Po pralaimėjimo vilniečių strategas Giedrius Žibėnas pagyrė savo varžovus, „Ryto“ organizaciją ir fanus bei nereiškė jokių priekaištų savo žaidėjams dėl pralaimėjimo.
„Privalau pasveikinti „Žalgirį“. Manau, kad abi komandos galėjo laimėti ir serija galėjo pasibaigti kitaip, bet tai tikrai neatima nuopelnų iš „Žalgirio“ žaidėjų. Serijos metu jie dažnai atsilikinėjo, bet išliko kartu.
Iš mūsų pusės, serija galėjo pasibaigti visaip. 3–0 nemanau, netikiu, bet galbūt galėjo pasibaigti 3–1, galbūt 3–2. Pasibaigė 2–3, bet būtent tokį titulo gynimą ir įsivaizdavau. Jokių priekaištų žaidėjams, turiu padėkoti jiems už tikėjimą.
Organizacijai dėkoju už sprendimus viso sezono metu, solidžiai pasipildėme. Pati didžiausia pagarba mūsų ištikimiausiems fanams. Ypač tiems, kurie viso sezono metu buvo su mumis, nebūtinai tiems, kurie prisijungė tik serijos metu.
Labai gaila, kad jiems nepavyko padovanoti titulo. Gyvenimas ties tuo nesibaigia“, – teigė „Ryto“ strategas.
Paklaustas apie „Žalgirio“ prisitaikymą serijos metu, G.Žibėnas teigė, kad didelių pasikeitimų serijoje nebuvo ir išskyrė savo komandos patirties stoką.
„Tiek jų, tiek mūsų pakeitimai buvo minimalūs. Gale dienos, visos rungtynės yra apie atkarpas. Vienose rungtynėse atrodo turime taškų pranašumą prasidedant ketvirtam kėliniui ir viskas gynyboje veikia gerai, bet prasileidžiame 3 taškus ir rungtynės ant linijos.
Čia yra ir apie charakterį ir žaidėjų patirtį. Turėkime omenyje, kad daug kas mūsų komandoje žaidė pirmą finalą. Apibendrinant, nematau didelio skirtumo taktiškai tarp dviejų komandų ir tai galime kalbėti apie pastaruosius 3 sezonus.
Rezultatas kalba už save. Finaluose pergalių balansas yra 7–7“, – sakė vilniečių vedlys.
– Turint omenyje kaip seriją uždarė Laurynas Birutis, Edgaras Ulanovas ir Alenas Smailagičius, ar nesigailite pasakęs, kad komanda turinti vieną, ar du žaidėjus serijos nelaimės?
– Nemanau. Viskas ką sakau konferencijose, yra skirta mano žaidėjams. Man visiškai nerūpi ko klauso varžovai. Lygiai taip pat galėjome užsimotyvuoti, kai Sylvainas Francisco rodė, kad serija jau baigta.
– Ar jis motyvuoja save, savo komandos draugus, ar mus? Lygiai tas pats atsakymas. Kaip jam nerūpi, taip nerūpi ir man. Man svarbu paruošti, motyvuoti savo komandą.
Nėra taip lengva, po to dūrio, kuris iš mūsų sakykime ir pavogė titulą, atsistatyti, įeiti į rungtynes, vėl pirmauti didžiąją rungtynių dalį. Mano žaidėjai parodė charakterį ir šiandien privalome išvykti aukštai iškelta galva.
– Apskritai „Žalgiris“ pirmavo 17 procentų serijos. Kaip jaučiatės sugebėję „Žalgirį“ įstumti į tokią padėtį?
– Gerai jaučiamės. Manau ir mūsų fanai gerai jaučiasi, ir miestas gerai jaučiasi. Tą tikėjimą mes esame sugražinę ir jis mus veža. Ta underdogų etiketė mus veža. Ta galimybė lieka neišnaudota.
„Žalgiris“ galbūt turėjo daugiau žaidėjų, kurie tokiose rungtynėse žaidė daugiau. Nepaisant to, mes buvome visose rungtynėse. Po tokių finalų paaugo visi žaidėjai. Mes kaip organizacija taip pat.
– Kaip atrodė naktis ir rytas po ketvirtųjų rungtynių ir Sylvaino Francisco metimo ir kaip pavyko suvaldyti komandą po tokio pralaimėjimo?
– Susitarėme vyriškai iš rūbinės išėję viską pamiršti. Užmigti pavyko iš kart, nes žinojau, kad niekas nepralaimėta. Atsikėlimas buvo toks sunkesnis, bet žaidėjams vakar davėme laisvą dieną.
Kiek žinau jie vakar pasidarė bendrą vakarienę. Pasižadėjome sau tam tikrus dalykus. Šiandien stovėjome už Vilnių, už „Rytą“ pakankamai išdidžiai.
– Ar tikslas kitam sezonui išsaugoti šitos komandos branduolį?
– Tai klausimas organizacijai.
– O dėl jūsų ateities, irgi klausimas organizacijai?
– Taip, dabar nediskutuokime apie tai. Nesu svarbiausias žmogus čia ir neturėtume kalbėti apie vieną žmogų. Kalbėkime apie komandą, apie žaidėjus. Bet mano prioritetas – Vilnius „Rytas“.
– Jums tai penktasis finalas, ketvirtasis, kai kovojate iki galo, du iškovoti titulai. Ar kaip treneris jaučiate dėmesį iš kitų komandų?
– Nemanau, kad dabar yra vieta kalbėti apie tai. Kaip treneriai stipriai paaugome, daug atlaikėme šį sezoną.
Gal viena kita drama turėjo būti mažiau. Bet tai yra mūsų kasdienis darbas ir turi išmokti tai ignoruoti. Ir priimti viską kaip motyvaciją
– Ar po tokio finalo, kai puikiai įsijungė Artūras Gudaitis bei Parkeris Jacksonas-Cartwrightas, neateina mintis, kad turėjote žaisti Čempionų lygos finale, vietoje Stambulo „Galatasaray“?
– Norėtųsi. Aš esu lietuvis ir visas antraštes matau. Žinau, kad buvo minčių, jog prasti pasirašymai, pradedant dar nuo pagrindinių žaidėjų, kaip Jayvonas Gravesas, ar Stevenas Enochas.
Papildymai taip pat kėlė klausimų, PJC ir Artūras atrodė nepasiteisinę. Bet šioje sudėtyje, kaip žaidėjai tikėjo treneriais, taip jais tikėjome ir mes. Dar kartą noriu jiems labai padėkoti, kad su didesne rotacija, nei jiems įprasta jie išliko pasiruošę.
Galbūt nežaisdamas vienose rungtynėse, žaidėjas yra toks profesionalas, kad kitose jis buvo pasiruošęs nešti naudą. Ta žaidėjų kokybė mane tikrai sužavėjo.
– Po vienų pusfinalio rungtynių pasakėte, kad lemiamose rungtynėse rotacija mažėja, bet šiemet to neišvydome. Ar tai ir buvo priežastis to, kad žaidėjai strigę sezono metu, finale atsiskleidė?
– Panašu. Aišku, mūsų toks stilius. Gynyboje norime energijos ir aktyvumo. Ta pati atvira aikštelė, kurią „Žalgiris“ pristabdė. Naudojame ką turime.
Galbūt kartais norėjosi siauresnės rotacijos, bet ne visada sužaidė pagrindiniai žaidėjai, todėl ieškojome kitų variantų ir jie visada buvo pasiruošę ir kartais geresni už tuos pagrindinius žaidėjus.
– Ar sutapimas, kad „Ryto“ žaidimas šovė į viršų po Saviono Flaggo traumos ketvirtosiose pusfinalio rungtynėse? Galbūt geriau pasiskirstė minutės?
– Nepradėkite. Savionas būtų davęs daug, bet jau po pirmųjų finalo rungtynių sakiau, kad iš mūsų negirdėsite pasiteisinimų apie teisėjus, ar traumas.
Savionas nelaikė ašarų, kai sužinojo, kad turės būti stebėtoju pirmajame savo šanse laimėti titulą, bet jis išliko aktyvus stebėtojas.
– Vasarą nedirbsite rinktinėje. Ar tai reiškia, kad Giedrius Žibėnas pagaliau pailsės?
– Pagaliau (šypsosi).
– Sakėte, kad po finalo pašnekėsite daugiau apie „Wolves“ išnykimą iš krepšinio žemėlapio. Ką galite pasisakyti apie tai?
– Prisimenate viską... Nuostolis Lietuvos krepšiniui, tą galima sakyti drąsiai. Tas pats ir lygai, vis tik tai buvo labai konkurencingas klubas. Džiaugiamės iš savo pusės, kad paaugome, kad juos atlaikytume.
Tai pastūmėjo mūsų klubą bei organizaciją būti dar aukštesnio lygio. Kautis su Eurolygos klubu taip, kaip tą darome ketvirtą sezoną iš eilės.
Visus tris sezonus įrodėme savo pranašumą tiek reguliariajame sezone, tiek atkrintamosiose. Tai nebuvo lengva. Dar saldesnė pergalė „Aerottoria“ arenoje, vis tik būtų išlikęs nemalonus kartėlis tas rungtynes pralaimėjus.
Gaila ir žaidėjų, ypač lietuvių, gaila štabo, kurie aišku darbus susiras, bet tai nemaloni situacija. Didžiuojuosi klubo vardu, kad tai atlaikėme. Plačiąja prasme tai nuostolis LKL ir lietuviško krepšinio konkurencingumui.