Visos finalo serijos metu prancūzas fiksavo 22 taškų, 2,8 atkovoto kamuolio, 5,4 rezultatyvaus perdavimo ir 23,2 naudingumo balo vidurkius.
Tokie skaičiai gynėjui leido būti ne tik pirmuoju prancūzu, bet iš viso pirmuoju ne Lietuvos ar JAV krepšininku, tapusiu LKL finalų MVP.
Nesustabdomas jis buvo ir ketvirtosiose serijos rungtynėse Vilniuje, kai ne tik iš viso įmetė 29 taškus, bet ir pataikė tritaškį aidint sirenai, kuris leido „Žalgiriui“ išplėšti pergalę ir viską nukelti į penktąsias rungtynes Kaune.
„Jaučiuosi nuostabiai. Tai buvo labai sunki serija, bet dienos pabaigoje radome balansą ir supratome, kaip reikia žaisti. Pirmas keturias rungtynes komandos nesugebėjo laimėti namuose ir tai yra neįtikėtina.
Ketvirtų rungtynių metu jau maniau, kad mes tikrai nebeturime šansų. Maniau, kad laimėsime užtikrinčiau, bet skirtumą sukūrėme likus pustrečios minutės, tą atkarpą laimėjome 11:2. Padirbėjome gynyboje, neleidome jiems atsikovoti kamuolių ir tai užtikrino pergalę“, – kalbėjo čempionas S.Francisco
Po serijos „Žalgirio“ strategas Andrea Trinchieri teigė, jog ši serija buvo „Žalgiriui“ paspengti spąstai, kadangi „Rytas“ nieko nenuveikė nei Čempionų lygoje, nei Karaliaus Mindaugo taurės varžybose. Ar S.Francisco jaučiasi taip pat?
„Taip, bet niekada nemaniau, kad bus taip sunku, – atvirai prabilo S.Francisco. – Visada sakiau, kad sezonas yra geras, sezone prieš juos laimėjome tris iš keturių rungtynių, bet svarbiausios visada yra atkrintamosios. Ir jie čia visus pirmus kėlinius pradėdavo geriau, susikurdavo persvarą. Beprotiška.
Turėjome savyje rasti kantrybės. Jie turėjo persvarų, bet mes turėjome iškart tai sustabdyti, smogti jiems tik netekus šiek tiek jėgų ir perimti iniciatyvą. Sugebėjome tai įgyvendinti tiek išvykoje, tiek šiandien.“
– Kaip įvertintumėte savo ir komandos santykius su Andrea Trinchieri?
– To negalima su niekuo palyginti. Man reikia jo, o jam – manęs. Man reikia komandos, komandai – manęs. Kartais, kai kažko nesuprantu ar dėl kažko supykstame, man tiesiog pasako, kad reikia jo klausyti. Be jo neturėčiau tokio sezono individualiai.
Daugelis trenerių mano, kad aš galiu tik rinkti taškus, bet aš galiu vesti komandą į priekį ir kitais būdais. Man nėra būtina rinkti taškus. Jei nori gynybos – dirbsiu gynyboje. Galiu pulti prieš visus penkis ir atlaisvinti komandos draugus.
Turiu tokių instinktų, bet reikia žaisti protingai ir derinti tai su savo patirtimi. Su juo peržiūrint įrašus ir dažnai kalbantis, tai nebuvo sudėtinga.
– Ar nebuvo sunku išlaikyti tikėjimą treneriu, kai serija nesiklostė ir buvote tik per metimą nuo nesėkmės?
– Tiesa pasakius ne. Net kai pralaimėdavome, nebuvau piktas. Neįvykdėme pažadų, bet pasitikėjimą išlaikėme. Jis manimi pasitikėjo ir prieš „Ryto“ baudų metimus, sakė, kad turiu parodyti savo magiją, taip ir padariau. Jis ir visa komanda manimi pasitikėjo. Taip nutinka kai pasitiki. Esu dėkingas jam už tai.
Turėjau situacijų, kai manimi treneriai nepasitikėjo. Po metimo, kuris neįkrisdavo, nors man atrodė geras, mane pakeisdavo. Man tai tikrai reiškia daug.
– Giedrius Žibėnas po ketvirtojo mačo teigė netikintis, kad gali triumfuoti vieno ar dviejų žaidėjų tempiama komanda. Pritariate, kad laimėjote individualiu talentu?
– Nesupratau, kodėl jis taip pasakė, nes dienos pabaigoje tai yra komandinis žaidimas. Tai, kaip jie žaidė gynyboje... Buvo sunku susikurti laisvus metimus ir supratau, kad turėsiu daug žaisti vienas prieš vieną ir rasti savo vyrukus gerose situacijose arba bandyti rinktis taškus baudomis.
Aš pasakiau, kad negali būti tik aš ir Iggy. Mus neužtenka dviejų žaidėjų su dviženkliu rezultatyvumu, mums reikia penkių tokių žaidėjų. Šiandien buvo keturi tokie žaidėjai ir tai padėjo.
– Rungtynių pasikalbėjote su R.J.Cole’u. Apie ką tuomet kalbėjote ir ką manote apie jo galimybes žaisti Eurolygoje?
– Žaidžiau prieš jį dar Graikijoje, kai jis tik pradėjo karjerą. Sakiau jam, kad dievinu, kaip gerėja jo žaidimas ir man patinka jo krepšinis. Pasakiau, kas jis priimtų tai kaip motyvaciją. Taip, jis gali žaisti Eurolygoje, turėti vaidmenį komandoje, o jis turi gabumų vėliau tapti vienu geriausių gynėjų Eurolygoje.
Pradžioje jis tai išgyveno ir „Ryte“. Pradžioje jis nebuvo raktinis žaidėjas, bet vėliau įgavo pasitikėjimą, pagerino metimą. Man pirmieji metai visada yra skirti prisitaikymui, o antri užtikrinimui. Esu laimingas dėl jo. Jis turi nestokoti motyvacijos ir kitais metais gali būti dar geresniu.
– Į komandą atvyks Nigelas Williamsas-Gossas, Mosesas Wrightas ir Dustinas Sleva. Kaip žvelgiate į kitą sezoną žiūrint į Eurolygą?
– Tikslai bus kitokie. Šiemet taikėmės į atkrintamąsias. Tam reikia solidžios komandos tiek gynyboje, tiek puolime. Tikiu, kad kitą sezoną turėsime tai, ko mums stigo trūko.
Prisidėjo dar dvi komandos ir visi bus geresni. Svarbiausia turėti solidžią komandą, kuri galėtų patekti į atkrintamąsias ir finalo ketvertą. Mes būtent to ir norime. „Žalgiris“ įrodė, kad to nori patekti ten.
– Susitikote su gerbėjais, patiko šventė?
– Nuostabu. Atidaviau savo sportbačius, atidaviau viską. Aš nesu vaikinas, kuris mokėtų gerai išreikšti emocijas, bet esu labai laimingas. Dabar dar negaliu galvoti. Tik rytoj atsikėlęs suprasiu, kad esu čempionas. Iškovojome trofėjų, visi gerbėjai yra labai laimingi ir tai reiškia labai daug.
– Jau turi vakarėlio planą?
– Paklausiu vyrukų, ar jie nori švęsti, nes aš tikrai norėčiau. Aš negersiu, apsiribosiu obuolių sultimis, bet tikrai švęsiu.