Lietuvos moterų krepšinio rinktinė šeštadienį atsisveikins su Bolonija. Lietuvos krepšininkės šiame mieste žais paskutiniąsias Europos pirmenybių B grupės varžybų rungtynes su šeimininke Italijos komanda ir po šios dvikovos išvyks į Pirėjų, kur aštuonios stipriausios žemyno ekipos toliau kovos dėl medalių.
Ir lietuvės, ir italės jau užsitikrino teisę žaisti atkrintamosiose varžybose. Tačiau abiem komandoms šeštadienio rungtynės bus ne mažiau svarbios negu dvejos praėjusios.
B grupės nugalėtojos ketvirtfinalyje išvengs akistatos su viena iš pagrindinių šio turnyro favoričių, Paryžiaus olimpinių žaidynių sidabro medalių laimėtoja Prancūzijos rinktine, kuri jau užsitikrino pirmąją vietą A grupėje.
B grupėje pirmąją vietą užimsianti komanda ketvirtfinalyje susitiks su Graikijos arba Turkijos krepšininkėmis. Šios komandos šeštadienį Pirėjuje kovos dėl antrosios vietos A grupėje.
Pirmosios čempionės
Lietuvos rinktinė Europos pirmenybėse dalyvauja po dešimties metų pertraukos, todėl kelialapis į ketvirtfinalį – jau geras rezultatas.
Italės taip pat patenkintos – per trejas praėjusios Europos pirmenybes joms nepavyko patekti tarp aštuonių stipriausiųjų, bet šią savaitę Bolonijoje namų sienos padėjo pasiekti pirmąjį tikslą.
Italijos moterų krepšinio metraštyje yra keletas ryškių įrašų, tačiau prie jų pažymėtos labai senos datos. Seniai seniai – 1938 metais – ne kas kitas, bet Italijos krepšininkės tapo pirmosiomis Europos čempionėmis, bet vėliau šio laimėjimo nepakartojo.
Po Antrojo pasaulinio karo Italijos moterų rinktinė vos du kartus iškovojo žemyno pirmenybių medalius. 1974 metais italės buvo apdovanotos bronza, 1995 metais – sidabru.
Tiesa, 1974-ųjų pasiekimas buvo vertas ne mažiau negu prieškario čempionių vardas. Tuo metu Europos moterų krepšinyje besąlygiškai dominavo SSRS rinktinė, o dėl kitų medalių kovodavo kelios kitos Rytų bloko komandos (Čekoslovakija, Bulgarija, Vengrija, Jugoslavija). Atrodė, kad prasimušti pro šią užkardą neįmanoma, bet 1974 metais Sardinijoje vykusiame turnyre Italijos krepšininkės sukūrė nedidelį sporto stebuklą ir, pastūmusios favorites, užkopė ant garbės pakylos.
XX amžiaus paskutiniajame dešimtmetyje, subyrėjus SSRS, Europos moterų krepšinyje tokių aiškių lyderių nebeliko, jėgos išsilygino, konkurencija žymiai padidėjo. Žemyno pirmenybių prizininkės tuo metu nuolat keisdavosi, o medalius iškovodavo tos komandos, kurios į turnyrą atvykdavo geriau pasiruošusios ir sugebėdavo susitelkti per svarbiausius mačus.
1995 metais tarp tokių komandų buvo Italijos rinktinė, skynusi pergalę po pergalės ir tik finale nusileidusi Europos čempione tapusiai Ukrainos komandai.
Nepasiteisinusi viltis
Kai Italijos krepšininkės prieš 30 metų tapo Europos vicečempionėmis, aiški komandos lyderė buvo vidurio puolėja Catarina Pollini. 193 centimetrų ūgio C.Pollini tuo metu apskritai buvo viena iš geriausių Europos krepšininkių, bet jai baigus karjerą, Italijos moterų krepšinyje atsivėrė tuštuma.
Nors stipriausi Italijos klubai sėkmingai žaidė Europos turnyruose, jie remdavosi užsienietėmis, o Italijos rinktinė nusilpo ir XXI amžiaus pradžioje kelis kartus net nepateko į Europos pirmenybes. Jei ir patekdavo, italės dėl aukščiausių vietų nekovodavo.
Rinktinėje būdavo kelios neblogo lygio krepšininkės, bet ne daugiau. Italijos ekipai daug metų trūko lyderės, kuri vestų į didesnes pergales.
Praėjusio dešimtmečio viduryje viltį Italijos moterų krepšiniui suteikė Cecilia Zandalasini. Ji būdama vos 18 metų jau debiutavo šalies moterų rinktinėje, o 20-ies – retai palikdavo aikštę neįmetusi 20 taškų, o 21-erių buvo išrinkta į Europos pirmenybių geriausių krepšininkių penketą ir debiutavo WNBA lygoje (2017 metais).
Vis dėlto skambiai prasidėjusi C.Zandalasini karjera neišsivystė. Nors 188 centimetrų ūgio puolėja iki šiol yra Italijos rinktinės lyderė, ji nepasiekė tiek, kiek buvo tikėtasi. Pastarąjį sezoną C.Zandalasini žaidė Stambulo „Galatasaray“ klube ir pelnydavo 8,2 taško.
Lyga vėl susilpnėjo
Be C.Zandalasini, pastarąjį sezoną užsienio klube rungtyniavo tik Francesca Pasa, kuri buvo Justės Jocytės komandos draugė Liono ASVEL gretose.
Kitos Italijos rinktinės krepšininkės žaidė savo šalies klubuose. Italijos lyga – stipri, bet stipriausių komandų lyderės yra užsienietės, o vietos krepšininkės atlieka pagalbines užduotis. Daugumos rinktinės žaidėjų vidurkis nacionalinėse pirmenybėse buvo 7–9 taškai.
Beje, Italijos klubų krepšinis šiuo metu išgyvena gana sudėtingą laikotarpį. Prieš kelerius metus „Serie A“ pradėjo stiprėti, 2019 metais lygos komandų skaičius buvo padidintas iki keturiolikos, pagausėjo pajėgių užsieniečių, padidėjo ir konkurencija (kaip tik tuo metu Venecijos „Reyer“ ekipoje žaidė Gintarė Petronytė, kuri, kartu su Serbijos rinktinės amerikiete Yvonne Anderson, padėjo savo komandai tapti Italijos čempione).
Tačiau viskas labai greitai pakrypo priešinga kryptimi. 2024–2025 metų sezone „Serie A“ žaidė vos vienuolika komandų, o dvi lyderės Skijaus „Famila“ ir „Reyer“ beveik neturėjo lygiaverčių varžovių ir kitas komandas dažniausiai įveikdavo triuškinamu skirtumu.
Kaip tik šių klubų žaidėjos sudaro rinktinės branduolį. Europos pirmenybėse Italijos garbę gina keturios krepšininkės iš vicečempionės „Reyer“ ir trys – iš čempionės „Famila“.
Lygi sudėtis
Pažvelgus į Italijos rinktinės sudėtį, galima daryti išvadą, kad šios šalies moterų krepšinio ateitis nėra labai šviesi. Komandoje visai nėra jaunesniosios kartos žaidėjų. Jauniausioms Europos pirmenybėse žaidžiančioms Italijos krepšininkėms – jau po 25 metus.
Tiesa, treniruočių stovykloje plušėjo 20-metės Carlota Zanardi ir Matilde Villa, bet šios dvi krepšininkės patyrė traumas. Per draugiškas rungtynes susižeidusios ir ilgam iš rikiuotės iškritusios M.Villos praradimas buvo didelis nuostolis, nes per atrankos varžybas ši „Reyer“ klubo gynėja jau buvo viena iš rezultatyviausių rinktinės žaidėjų.
Nežaidžiant M.Villai, pagrindinė lyderės C.Zandalasini (vid. 17 tšk.) talkininkė aikštėje yra vidurio puolėja Lorela Cubaj (11 tšk.). Vis dėlto Italijos rinktinės, skirtingai nei buvusių lietuvių varžovių Slovėnijos ir Serbijos rinktinių, sudėtis yra labai lygi ir treneris Andrea Capobianco užduotis gana tolygiai paskirsto dešimčiai krepšininkių.
Šiose Europos pirmenybėse prie dviejų praėjusių pergalių nemažai prisidėjo ir pagrindinė įžaidėja Costanza Verona, ir gynėja Francesca Pasa, ir aukštaūgės Olbis Andrė bei Jasmine Keys, ir kitos žaidėjos.
Beje, J.Keys yra buvusio NBA krepšininko, kelis sezonus Italijos lygoje žaidusio Randolpho Keyso dukra, tačiau su šeimą palikusiu tėvu nepalaiko jokių ryšių.