Kaip ir pridera lemiamoms finalo rungtynėms, kova taškas į tašką vyko jau nuo pirmųjų akimirkų, o krepšininkų nervingumas buvo akivaizdus.
30:29 „Ryto“ naudai, toks rezultatas buvo ne po pirmojo, o jau po antrojo kėlinio, o abi komandos per pirmąją rungtynių pataikė vos po 1 metimą iš 9 bandymų.
Visgi trečiojo kėlinio pradžioje svečiai iš sostinės pradėjo iš lėto didinti savo pranašumą ir sužaidus 7 minutes komandas skyrė jau dviženklis skirtumas (49:39). Tačiau kaip tapo įprasta, „Žalgiris“ sugebėjo panaikinti atsilikimą ir dar neįpusėjus ketvirtajam kėliniui Kauno ekipa pirmavo 61:60.
Lemiamos minutės prasidėjo rezultatui esant lygiam, 67:67, tačiau svarbiausiu metu degė dviejų žalgiriečių rankos – Igno Brazdeikio ir Aleno Smailagičiaus. Pastoviu metimu iš toli nepasižymintys žalgiriečiai smeigė tritaškius, kurie pribaigė „Ryto“ komandą.
Po iškovoto trofėjaus A.Trinchieri be perstojo dėkojo auklėtiniams bei sureagavo į vilniečių mėgstamą pasityčiojimą iš Kauno, neva šis tėra tik degalinė tarp Vilniaus ir Klaipėdos.
„Pirmiausiai noriu padėkoti savo žaidėjams, – teigė A.Trinchieri. – Laimėjome labai sunkią kovą, buvo sunki serija, kur keturis kartus pergalę šventė svečių komandos. Laimėjome, nes labiau norėjome laimėti paskutines 3 minutes. Tai labai saldus titulas, kurio negalima nuvertinti, nors čia žmonės ir yra pripratę prie titulų.
Tai mano pirmas LKL titulas ir esu labai laimingas dėl savo žaidėjų, gerbėjų ir Kauno. Geriausia degalinė, kurioje esu buvęs savo gyvenime. Tai labai gera degalinė. Čempionų degalinė.
Visi kreditai žaidėjams, kurie po tokio ilgo sezono sugebėjo atrasti mentalinės energijos. Tai nesusiję su krepšiniu. Galėsime analizuoti, kodėl nežaidėme gero krepšinio, bet kam rūpi, mes laimėjome, tai vienintelis svarbus dalykas. Tu nežaidi gerai ar blogai finale – tu laimi finalą. Dabar laikas šiek pasilinksminti.“
– Ką išmokote naujo šios serijos metu?
– Esu žaidęs daug finalų. Buvo daug lemiamų rungtynių. Neišmokau kažko, kas susiję su krepšiniu. Supratau iš ko padaryti mano krepšininkai. Mes laimėjome taurę, kur problema yra tik tada, kai ją pralaimi. LKL turėjome 35 pergalių seriją ir niekas nieko nepasakė. Lyg tai būtų normalu.
Lyg tai būtų tiesiog duodama. Tuomet ateini į šį finalą, kas yra visiški spąstai.
Žaidėme prieš komandą, kuri nieko nepasiekė Čempionų lygoje, kuri taurės ketvirtfinalyje pralaimėjo prieš „Neptūną“ namuose. Juos nugalėjome 3 kartus. Ir tai buvo spąstai, kuriuos sukūrėme ne mes. Dėl to pasakiau savo žaidėjams, niekada nenuvertinti šio trofėjaus.
– Labai įdomią kelionę turėjo Ignas Brazdeikis. Jis buvo vienu metu nebeleidžiamas į aikštę, tačiau dabar buvo vienas svarbiausių serijos žaidėjų. Ką galite pasakyti apie jo progresą ir visą šią kelionę?
– Jam po rungtynių pasakiau – jis yra tikras žaidėjas. Kuomet sprendžiasi rungtynių likimas, tu aikštelėje nori būtent tokių žaidėjų. Tikiu, kad jis turėjo gerų blykstelėjimų, bet kaip ir visa komanda, jis nežaidė gerai. Tačiau jis turi charakterį, kuris leidžia jam pasireikšti tokiais momentais.
Ši serija buvo itin atkakli. Du pratęsimai pirmose rungtynėse, kitos rungtynės sprendėsi beveik paskutinėje atakoje, trečiose rungtynėse tas pats, ketvirtose – metimas su sirena. Tau reikia svarbų metimų ir jis juos padaro.
Vis dar tikiu, kad galime padaryti daug darbo su Iggy ir jis gali labai patobulėti. Turime gerą komunikaciją, visiškai atvirus santykius ir tikiu, jog jis dar nepasiekė savo aukščiausio lygio. Viskas yra jo rankose, ką jis darys ateityje. Yra daug dalykų, kuriuos jis gali daryti geriau, bet jis yra žaidėjas ir turi charakterį.
– Sezone pradžioje sakėte, jog Sylvainas Francisco nekantrauja pradėti dirbti kartu su jumis. Ką galite pasakyti apie šį prancūzą, kuris per sezoną palypėjo keliais laipteliais į viršų?
– Supratau, jog visi jį mylį. Jis dar daug klaidų, bet jis žaidžia ties klaidos riba. Jis labai greitas. Kartais su juo nėra lengva, bet jis turi labai tyrą širdį ir sielą. Kartais bandau kažką jį išmokyti, bet jausmas lyg pilčiau vandenį į smėlį. Pili, bet nieko ten nėra. Jis kaip Iggy – tikras žaidėjas. Jo žygis, kaip Alfos, dar tik prasidėjo.
– Kokia jūsų nuomonė apie Tautvydą Sabonį ir ar jis pasiruošęs būti vyriausiuoju treneriu?
– Noriu jam palinkėti didžiausios sėkmės. Jau metas jam čiupti šią galimybę. Buvo labai smagu su juo dirbti. Kartais su juo kaudavomės, nesutardavome. Bet jis turi vieną išskirtinę savybę – kaip ir jo tėtis, ar visa jo šeima. Jie kaip obeliskai. Ne dėl dydžio, bet jų venose nėra kraujo, yra tik krepšinis. Jie talentingi, kad ir ką bedarytų. Krepšinis jiems yra natūraliausias dalykas. Kad ir ką diskutuodavome, jis visados buvo pasiryžęs pradėti iš naujo. Tai bus didžiausias jo privalumas pradedant naują karjerą.
– Antri finalai prieš Giedrių Žibėną. Ką matote jame?
– Tikrai labai geras treneris. Tikiu, kad turės labai solidžią karjerą. Abu treneriai buvo pasiryžę eiti už žaidėjų ir stumti juos į priekį.
Jis labai suspaudė baudos aikštelę. Tarsi Jose Mourinho. Pastato autobusą baudos aikštelėje, bet mes laimėjome, kodėl apie tai kalbame. Jis privertė mus žaisti kitaip. Kuomet pradėjome rungtyniauti su 3 aukštais žaidėjais, tai pakeitė šiek tiek seriją, nes tai nebeleido jiems žaisti su 3 gynėjais. Dienos pabaigoje, mes darome savo darbą. Aš jį gerbiu kaip trenerį. Gerbiu visus savo varžovus.
– Didžiąją laiko dalį šios serijos metu praleidote atsiliekančiųjų vaidmenyje. Jaučiate palengvėjimą ar laimę?
– Palengvėjimą. Esu labai geras stebėtojas. Iš labai toli mačiau, kokie spąstai mums paspengti. LKL iškovotos 35 pergalės iš eilės. Niekas nieko nesakė. Blogiausia, kuomet privalai duoti rezultatą ir nėra jokios laimės.
Esu labai laimingas matydamas savo žaidėjus laimingus. Man tikrai palengvėjo. Turiu suprasti, kas yra mano asmeninė laimė. Galbūt tam prireiks kelių dienų. Dabar negaliu nieko atsakyti. Tikiu, jog šiandien mane privers išgerti olimpinį baseiną visų gėrimų, reikės 3 dienų atsigavimui.
– Ar jūsų nuomonė yra atiduodama per mažai pagarbos už laimėtą trofėjų vien dėl to, jog anksčiau jie buvo lengvai laimimi?
– Niekas to nesakė, arba bent to nepamenu – „Rytas“ yra labai gera komanda. Jie didesni už mus. Turi Artūrą Gudaitį, Steveną Enochą. Jie turi 5 gynėjus. Man nugalėti tokią komandą yra didis dalykas. Žmonės supranta, kad tai buvo sunki pergalė ne dėl mūsų, o dėl mūsų varžovų.
– Įgyvendinote du tikslus iš trijų, nepavyko tik pasiekti Eurolygos atkrintamųjų. Kur reikia žengti dar į priekį?
– Turite užduotį šį klausimą vadybai. Jie turi labai aiškias idėjas, labai sunkiai dirba. „Žalgiris“ visada konkuruos, bandys, bet bus vis sunkiau, nes konkurencija nežmoniška. 10 dvigubų savaičių. Nekantrauju pamatyti, kas nutiks kitą sezoną. O mes varžysimės iki pat pabaigos.