna pratęsimas, galima išeiti iš „televizijos tinklelio“ rėmų. O ir žiūrovai tiek prie televizijos ekranų, tiek rungtynėse nenori sėdėti ir nieko neveikti. Visi nori veiksmo.

Kaip pavyzdys, Eurolyga šį sezoną atsisakė pirmas 38 minutes žiūrėti pražangas dėl jų sušvelninimo arba sugriežtinimo. Vietoje to atsirado galimybės peržiūrėti kitas situacijas. Turi būti balansas. Negalima vien tik kišti peržiūrų ir pūsti rungtynių laiko“, – lrytas.lt portalui kalbėjo R.Brazauskas.

Kodėl išvystame vis daugiau teisėjų klaidų – R. Brazauskas paaiškino, kas pasikeitė nuo jo darbo laikų