Nuo 1990-ųjų „Žalgirį“ į priekį vedė daugiau nei 20 skirtingų trenerių. Kai kuriems iš jų tai buvo aukščiausia karjeros stotelė, kitiems – laiptelis į viršų siekiant pasaulinės šlovės.
Lrytas pažvelgė į visų šių specialistų karjeras: kaip sekėsi „Žalgiryje“, kodėl baigėsi etapas Kaune ir kaip klostėsi jų karjera palikus daugkartinį Lietuvos čempioną.
Treneriai pateikiami chronologine tvarka. Jei treneris „Žalgiriui“ vadovavo daugiau nei vieną kartą, sąraše jis minimas prie tos datos, kai pirmą kartą stojo prie Kauno ekipos vairo.
R. Vyšniauskas: dabar krepšinis Europoje nėra populiaresnis negu 1995 m.
Taip pat visi treneriai suskirstyti į keturis aiškius „Žalgirio“ raidos etapus, padedančius geriau suvokti kiekvieno laikotarpio kontekstą.
Keturi buvę „Žalgirio“ strategai jau iškeliavę anapilin, o aštuoni nebedirba krepšinio trenerio darbo. Likusieji vienokiu ar kitokiu būdu vis dar yra krepšinyje – arba kaip vyriausieji treneriai, arba kaip asistentai.
Susiję straipsniai
Permainingi 90-ieji
Henrikas Giedraitis
Komandą treniravo: 1989-1990 m. ir 1992-1993 m.
Henrikas Giedraitis tapo pirmuoju „Žalgirio“ treneriu atkūrus nepriklausomybę. Didžiųjų Lietuvos krepšinio vardų netekusi H. Giedraičio treniruojama komanda po kovo 11-osios pasitraukė iš Sovietų Sąjungos čempionato, tuomet ten būdama 8-oje vietoje, tačiau tuo metu tai buvo jau nebesvarbu.
Ilgus metus legendiniam Vladui Garastui talkinęs treneris prie „Žalgirio“ vairo grįžo po poros metų, kai 1992-aisiais vėl perėmė komandą. H. Giedraičio vedamas „Žalgiris“ trečią kartą iš eilės iškovojo Lietuvos čempionų titulą.
Po etapo „Žalgiryje“ H. Giedraitis porą sezonų treniravo naujai įkurtą Kauno „Laveros“ komandą, su kuria lipo ant ką tik startavusios Lietuvos krepšinio lygos (LKL) podiumo (trečia vieta 1994-95 m. sezone). 1996-aisiais H. Giedraitis trumpai treniravo Plungės „Olimpą“.
ELTA/Kęstučio Vanago nuotr.
H. Giedraitis ilgus metus buvo V. Garasto asistentas, su juo kartu pasiekęs legendines pergales prieš Maskvos CSKA devintojo dešimtmečio viduryje. V. Garasto pašonėje H. Giedraitis išliko ir jau nebetreniruodamas „Žalgirio“: jis buvo V. Garasto asistentas šalies rinktinėje legendiniame 1995-ųjų Europos čempionate.
Trejus metus (1994-1997 m.) H. Giedraitis treniravo Lietuvos jaunimo (iki 22 m.) rinktinę, su kuria 1996-aisiais tapo Europos čempionu.
Po daugelio metų, praleistų su profesionaliais krepšininkais, H. Giedraitis karjerą tęsė ugdydamas būsimuosius talentus. Jis darbavosi Kauno krepšinio mokykloje „Perkūnas“, taip pat nuo 1998-ųjų vadovavo Kauno technologijos universiteto (KTU) studentų komandai, vėliau dirbo ir trenerio Vitoldo Masalskio asistentu.
Sulaukęs 82-ejų, H. Giedraitis mirė per savo gimtadienį 2022-aisiais, vasario 22-ąją.
Raimundas Sargūnas
Komandą treniravo: 1990-1991 m.
Iš H. Giedraičio „Žalgirio“ vairą 1991-aisiais perėmė jau tada legendos vardą turėjęs Raimundas Sargūnas. Panevėžio miesto ikonos vedami žalgiriečiai iškovojo pirmąjį Lietuvos krepšinio čempionato nugalėtojų titulą.
Baigęs etapą „Žalgiryje“ R. Sargūnas tris sezonus (1991-1994 m.) treniravo Panevėžio „Lietkabelį“. Legendinis treneris prisijungė ir prie Lietuvos rinktinės Barselonos (1992 m.) olimpinėse žaidynėse, kur kaip asistentas talkino V. Garastui ir iškovojo bronzos medalius.
„Be jokios abejonės, brangiausi yra bronzos medaliai Barselonos žaidynėse. Pralaimėjimų aš neskirstau į skaudžius ir neskaudžius. Pralaimėjimas yra pralaimėjimas, tačiau be jų nebūtų ir pergalių“, – 1994-aisiais interviu „Lietuvos sportui“ sakė R. Sargūnas.
Anapilin R. Sargūnas iškeliavo 2002-ųjų vasario 9-ąją.
Trenerio garbei nuo 2000 m. kasmet rengiamas jo vardo taurės turnyras. 2005-aisiais Panevėžyje jam atidengtas paminklas, o 2015-aisiais R. Sargūno vardu buvo pervadinta miesto sporto gimnazija.
2024-aisiais „Lietkabelis“ simboliškai iškėlė R. Sargūno marškinėlius į Panevėžio arenos palubes.
Modestas Paulauskas
ELTA/Kęstučio Jurelės nuotr.
Komandą treniravo: 1991-1992 m.
Į savo gimtąjį Panevėžį grįžusį R. Sargūną „Žalgirio“ vyriausiojo trenerio poste pakeitė legendinis krepšininkas Modestas Paulauskas.
Prie komandos vairo stojęs M. Paulauskas pratęsė pergalių Lietuvos krepšinio čempionate seriją ir taip pat iškovojo nugalėtojų titulą.
1992-aisiais M. Paulauskas pasitraukė į trenerio asistento vaidmenį, kurį užėmė keletą sezonų prieš tapdamas vyr. treneriu, ir „Žalgiryje“ dirbo kartu su H. Giedraičiu.
Dar po metų M. Paulauskas pradėjo treniruoti Joniškio „Žiemgalos“ krepšinio klubą, su kuriuo rungtyniavo Lietuvos krepšinio A lygoje (LKAL) – dabartinės NKL pirmtakėje. Joniškyje M. Paulauskas praleido tris sezonus – nuo 1994-ųjų iki 1997-ųjų.
ELTA/Kęstučio Jurelės nuotr.
1997-aisiais M. Paulauskas tapo tuomečio Vilniaus „Statybos–Lietuvos ryto“ klubo treneriu, tačiau sezono metu sutartis su juo buvo nutraukta.
1998-aisiais M. Paulauskas persikėlė į Anykščius, kur septynetą sezonų treniravo „Puntuko“ komandą. 2001-aisiais M. Paulausko vadovaujami krepšininkai rungtyniavo LKAL finale, kur nusileido Mažeikių „Naftai“. 1998-2001 metais M. Paulauskas vadovavo Anykščių sporto mokyklai, o „Puntuką“ treniravo iki 2005-ųjų.
Nuo 2005-ųjų iki 2012-ųjų metų legendinis krepšininkas užėmė vyr. trenerio pareigas Šakių „Zanavyko“ komandoje, su kuria Regionų krepšinio lygoje (RKL) sykį užėmė antrą (2009 m.), dukart – trečią vietą (2007m. ir 2012 m.).
Po 2011-2012 m. sezono M. Paulauskas trenerio karjerą baigė, o jo vietą Šakiuose užėmė dabartinis Vilniaus „Ryto“ treneris Giedrius Žibėnas.
2015-aisiais 5-uoju numeriu pažymėti M. Paulausko marškinėliai buvo iškelti į „Žalgirio“ arenos palubes. 2019-aisiais Lietuvos sporto universiteto Senatas M. Paulauskui suteikė LSU garbės daktaro vardą.
Vidas Virbickas
Komandą treniravo: 1992 m.
Vido Virbicko (kartais rašoma Vydas – Red.) vardas „Žalgirio“ metraščiuose prisimenamas žymiai rečiau negu kitų trenerių. Visgi jo vaidmuo komandoje buvo ne mažiau svarbus.
Kauno ekipą V. Virbickas treniravo 1992-ųjų sausį, kai laikinai pakeitė M. Paulauską. Keletą metų „Žalgiryje“ jis ėjo ir komandos vadovo pareigas, tuo pat metu būdamas ir vyr. trenerio asistentu.
Būtent V. Virbickas kalbėjo su visuomene lemtingųjų 1991-ųjų sausio įvykių metu, kai Lietuvą šturmavo rusų kariai ir tankai.
„Komanda, kiek leidžia sąlygos, eina pabudėti. Dalis mūsų vyrų budėjo ir Sitkūnuose, ir Vilniuje prie bokšto, ir Kaune prie įvairių objektų. Negalima nepergyvent šių dienų įvykių.
Tik norėtųsi, kad kartu prie žuvusiųjų pavardžių būtų ir visų tų budelių pavardės – M. Gorbačiovo, D. Jazovo, mūsų burokevičių, švedų (turi omenyje Lietuvos komunistų partijos lyderį Mykolą Burokevičių ir partijos antrąjį sekretorių Vladislavą Švedą – Red.), kurie tikrai ne mažiau prisidėjo prie viso šito“, – žurnalisto Alvydo Staniulio reportažo metu sausio 14-ąją teigė treneris.
Baigęs dirbti „Žalgiryje“ V. Virbickas vadovavo Lietuvos moterų krepšinio lygai, Baltijos moterų krepšinio lygai, buvo Kauno krepšinio mokyklos direktorius. Vis dėlto „Žalgiriui“ ir Lietuvos krepšiniui save atidavusio trenerio laukė tragiškas likimas.
A.Barzdžiaus nuotr.
Žurnalisto Dailiaus Dargio teigimu, V. Virbickas turėjo ryšių su „daškinių“ gaujos lyderiu Remigijumi Daškevičiumi, o tai nuvedė trenerį prie baisios lemties.
1998 metų balandžio 26-ąją V. Virbickas buvo pagrobtas iš garažo ir nužudytas. Jis su šautine žaizda galvoje buvo aptiktas tik 1998 metų gegužės 23-iąją Kaišiadorių rajono miške.
Jaakas Salumetsas
Komandą treniravo: 1993-1994 m.
1993-iaisiais Kauno „Žalgiris“ atvėrė naują klubo istorijos etapą – komandos vyriausiuoju treneriu tapo užsienietis: buvo pasirašyta sutartis su estu Jaaku Salumetsu, buvo įsigytas ir pirmasis legionierius – taip pat estas Gertas Kullamae.
J. Salumetsas „Žalgirio“ vadovus sužavėjo 1993-iaisiais su Estijos vyrų krepšinio rinktine Europos čempionate užėmęs šeštąją vietą. Kauno ekipa jam darbą pasiūlė pirmenybių metu.
„Ką aš tikrai žinau, tai kad Vladas Garastas visą laiką kovojo prieš mano kandidatūrą – jis nenorėjo, kad dirbčiau Kaune, nes buvau užsienietis“, – 2020-aisiais Lrytas pasakojo J. Salumetsas.
Nepaisant sunkumų tvarkantis su komanda, J. Salumetsas iškovojo LKL čempionų titulą.
Kaune J. Salumetsas praleido vieną sezoną ir 1994-aisiais grįžo į gimtinę, kur trejetą sezonų treniravo Talino „Kalev“ komandą, su kuria 1995 m. ir 1996 m. tapo šalies čempionu.
1997-1998 m. sezone J. Salumetsas treniravo Talino „Nybit“ komandą (ji neegzistuoja jau 18 metų). Tą sezoną estas buvo atvykęs ir į Šiaulius, kur rungtyniavo su „Šiauliais“ ir pralaimėjo 78:85.
Vėliau J. Salumetsas pasuko į verslą ir politiką, o 2007-2011 metais buvo Estijos parlamento narys. Po šio etapo buvęs „Žalgirio“ treneris išliko aktyvus krepšinyje, 11 metų (2008-2019 m.) vadovavo šalies trenerių asociacijai.
2017-aisiais J. Salumetsas buvo išrinktas Estijos krepšinio federacijos prezidentu ir šiame poste buvo iki 2020-ųjų.
Jonas Kazlauskas
REUTERS - Scanpix nuotr.
Komandą treniravo: 1994-2000 m.
1994-aisiais „Žalgiris“ į trenerio postą paskyrė tais metais su Lietuvos jaunių rinktine Europos čempionu tapusį Joną Kazlauską. Kaip sako jis pats, toks sprendimas buvo priimtas dėl finansinių dalykų, nes Kauno komanda tuo metu išgyveno ne pačius geriausius laikus.
Nors pirmieji metai „Žalgiryje“ J. Kazlauskui ir buvo sudėtingi, o vienu metu buvo viešai spekuliuojama dėl jo atleidimo, galiausiai treneris sugebėjo ne tik atvesti komandą į pergales, tačiau ir laimėti du tarptautinius titulus iš eilės: R. Saportos taurę 1998-aisiais ir Eurolygą 1999-aisiais.
J. Kazlausko kontraktas su „Žalgiriu“ galiojo iki 2000-ųjų vasaros, o dėl pakitusios klubo vidinės struktūros ir savininko Šabtajaus Kalmanovičiaus, kuris palaikė artimą ryšį su J. Kazlausku, išėjimo naujas kontraktas su trenerius nebuvo pasirašytas.
Tuo metu J. Kazlauskas taip pat treniravo ir Lietuvos rinktinę, su kuria 2000-aisiais iš Sidnėjaus parvežė olimpinių žaidynių bronzą. Visgi po 2001 m. Europos čempionato fiasko, kai aštunfinalyje buvo pralaimėta „ant popieriaus“ žymiai silpnesniems latviams, J. Kazlauskas pasitraukė iš savo pareigų.
Iš Panevėžio kilęs specialistas šokiravo visą Lietuvą ir tą vasarą perėjo į Vilniaus „Lietuvos rytą“, su kuriuo 2002-aisias iškovojo LKL čempionų titulą. Konfliktas su komandos sporto direktoriumi Jonu Vainausku lėmė J. Kazlausko išvykimą 2004-aisiais.
Tais pačiais metais J. Kazlauskas prisijungė prie Kinijos rinktinės kaip Delo Harriso asistentas, dar po metų jis jau perėmė vyr. trenerio postą. Tuo pat metu J. Kazlauskas buvo ir Pirėjo „Olympiakos“ komandos vyr. treneriu, tačiau nuo 2004-ųjų ten dirbęs jis 2006-aisiais su pareigomis atsisveikino, kad galėtų visą dėmesį skirti Kinijos rinktinei.
Kinijos rinktinę lietuvis treniravo iki 2008-ųjų, kai ši Pekino olimpiadoje ketvirtfinalyje nusileido Lietuvai.
2009-ųjų sausį J. Kazlauskas tapo Graikijos rinktinės treneriu. Poste lietuvis išbuvo vos pusantrų metų, o po 2010-ųjų pasaulio krepšinio čempionato, kai tyčiniu pralaimėjimu Rusijos rinktinei kaltinti graikai aštunfinalyje susitiko su ispanais ir jiems nusileido, J. Kazlausko etapas Graikijoje baigėsi.
2011-ųjų vasarį J. Kazlauskas persikėlė į Maskvą, kur pradėjo treniruoti CSKA po to, kai ši Eurolygoje grupių etape D grupėje liko paskutinė ir nesugebėjo papulti į „Top 16“ etapą.
Kitą sezoną lietuvis atvedė CSKA į Eurolygos finalą, tačiau lemtingos pramestos Ramūno Šiškausko baudos bei Giorgio Printezio metimas paskutinėmis sekundėmis į pergalę atvedė „Olympiakos“. Po sezono buvo nuspręsta sutarties su J. Kazlausku nepratęsti.
Jau po keletos mėnesių J. Kazlauskas rado naują darbą – darsyk tapo Lietuvos rinktinės treneriu. Tuo pat metu specialistas iš Lietuvos buvo ir Guangdongo „Southern Tigers“ komandos Kinijoje dalimi – 2013-aisiais keletą mėnesių dirbo vyr. treneriu.
Su Lietuvos rinktinė J. Kazlauskas iškovojo du sidabro medalius 2013-ųjų ir 2015-ųjų Europos krepšinio čempionatuose. Šie apdovanojimai – kol kas paskutiniai, Lietuvos rinktinės iškovoti tarptautiniame fronte.
Po pralaimėjimo 2016-ųjų Rio de Žaneiro olimpiados ketvirtfinalyje australams kontraktas su J. Kazlausku nepratęstas ir tituluočiausias visų laikų Lietuvos treneris į nacionalinę komandą nebegrįžo.
Po metų J. Kazlauskas vėl sugrįžo į Kiniją, kur dar sezoną treniravo tą pačią Guangdongo „Southern Tigers“ komandą. Po 2017-2018 m. sezono trenerio darbo J. Kazlauskas nebesivaikė, o nesulaukęs tokio pasiūlymo, kuris jį nustebintų ir sužavėtų, tyliai baigė trenerio karjerą.
Dabar J. Kazlauskas nuo 2023-iųjų yra Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys.
Finalo ketverto kvapas ir didžiulis nuosmukis
Algirdas Brazys
Komandą treniravo: 2000-2002 m.
„Žalgirio“ vyr. trenerio postas 2000-aisiais buvo patikėtas iki tol J. Kazlausko asistentu dirbusiam Algirdui Braziui. Jo vedama Kauno ekipa 2001-aisiais po itin atkaklios kovos LKL finalo serijoje 3:2 nugalėjo tąmet reguliarųjų sezoną laimėjusį Vilniaus „Lietuvos rytą“.
Inauguraciniame naujosios Eurolygos sezone A. Brazio „Žalgiris“ aštunfinalyje pralaimėjo Atėnų AEK.
Kitą sezoną Eurolygoje sekėsi žymiai sunkiau – žalgiriečiai grupėje liko šešti ir neprasibrovė į „Top 16“ etapą. Pralaimėta buvo ir LKL finale, o čempionų titulu džiaugėsi amžinasis varžovas „Lietuvos rytas“, tuomet treniruojamas J. Kazlausko.
2002-2003 m. sezone A. Brazys „Žalgiryje“ išbuvo vos keletą mėnesių. Spalio 31-ąją po pralaimėjimo Kauno sporto halėje Liublijanos „Olimpija“ komandai fanai pradėjo garsiai skanduoti „Brazį lauk“. Netrukus treneris buvo atleistas.
Tų pačių metų gruodžio mėnesį A. Brazys perėjo į Alytaus „Alitos“ komandą, su kuria laimėjo LKL bronzos medalius ir buvo pripažintas geriausiu sezono treneriu.
Paskui A. Brazys persikėlė dirbti į Rusiją, kur iš viso praleido keturis sezonus (2004-06 m. Sankt Peterburgo „Spartak“, 2008-09 m. Krasnojarsko „Jenisej“, 2011-2012 m. Saransko „Mordovija“). Tarp vizitų Rusijoje A. Brazys taip pat treniravo ir Estijos (2006-07 m. Tartu „Rock“), Ukrainos (2007 m. Mariupolio „Azovmaš“) ir Latvijos (2010-11 m. Ventspilio „Ventspils“) ekipas.
2009-10 m. sezoną du mėnesius A. Brazys užėmė „Žalgirio“ sporto direktoriaus pareigas.
2013-ųjų spalį A. Brazys Panevėžio „Lietkabelyje“ perėmė vyr. trenerio vairą iš septyniais pralaimėjimais iš eilės sezoną pradėjusio Gintauto Vileitos. A. Brazio vedamas „Lietkabelis“ iš pralaimėjimų liūno išlipo, tačiau į LKL atkrintamąsias nepateko. 2014-ųjų vasarą su A. Braziu Panevėžio klubas išsiskyrė, o nuo to laiko kaunietis vyr. trenerio pareigų jokiame klube nebeužėmė.
Į žiniasklaidos akiratį A. Brazys grįžo 2023-iųjų kovą, kai atsisakė 1998-aisiais jam Vytauto Landsbergio įteiktos padėkos ir nusprendė ją grąžinti.
„Padėkos atsisakymas yra pilietinio protesto ženklas prieš pastaruosius dvejus metus Lietuvos valdžios vykdomą destrukcinę socialinę, ekonominę ir užsienio politiką, kuri visiškai neatitinka daugumos Lietuvos gyventojų lūkesčių“, – tąkart teigė treneris.
Antanas Sireika
Komandą treniravo: 2002-2006 m.
Po to, kai A. Brazį „Žalgirio“ fanai išprašė iš komandos, jos vyriausiuoju treneriu buvo paskirtas iki tol su Šiaulių „Šiauliais“ pergales ir trofėjus LKL pirmenybėse skynęs Antanas Sireika.
Su A. Sireika „Žalgiris“ triskart laimėjo nacionalines pirmenybes, o Eurolygoje 2004-aisiais buvo per metimą nuo patekimo į finalo ketvertą. A. Sireikos vadovaujamoje komandoje savo karjerą pradėjo Paulius Jankūnas, sugrįžo legendinis Arvydas Sabonis, o fanų meilę užsitarnavo Edas Cota ir Tanoka Beardas.
Visgi vos po poros metų nuo skambiausių pergalių A. Sireikos laikas „Žalgiryje“ baigėsi.
2006-ųjų kovo 25-ąją „Žalgiris“ net 30 taškų skirtumu 68:98 išykoje nusileido principiniam varžovui Vilniaus „Lietuvos rytui“ ir A. Sireika pateikė atsistatydinimo pareiškimą. Kartu su juo pasitraukė ir ilgametis asistentas Gintaras Krapikas.
Baigęs karjerą „Žalgiryje“ A. Sireika išvyko dirbti į Rusiją ir tapo Kazanės UNIKS vyriausiuoju treneriu. Pabuvęs ten metus, šiaulietis 2008-aisiais persikėlė į „Žalgirio“ amžinųjų priešų – Vilniaus „Lietuvos ryto“ – gretas, tačiau vos po keletos mėnesių, nors tuomet spauda skelbė, kad A. Sireika vėl atsistatydino, buvo atleistas.
Tuomet sekė trejų metų etapas gimtuosiuose Šiauliuose, kur kartą buvo iškovota LKL bronza. 2012-aisiais A. Sireika išvyko į Japoniją: porą sezonų treniravo Točigio „Brex“ komandą.
Dar porą sezonų A. Sireika praleido Utenoje treniruodamas „Juventus“ (2015-2017 m.), o nuo 2017-ųjų iki 2023-iųjų vėl treniravo „Šiaulius“, kur ir užbaigė skambią trenerio karjerą.
2026-ųjų kovą treneris atsidūrė vadinamojoje „čekiukų“ istorijoje. 2019-2023 metais Šiaulių miesto tarybos nariu buvęs A. Sireika yra kaltinamas iššvaistęs daugiau nei 3000 eurų, jam pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo, sukčiavimo, turto pasisavinimo ir dokumentų suklastojimo ar disponavimo jais.
Ainars Bagatskis
Komandą treniravo: 2006 m.
A. Sireikai atsistatydinus „Žalgiris“ nusprendė komandos vairą patikėti neseniai Kaune dar žaidusiam Ainarui Bagatskiui. Tokią kandidatūrą tuomet palaikė ir pats A. Sireika.
Su latviu 2006-aisiais buvo pasirašytas net trejų metų kontraktas pagal formulę „du plius vienas“. Prie trenerių štabo tuomet prisijungė ir prieš tai tik su moksleviais daugiausia dirbęs Rimantas Grigas.
Nepaisant „Žalgirio“ pasitikėjimo naujuoju 39-erių strategu, jis vyriausiuoju treneriu išbuvo labai neilgai.
2006-ųjų gruodį patirtas pralaimėjimas „Lietuvos rytui“ (78:93) lėmė latvio trenerio išvykimą – po rungtynių vykusioje spaudos konferencijoje A. Bagatskis pranešė atsistatydinantis iš savo posto.
A. Bagatskis trenerio karjerą tęsia iki šiol.
Po etapo „Žalgiryje“ latvis vadovavo komandoms Latvijoje („Valmiera“), Rusijoje („Enisey“, „Nižnij Novgorod“), Ukrainoje („Kryvbas“, „Budivelnik“, „Kyiv Basket“). Vieną sezoną A. Bagatskis treniravo ir Tel Avivo „Maccabi“ ekipą (2016-2017 m.).
2022-aisiais A. Bagatskis išvyko į Rumuniją, kur trejetą sezonų treniravo Voluntario CSO ekipą. Šį sezoną latvis yra Lenkijos krepšinio lygoje rungtyniaujančios Vroclavo „Śląsk“ ekipos vyr. treneris.
Rimantas Grigas
Komandą treniravo: 2006-2008 m.
Pasitraukus A. Bagatskiui trenerio vairą perėmė jo asistentu iki tol buvęs R. Grigas. Jam tai buvo pirmoji vyr. trenerio patirtis profesionalų krepšinyje.
Poste R. Grigas išsilaikė žymiai ilgiau nei jo pirmtakas, o „Žalgiris“ abu sezonus iškovojo LKL čempionų taurę. Vis dėl to tų sezonų „Žalgiris“ buvo prisimenamas ir dėl pralaimėjimų virtinės Eurolygoje.
2006-07 m. sezone kauniečiai iškovojo vos 2 pergales per 14 rungtynių ir C grupėje liko paskutiniai, nuo septintąją vietą grupėje užėmusių Stambulo „Fenerbahce Ulker“ atsilikę net trimis pergalėmis.
Kitą sezoną savo grupėje 8 pergales iškovojęs „Žalgiris“ jau buvo ketvirtas, tačiau „Top 16“ etape buvo pasiekta vos viena pergalė, o po pralaimėjimo Madrido „Real“ įvyko jau legendine tapusi spaudos konferencija.
Nors 2008-09 m. sezoną R. Grigas pradėjo trenerio poste, jau spalio mėnesį su specialistu buvo išsiskirta abipusiu sutarimu.
R. Grigas į „Žalgirį“ grįžo 2010-aisiais, kai Kauno klubo vadžias jau laikė Vladimiras Romanovas. Iš pradžių lapkričio mėnesį paskirtas sporto direktoriumi tuomet jis vyr. trenerio poste vos po mėnesio pakeitė atleistą Aco Petrovičių, tačiau šioje pozicijoje išbuvo vos mėnesį, kol į „Žalgirį“ atvyko Ilias Zouros.
„Žalgiryje“ R. Grigas trumpai ėjo sporto direktoriaus pareigas, tačiau greitai grįžo į treniravimą. 2011-2012 m. sezone lietuvis persikėlė į Rusiją, kur dirbo Jekaterinburgo UGMK klube vyr. trenerio Algirdo Paulausko asistentu. 2012-ųjų kovą R. Grigas tapo Baltarusijos moterų rinktinės vyr. treneriu, šiame poste buvo iki 2013-ųjų Europos krepšinio čempionato pabaigos.
R. Grigas vėliau sugrįžo į vyrų krepšinį ir dirbo Ukrainoje (Kyjivo „Budivelnik“) bei Baltarusijoje (Minsko „Cmoki“), taip pat du kartus treniravo Pasvalio „Pieno žvaigždes“ (2013-14 m. ir 2017 m.).
2016-aisiais R. Grigas iš Sauliaus Štombergo perėmė Lietuvos jaunių (iki 18 m.) rinktinės vairą ir Europos čempionate iškovojo sidabrą. Kitąmet su U19 rinktine pasaulio čempionate R. Grigas liko šeštas.
Treneris trumpai dirbo ir Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL), kai 2018-2019 m. sezone į priekį vedė Jonavos „SinTek-Jonava“ komandą, vėliau R. Grigas dirbo Mažeikių „Mažeikių“ vyr. treneriu (2021-22 m.).
2021-aisiais jis buvo paskirtas Lietuvos moterų rinktinės vyr. treneriu, o kitą sezoną perėjo ir į klubinį moterų krepšinį bei treniravo Kauno „Aistes-LSMU“ (2022-23 m.) ir Vilniaus „Kibirkštį“ (2023-24 m.).
R. Grigas vis dar būdamas moterų rinktinės treneriu grįžo į vyrų krepšinį ir kaip asistentas prisijungė prie Mažeikių „M Basket-DELAMODE“ trenerių štabo LKL.
2025-ųjų vasarį pasirodė tuomečio „15min“ žurnalisto Gustavo Kliknos tekstas, kuriame su R. Grigu dirbusios krepšininkės kaltino trenerį nederamu elgesiu. Netrukus iškilo daugiau istorijų iš buvusių auklėtinių ir R. Grigas pasitraukė iš moterų rinktinės vyr. trenerio pareigų.
Nors Asociacija „Lietuvos krepšinis“ vos po keletą dienų trukusio tyrimo trenerį išteisino, tarptautinė krepšinio asociacija (FIBA) yra pradėjusi išsamų tyrimą, kuris tęsiasi iki šiol.
R. Grigas iš pareigų nacionalinėje ekipoje pasitraukė, bet Mažeikių klube dirbo iki sezono, po kurio „M Basket“ iškrito iš LKL į NKL, pabaigos. Šiuo metu R. Grigas treneriu nedirba.
Vladimiro Romanovo era
Gintaras Krapikas
Komandą treniravo: 2008-2009 m., 2014-2016 m.
Prieš tai keletą mėnesių asistentu klube dirbęs G. Krapikas vyriausiuoju Kauno „Žalgirio“ treneriu tapo 2008-aisiais, kai buvo išsiskirta su R. Grigu. Visgi iki tol G. Krapikas žaliai baltų gretose buvo jau praleidęs šešetą sezonų, o komandą paliko 2006-ųjų kovą, kai kartu su A. Sireika atsistatydino iš pareigų.
Po dviejų sezonų Kazanės UNIKS klube 2008-aisiais G. Krapikas sugrįžo į „Žalgirį“ ir komandą vedė visą likusį 2008-2009 m. sezoną. Šis sezonas ypatingas tuo, kad 2009-ųjų gegužę 75 proc. klubo akcijų perėmė Vladimiras Romanovas.
Nors LKL finale buvo pralaimėta „Lietuvos rytui“, o Eurolygoje nepatekta į „Top 16“ etapą, G. Krapikas „Žalgiryje“ liko, V. Romanovas jį viešai užstojo, o sutartis su juo buvo pratęsta dar sezonui.
Vis dėlto Eurolygoje patyrus septynias nesėkmes iš eilės, o Barselonoje nusileidus net 34 taškų skirtumu (55:89), G. Krapikas 2009-ųjų gruodį pateikė atsistatydinimo pareiškimą.
Po metų G. Krapikas tapo Kėdainių „Nevėžio“ vyr. treneriu, tačiau klube dirbo vos porą mėnesių. Lietuvos krepšinio lygoje G. Krapiko vadovaujamas Kėdainių klubas pralaimėjo visas penkerias rungtynes, o po nesėkmės prieš „Alytų“ vasario mėnesį treneris nusprendė trauktis.
2011-ųjų vasarą G. Krapikas kaip asistentas prisijungė prie neseniai iš „Žalgirio“ atleisto A. Petrovičiaus Mariupolio „Azovmaš“ klube. Komandą dėl šeimyninių aplinkybių 2011-ųjų gruodį palikus A. Petrovičiui, lietuvis tapo vyr. treneriu ir šioje pozicijoje išsilaikė tris mėnesius, po to grįžęs į asistento vaidmenį.
2012-ųjų vasarą kretingiškis vėl suvienijo jėgas su A. Petrovičiumi, tik šįkart – Kazanės UNIKS komandoje. Po sezono Rusijoje G. Krapikas grįžo į „Žalgirį“ ir tapo Sauliaus Štombergo asistentu.
2014-ųjų balandį G. Krapikui ir vėl teko perimti „Žalgirio“ vyr. trenerio vairą. Kitą sezoną G. Krapikas liko poste, o jo asistentu tapo Šarūnas Jasikevičius.
2015-2016 m. sezone G. Krapikas vyr. trenerio poste išbuvo iki sausio mėnesio, kai po dviejų triuškinamų pralaimėjimų „Top 16“ etape buvo atleistas ir jį pareigose pakeitė Š. Jasikevičius.
Klubiniame krepšinyje G. Krapikas kurį laiką praleido be darbo. 2017-ųjų rudenį jis buvo paskirtas Lietuvos U20 rinktinės vyr. treneriu, tačiau šias pareigas iškeitė į darbą Kinijoje, Nandzingo „Monkey Kings“ klube.
Nandzinge G. Krapikas praleido du sezonus: 2018-2019 m. kaip vyr. treneris, 2019-2020 m. – kaip asistentas. 2020-aisiais kretingiškis persikėlė į Guangdongo „Southern Tigers“, kur vieną sezoną užėmė asistento pareigas ir laimėjo Kinijos CBA lygą.
2022-ųjų balandį G. Krapikas kaip asistentas grįžo į „Žalgirį“ ir klube dirbo iki 2025-ųjų vasaros. Po ketvirtojo etapo „Žalgiryje“ G. Krapikas persikėlė į Didžiąją Britaniją, kur šį sezoną asistento pareigose talkina vyr. treneriui Tautvydui Saboniui.
G. Krapikas dukart asistentu dirbo ir Lietuvos vyrų krepšinio rinktinėje: kartu su vyr. treneriu A. Sireika 2002-2006 m., su J. Kazlausku – 2013-2016 m.
Ramūnas Butautas
Komandą treniravo: 2009-2010 m.
Atsistatydinusį G. Krapiką poste pakeitė Ramūnas Butautas, prie „Žalgirio“ prisijungęs per 2009-ųjų Kūčias.
Vis dėlto du pralaimėjimai dideliais skirtumais „Top 16“ etape Eurolygoje, itin netikėta nesėkmė BBL pirmenybėse prieš „Ventspils“ ir pralaimėjimas LKL čempionate Vilniaus „Perlui“ lėmė tai, kad R. Butautas „Žalgiryje“ praleido vos pusantro mėnesio – vasario 8-ąją su treneriu buvo išsiskirta.
2010-2011 m. klubinio krepšinio sezono metu R. Butautas ėjo A. Sabonio krepšinio mokyklos direktoriaus pareigas ir dirbo konsultantu „Kauno“ klube LKL, kol 2011-ųjų kovą pasirašė sutartį su Rygos VEF. Ten lietuvis praleido tris sezonus, kol 2014-aisiais jo etapas Latvijoje baigėsi.
Po pusmečio – 2015-ųjų sausį – R. Butautas stojo prie Astanos „Astana“ komandos vairo. Kazachstane kaunietis dirbo iki 2016-ųjų, kai po ketverių metų pertraukos praradus šalies čempionų titulą buvo nuspręsta su treneriu atsisveikinti.
2017-ųjų kovą R. Butautas buvo paskirtas Lietuvos jaunimo (iki 20 m.) rinktinės vyr. treneriu, tačiau vos po poros mėnesių sutiko užimti Libano vyrų krepšinio rinktinės vyr. trenerio pareigas.
Libane R. Butautas dirbo tik 2017-aisiais, o tų metų gruodį iš latvio Artūro Štalbergo perėmė Panevėžio „Lietkabelio“ vyr. trenerio postą. 2019-aisiais R. Butautas tarptautiniame teisme iš Libano krepšinio federacijos prisiteisė 81,2 tūkst. JAV dolerių sumą, o 2018-aisiais LKL mažajame finale pralaimėjus Klaipėdos „Neptūnui“ su treneriu „Lietkabelis“ išsiskyrė.
Nuo 2019-ųjų R. Butautas dirba Lietuvos sporto universiteto (LSU) krepšinio studijų ir mokslo centro direktoriumi bei treniruoja universiteto vaikinų komandą. 2021-aisiais R. Butautas kandidatavo rinkimuose į Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidento postą.
Darius Maskoliūnas
Komandą treniravo: 2010 m.
Atleistą R. Butautą „Žalgirio“ vyr. trenerio poste pakeitė jo asistentu buvęs Darius Maskoliūnas. Kauno ekipą jis treniravo vos tris mėnesius.
LKL finalo serijos su „Lietuvos rytu“ metu „Žalgirio“ savininkas V. Romanovas apkaltino trenerį tyčia pralaimėjus varžovams, D. Maskoliūnas buvo neįleistas į treniruočių salę, o netrukus ir atleistas. Tais pačiais metais V. Romanovas ištarė legendinę frazę, kad D. Maskoliūnas – „Zuoko kareivis“.
2010-2011 m. sezoną D. Maskoliūnas pradėjo kaip „Kauno“ komandos vyr. treneris Lietuvos krepšinio lygoje, tačiau spalį persikėlė į Vilnių ir tapo „Lietuvos ryto“ asistentu. 2011-ųjų balandį jis vyr. trenerio vairą perėmė iš atstatydinto Aleksandaro Trifunovičiaus.
Tokia pati dalia kauniečiui teko ir 2012-ųjų spalį, kai tąkart iš vyr. trenerio posto buvo patrauktas Aleksandaras Džikičius. Kovo mėnesį D. Maskoliūnas buvo atleistas.
2012-ųjų rudenį D. Maskoliūnas tapo vienu iš J. Kazlausko asistentų Lietuvos vyrų krepšinio rinktinėje, kurioje dirbo iki olimpinio ciklo pabaigos 2016-aisiais. Klubiniame krepšinyje D. Maskoliūnas 2013-aisiais tapo Sopoto „Trefl“ vyr. treneriu. Jo paslaugų atsisakyta 2015-ųjų vasarį.
Po to, kai 2016-ųjų sausį buvo atleistas Gintaras Krapikas, D. Maskoliūnas tapo naujojo „Žalgirio“ vyr. trenerio Š. Jasikevičiaus asistentu. Su Šaru D. Maskoliūnas „Žalgiryje“ kartu dirbo iki 2020-ųjų, kai Š. Jasikevičius pasirašė sutartį su „Barcelona“.
Į Ispaniją dirbti persikėlė ir D. Maskoliūnas. 2022-ųjų vasarą iš asistento pareigų „Barcelonos“ klube jis buvo atleistas.
2019-ųjų lapkritį D. Maskoliūnas paskirtas Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės treneriu. Po pralaimėjimo Slovėnijai 2021-ųjų vasarą atrankos į Tokijo olimpines žaidynes turnyre D. Maskoliūnas iš pareigų pasitraukė.
Po etapo Barselonoje D. Maskoliūnas jokio klubo nebetreniravo, o nuo 2024-ųjų rudens dirba Lietuvos krepšinio lygos teisėjų departamente.
Dainius Šalenga
Komandą treniravo: 2010 m. dvejas rungtynes
Ketvirtosiose 2010-ųjų LKL finalo serijos rungtynėse prie komandos vairo stojo vienas iš žaidėjų – Dainius Šalenga. Nors pirmosiose savo, kaip vyr. trenerio, rungtynėse jis atvedė komandą į pergalę ir išlygino serijos rezultatą, po penktųjų serijos rungtynių D. Šalengos poste nebeliko.
Trumpai pabuvęs trenerio amplua D. Šalenga tęsė žaidėjo karjerą, tačiau ji 2011-ųjų sausį turėjo trumpam sustoti, nes krepšininko dopingo mėginyje buvo rasta draudžiamų medžiagų. 2010-2011 m. sezoną D. Šalenga laikinai treniravosi su Vilniaus „Sakalais“, o 2011-ųjų rudenį jau persikėlė į Prienų „Rūdupį“.
Vos po poros mėnesių Prienuose D. Šalenga grįžo į „Žalgirį“, tačiau kitą sezoną jau prisijungė prie Kyjivo „Budivelnik“ komandos. 2013-ųjų rugsėjį jis grįžo į Prienus, tačiau jau lapkritį vėl kėlė sparnus į „Budivelnik“.
2014-2015 m. sezone D. Šalenga rungtyniavo Lietuvoje – atstovavo Panevėžio „Lietkabeliui“. Kitąmet puolėjas prisijungė prie Prienų-Birštono „Vytauto“ ekipos. 2016-aisiais jis susitarė su Utenos „Juventus“ ekipa ir ten rungtyniavo iki 2017-ųjų vasaros. Tų metų gruodį D. Šalenga buvo pasirašęs sutartį su Alytaus „Dzūkija“, tačiau ten sužaidė vos vienerias rungtynes.
Nors ir mąstė apie sugrįžimą į krepšinio aikštelę ir net treniravosi su Prienų „Skycop“ ekipa, 2018-aisiais D. Šalenga baigė krepšininko karjerą.
2019-aisiais D. Šalenga prisijungė prie Prienų „CBet“ trenerių štabo ir tapo Manto Šerniaus asistentu. 2021-aisiais kartu su M. Šerniumi jis persikėlė į Pasvalio „Pieno žvaigždes“.
Pasvalyje D. Šalenga praleido du sezonus, o 2024-ųjų vasarą prisijungė prie Kazio Maksvyčio trenerių štabo Lietuvos vyrų krepšinio rinktinėje. 2025-ųjų vasarą D. Šalenga pasirašė sutartį su Astanos „Astana“ klubu, kur šiuo metu yra vyr. trenerio Ramūno Cvirkos, su kuriuo kartu dirbo ir Pasvalyje, asistentas.
Marcusas Brownas
Komandą treniravo: 2010 m. dvejas rungtynes
2010-ųjų LKL finalo serijos metu iš D. Šalengos šeštosiose rungtynėse vyr. trenerio pareigas perėmė Marcusas Brownas. Čempionų titulo iškovoti jam su „Žalgiriu“ nepavyko.
M. Brownas 2010-2011 m. sezoną toliau žaidė Kauno ekipoje. Tai tapo paskutine legendinio krepšininko karjeros stotele – 2011-ųjų spalį jis pareiškė biagiantis profesionalo karjerą.
2012-2013 m. sezono metu M. Brownas prisijungė prie „West Memphis“ vidurinės mokyklos, kurioje ir pats rungtyniavo, komandos trenerių štabo kaip vyr. trenerio Larry Bray asistentas. 2017-aisiais buvęs žalgirietis perėmė ekipos vairą ir jai vadovavo iki 2021-ųjų.
2021-2024 m. M. Brownas dirbo „Murray State“ universiteto vyr. trenerio asistentu, o 2024-aisiais grįžo į „West Memphis“ vidurinę, kur dirba iki šiol.
Aco Petrovičius
Komandą treniravo: 2010 m.
Naujajam 2010-2011 m. sezonui „Žalgiryje“ buvo paskirtas naujas treneris – juo tapo serbas A. Petrovičius. Visgi ilgai poste jis neužsibuvo.
Su treneriu buvo išsiskirta jau tų pačių metų gruodžio viduryje pranešus, kad, nors rezultatai komandos vadovybę tenkino, klubo žaidimas neatitiko lūkesčių. Tuo metu „Žalgiris“ lyderiavo LKL ir VTB Vieningosios lygos pirmenybėse, o Eurolygoje grupėje buvo antras.
Po atleidimo serbas viešai teigė, kad liko nesupratęs, kodėl buvo patrauktas iš pareigų.
2011-ųjų vasarį A. Petrovičius tapo Belgrado FMP komandos vyr. treneriu, o tų pačių metų birželį persikėlė į Ukrainą, kur vyr. trenerio pareigose kartu su G. Krapiku treniravo Mariupolio „Azovmaš“ komandą.
2011-ųjų gruodį jis paliko ekipą dėl asmeninių priežasčių. 2012-aisiais kartu su G. Krapiku serbas perėjo dirbti į Kazanės UNIKS. 2013-ųjų sausį dėl prastų rezultatų A. Petrovičius buvo atleistas.
Treneriui 2012-aisiais nustatyta šoninė amiotrofinė sklerozė (ŠAS). ŠAS – labai sudėtinga liga, kai pamažu nyksta nervinės kūno lastelės ir žmogus bėgant laikui praranda galimybę judinti galūnes, kalbėti ar net kvėpuoti.
A. Petrovičius Anapilin iškeliavo 2014-ųjų gruodžio 1-ąją.
Ilias Zouros
Komandą treniravo: 2011 m. ir 2013 m.
2011-ųjų sausį komandą perėmė praėjusį sezoną geriausiu Europos taurės treneriu pripažintas graikas Ilias Zouros.
Nors ištraukti komandos iš Eurolygos „Top 16“ etapo dugno jam nepavyko, LKL nugalėtojų taurė buvo laimėta, o kontraktas su treneriu buvo pratęstas ir kitam sezonui. 2011-2012 m. sezono metu I. Zouros buvo paskirtas ir Graikijos rinktinės vyr. treneriu.
Būtent darbas Graikijos rinktinėje ir nulems I. Zouros atleidimą iš Kauno komandos. V. Romanovas kaltino graiką, kad šis negalėjo skirti pakankamai daug dėmesio klubui, o nesėkmių atkarpa Eurolygoje lėmė greitą išsiskyrimą su nė metų organizacijoje nepraleidusiu treneriu – „sudie“ buvo tartas spalio viduryje.
Atleistas iš Lietuvos čempionų ekipos graikas nesnaudė ir padavė komandą į teismą. Mažiau nei po metų buvo nuspręsta, kad „Žalgiris“ treneriui turės išmokėti 156 tūkst. eurų.
2012-ųjų vasarį I. Zouros buvo paskirtas Stambulo „Anadolu Efes“ vyr. treneriu ir Turkijoje dirbo iki sezono pabaigos. Tų pačių metų vasarą atrankos į olimpines žaidynes ketvirtfinalyje jo treniruojama Graikija sensacingai ketvirtfinalyje pralaimėjo Nigerijai ir su I. Zourosu atsisveikinta.
Nors I. Zouros buvo vienas iš kandidatų perimti tiek Kinijos rinktinės, tiek Kazanės UNIKS vyr. trenerio postą, jo karjera pakrypo kitur. Po to, kai V. Romanovas 2013-ųjų vasarį paliko „Žalgirį“, graikas tų metų birželį netikėtai sugrįžo į Kauną.
Vis dėlto „Žalgirio“ fanai išvydo panašų scenarijų kaip ir 2011-aisiais – po sunkios sezono pradžios I. Zouros buvo atleistas spalio mėnesį Eurolygoje sužaidus vos vienerias rungtynes. Graikas dėl to padavė „Žalgirį“ į teismą. Po dviejų metų nagrinėjimo 2015-aisiais paaiškėjo, kad bylą laimėjo I. Zourosas ir „Žalgiris“ treneriui turės sumokėti daugiau nei 261 tūkst. eurų.
Baigęs etapą Kaune, I. Zouros treniravo daugybę klubinių komandų, jose ilgai neužsibūdamas. Graikas dirbo Turkijoje (Bursos „Tofaš“, 2014-15 m.), Juodkalnijoje (Podgoricos „Budučnost“, 2016-17 m.) ir Libane (Beiruto „Sagesse“, 2025 m.), tačiau didžiąją laiko dalį praleido gimtojoje Graikijoje (Atėnų „Peristeri“, 2019 m.; Patrų „Promitheas“, 2021-2022 m.; Atėnų AEK, 2024 m.; „Maroussi“, 2024 m.).
2025-ųjų spalį I. Zouros sugrįžo į Europos taurę ir tapo Atėnų „Panionios“ vyr. treneriu. Vis dėlto graikas pralaimėjo visas septynerias rungtynes tarptautiniame fronte, pasiekė vos vieną pergalę Graikijos pirmenybėse ir gruodį atsistatydino. Šiuo metu I. Zouros netreniruoja jokios komandos.
Vitoldas Masalskis
Komandą treniravo: 2011 m.
Atleistą I. Zourosą vyr. trenerio pareigose pakeitė iki tol sporto direktoriaus pareigas ėjęs Vitoldas Masalskis. „Žalgirio“ vedliu rungtynėse V. Masalskis buvo mažiau nei dvi savaites, kol buvo surastas naujasis vyr. treneris.
Kai į Kauną atvyko A. Trifunovičius, V. Masalskis sugrįžo į sporto direktoriaus pareigas, kuriose dirbo iki 2013-ųjų balandžio.
Vos po poros mėnesių V. Masalskis tapo Utenos „Juventus“ komandos vyr. treneriu, tačiau lapkričio mėnesį iš posto pasitraukė. Praėjus tik mėnesiui V. Masalskis persikėlė į Nacionalinę krepšinio lygą (NKL), kur treniravo Marijampolės „Sūduvos-Mantingos“ ekipą.
Po 2013-2014 m. sezono V. Masalskis perėjo dirbti į vaikų krepšinį, tapdamas Kauno krepšinio mokyklos „Perkūnas“ treneriu. Vėliau V. Masalskis trenerio karjeros nebetęsė.
Aleksandaras Trifunovičius
Komandą treniravo: 2011-2012 m.
„Žalgirio“ vairą 2011-ųjų spalio 31-ąją perėmė serbas Aleksandaras Trifunovičius, dar praėjusį sezoną treniravęs Vilniaus „Lietuvos rytą“. Nors LKL buvo laimėtas antrasis iš eilės titulas, Eurolygoje kalnų Kauno ekipa nenuvertė ir „Top 16“ etapą baigė su 0 pergalių ir 6 pralaimėjimais.
2012-ųjų vasarą su A. Trifunovičiumi buvo deramasi dėl sutarties pratęsimo, tačiau bendro sutarimo rasti nepavyko ir serbas Kauną paliko.
2013-ųjų gruodį A. Trifunovičius perėmė Astanos „Astanos“ vairą ir Kazachstane išdirbo kiek daugiau nei metus, su komanda atsisveikinęs 2015-ųjų sausį. 2016-ųjų vasarį serbas tapo Giresuno „Yešilgiresun Belediyespor“ vyr. treneriu, kur dirbo iki 2017-ųjų vasaros.
Po etapo Giresune A. Trifunovičius ir toliau liko Turkijoje – jo laukė Izmiro „Pinar Karšiyaka“ vyr. trenerio postas. 2019-aisiais serbas perėmė Aleksandrovaco „Igokea“ komandos vairą, tačiau sezono pradžioje patyrė insultą ir dėl sveikatos problemų paliko klubą.
Kitąmet A. Trifunovičius grįžo į trenerio darbą ir prisijungė prie Rimo Kurtinaičio Maskvos srities „Khimki“ komandoje kaip asistentas. 2021-aisiais baigęs etapą Rusijoje, A. Trifunovičius 2022-ųjų gegužę buvo paskirtas Azerbaidžano vyrų rinktinės vyr. treneriu. Tų pačių metų rugpjūtį jis tapo ir Bukarešto „Dinamo“ (Rumunija) klubo vedliu.
2023-iaisiais baigėsi A. Trifunovičiaus etapas tiek Rumunijoje, tiek ir Azerbaidžane. Porą metų serbas netreniravo jokios komandos, o laiką leido kartas nuo karto pasirodydamas Serbijos sporto tinklalaidėse, laidose ar Eurolygos transliacijose, kur buvo kalbinamas kaip ekspertas.
Situacija pasikeitė 2025-ųjų rugpjūtį – A. Trifunovičius pratęsė trenerio darbą ir vėl suvienijo jėgas su R. Kurtinaičiu, persikeldamas dirbti į Baku „Sabah“ klubą Azerbaidžane, kur dirba iki šiol.
Joanas Plaza
Komandą treniravo: 2012-2013 m.
Nors buvo tartasi su A. Trifunovičiumi, sutartis visgi buvo pasirašyta su buvusiu Madrido „Real“ treneriu Joanu Plaza. Su jo atėjimu į Kauną buvo siejamos didelės viltys – žinomas treneris, buvo papildomai investuota ir į sudėtį.
Vis dėlto jau sezono metu komandą ištiko finansinės bėdos, vėlavo tiek žaidėjų, tiek ir trenerių atlyginimai, o klubą kadaise išgelbėjęs V. Romanovas 2013-ųjų vasarį Kauną paliko, kartu palikdamas ir skolas.
Nepaisant to, J. Plazos „Žalgiris“ demonstravo solidų žaidimą – žalgiriečiai Eurolygoje užėmė pirmą vietą C grupėje, kurioje buvo ir būsimieji to sezono čempionai Pirėjo „Olympiakos“.
„Top 16“ etape sunkumų kankinamas klubas į tolimesnį etapą neprasibrovė ir 8 komandų grupėje liko šeštas. Visgi komandos fanams turbūt geriausiai įsiminė žalgiriečių dvikova su Madrido „Real“ namų arenoje, kai Robertas Javtokas pataikė tritaškį, tačiau „Žalgiris“ po pratęsimo pralaimėjo.
J. Plazai sezono metu bute netgi buvo atjungta elektra ir internetas, tuo pat metu A. Sabonis jį vadino vienu geriausių visų laikų „Žalgirio“ trenerių. Ispanas Kaune laimėjo LKL nugalėtojų taurę ir su Lietuva atsisveikino, klubo direktoriui Pauliui Motiejūnui teigiant, kad skolų slegiamas klubas norėtų toliau dirbti kartu, tačiau tiesiog negali pasiūlyti treneriui tinkamų sąlygų.
Palikęs „Žalgirį“ J. Plaza grįžo į gimtąją Ispaniją, kur perėmė Malagos „Unicaja“ vairą. Su šia komanda jis 2017-aisiais tapo Europos taurės nugalėtoju. Po penketo sezonų Malagoje baigėsi J. Plazos sutartis, kuri nebebuvo pratęsta.
2018-ųjų gruodį ispanas persikėlė į Rusiją, kur tapo Sankt Peterburgo „Zenit“ vyr. treneriu. J. Plaza Rusijoje išbuvo kiek daugiau nei metus ir 2020-ųjų vasarį po nesėkmingo starto Eurolygoje buvo atleistas.
2020-ųjų lapkritį J. Plaza tapo Sevilijos „Real Betis“ vyr. treneriu. Panašus scenarijus nutiko ir šįsyk – antrojo sezono klube metu ispanas po prastos sezono pradžios buvo atleistas.
Porą metų J. Plaza praleido be darbo, kol 2023-iųjų birželį perėmė Atėnų AEK klubo vairą. Ten ispanas praleido vos pusmetį ir sausio mėnesį buvo atleistas. Vis dėlto po metų Tarptautinis krepšinio arbitražo teismas pripažino, kad atleidimas buvo neteisėtas, ir AEK klubui nurodyta J. Plazai sumokėti 110 tūkst. eurų.
2025-ųjų sausį J. Plaza tapo Andoros „MoraBanc“ ekipos vyr. treneriu. Šiame klube buvęs „Žalgirio“ strategas treneriu dirbo metus ir tris dienas – šių metų sausio 26-ąją buvo atleistas.
Modernūs laikai
Saulius Štombergas
Komandą treniravo: 2013-2014 m.
Vos keletą mėnesių komandą treniravusį I. Zourą vyr. trenerio poste pakeitė Saulius Štombergas, iki tol dirbęs tik su jaunimu.
S. Štombergo vedami žalgiriečiai prasprūdo į „Top 16“ etapą, tačiau ten laimėjo vos dukart ir grupėje liko paskutiniai. Ne ką geriau sekėsi ir Lietuvoje – „Žalgiris“ LKF taurėje liko trečias, o netrukus LKL pirmenybėse pralaimėjo Klaipėdos „Neptūnui“, taip smukdamas net į ketvirtąją turnyrinės lentelės poziciją.
Atvirai svarstęs apie savo ateitį balandžio mėnesį S. Štombergas nusprendė iš savo pareigų pasitraukti.
Trenerio darbą S. Štombergas tęsė Lietuvos jaunių (iki 18 m.) rinktinėje, su kuria 2014-aisiais Europos čempionato ketvirtfinalyje pralaimėjo serbams, tačiau kitąmet į Lietuvą parvežė bronzos medalius.
Netrukus trenerio karjerą S. Štombergas baigė ir pasuko į verslą, kur ir šiuo metu dirba nekilnojamojo turto srityje.
Šarūnas Jasikevičius
Komandą treniravo: 2016-2020 m.
Baigęs žaidėjo karjerą 2014-aisiais Š. Jasikevičius tapo G. Krapiko asistentu „Žalgiryje“. Po poros sezonų Šaras perėmė ir vyr. trenerio postą bei pradėjo savo erą Kauno klube.
Šaro era buvo pažymėta pasikeitusia komandos filosofija, ženkliai išaugusiu sirgalių susidomėjimu, atrastais netikėtais talentais, o svarbiausia – didžiulėmis pergalėmis. 2018-aisiais Šaras sugrąžino „Žalgirį“ į Eurolygos finalo ketvertą, kuriame nugalėjusi Maskvos CSKA Kauno ekipa užėmė trečiąją vietą.
Š. Jasikevičiui fiksuojant pergales buvo keičiamas ir fanų bei žurnalistų mentalitetas, įvestos naujos, dabar jau folkloru tapusios krepšinio frazės, o savo meilęs treneriui sirgaliai išreikšdavo netgi didžiuliais plakatais gatvėse, raginančiais Šarą pasilikti „Žalgiryje“.
Vis dėlto etapas Kaune vienam geriausių Eurolygos specialistų turėjo kažkada pasibaigti ir 2020-ųjų vasarą Šaras persikėlė į Barseloną.
Jau pirmaisiais savo metais Ispanijoje Š. Jasikevičius užėmė pirmąją vietą Eurolygos reguliariajame sezone, tačiau finale pralaimėjo Stambulo „Anadolu Efes“ komandai ir liko antras.
Nors Šaras dukart laimėjo Ispanijos krepšinio čempionatą ir dukart – Ispanijos karaliaus taurę, būtent rezultatai Eurolygoje tapo lemiamu faktoriumi sprendžiant jo ateitį Barselonoje. Nepaisant to, kad į Eurolygos finalo ketvertą buvo patekta trejus metus iš eilės, ko iki tol išvis nebuvo pavykę padaryti septynetą metų, dukart buvo pralaimėta pusfinalyje, o „Barca“ su Šaru po konflikto išsiskyrė.
Š. Jasikevičius vyr. trenerio darbo greitai imtis neplanavo, tačiau jau 2023-iųjų gruodį tapo Stambulo „Fenerbahce“ klubu vairininku. Sugrąžinęs klubą į pergalių kelią Šaras ir vėl žaidė finalo ketvertą, kur pusfinalyje nusileido būsimiesiems čempionams Atėnų „Panathinaikos“.
Galiausiai Šaro valanda išaušo ir 2025-aisiais lietuvis pagaliau tapo Eurolygos čempionu bei lygos metų treneriu, tą patį sezoną nuskindamas ir Turkijos lygos, lygos taurės bei prezidento taurės trofėjus. 2026-ųjų sausį Šaras su „Fenerbahce“ pasirašė naują trejų metų sutartį.
Martinas Schilleris
Komandą treniravo: 2020-2021 m.
Išvykus Šarui „Žalgiris“ pradėjo naujojo vyr. trenerio paieškas. Laiminguoju tapo iki tol NBA G lygoje dirbęs austras Martinas Schilleris, su kuriuo buvo sudarytas garantuotas dvejų metų kontraktas.
Į Kauną jis atnešė žymiai laisvesnį žaidimą nei Šaro laikais, o ant Š. Jasikevičiaus pamatų tęsiama komanda debiutiniame naujojo trenerio sezone kovėsi dėl vietos Eurolygos atkrintamosiose, tačiau 5 pralaimėjimus per paskutines 7 rungtynes patyrę žalgiriečiai galiausiai liko dešimti.
2021-ųjų birželį „Žalgiris“ šventė 11-ąjį iš eilės LKL čempionų titulą, o M. Schilleris ruošėsi kito sezono darbams. Vis dėlto slogus komandos žaidimas lėmė, kad su treneriu buvo išsiskirta vos po dviejų Eurolygos rungtynių – spalio 8-ąją.
M. Schilleris bendro sutarimo su „Žalgiriu“ dėl kontrakto nutraukimo nerado ir visą 2021-2022 m. sezoną praleido be klubo, o laiką neretai leido ir Kaune.
Austras dėl atleidimo padavė „Žalgirį“ į teismą. 2023-iaisiais buvo nuspręsta, kad Kauno komanda M. Schilleriui turės išmokėti 193,5 tūkst. eurų likusio atlyginimo ir 20,5 tūkst. eurų teisinių išlaidų.
2022-ųjų spalį M. Schilleris stojo prie Saragosos „Casademont“ vairo, tačiau vos po ketverių rungtynių Ispanijos pirmenybėse, kurias visas jo vadovaujamas klubas pralaimėjo, buvo atleistas.
2024-ųjų balandį austras tapo Vechtos „Rasta“ vyr. treneriu. Šiame Vokietijos klube M. Schilleris dirbo pusantro sezono, kol 2025-ųjų balandį nusprendė sugrįžti į JAV ir tapti Jutos universiteto trenerių štabo nariu kaip asistentas.
Jure Zdovcas
Komandą treniravo: 2021-2022 m.
Iš posto patrauktą M. Schillerį jame pakeitė buvęs Š. Jasikevičiaus treneris Jure Zdovcas. Visgi griežtesnę treniravimo metodiką atnešęs slovėnas pergalių kartu su ja neprišaukė.
Darbą Kaune iki tol beveik 20 metų treneriu prabuvęs J. Zdovcas vadino sunkiausiu etapu jo karjeroje. Visa tai pažymėta gėdingu rezultatu – vos 8 pergales iškovojęs „Žalgiris“ Eurolygos reguliariajame sezone liko paskutinis.
Sezono pabaigos Kauno klubo administracija nelaukė ir slovėnui dar esant vyr. treneriu susitarė su Kaziu Maksvyčiu. Viešumoje pasirodžius šiai informacijai J. Zdovcas buvo priblokštas – teigė, kad tai yra pirmas toks kartas jo karjeroje, ir retoriškai klausė žurnalistų, kaip jo vietoje jaustųsi jie.
2022-ųjų balandį J. Zdovcas oficialiai atleistas. Kitą sezoną slovėnas praleido be darbo, o naują komandą surado 2023-iųjų vasarą, kai pasirašė sutartį su Bursos „Bursaspor“ ekipa. Etapas Turkijoje taip pat nebuvo sėkmingas – 2024-ųjų sausį J. Zdovcas atleistas.
Dar pusantrų metų praleidęs be darbo J. Zdovcas 2025-ųjų liepą buvo paskirtas Salonikų PAOK vyr. treneriu, tačiau kovo mėnesį slovėnas buvo atleistas ir iš šios darbovietės.
Kazys Maksvytis
Komandą treniravo: 2022-2023 m.
2022-ųjų pavasarį užsieniečių trenerių eksperimentą „Žalgiris“ nusprendė baigti ir į vyr. trenerio postą pasamdė tuometinį Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės trenerį Kazį Maksvytį.
Iš Darbėnų kilusio specialisto pradžia „Žalgiryje“ nebuvo rožėmis klota – LKL pusfinalyje buvo nusileista „Lietkabeliui“, o paskutinės Pauliaus Jankūno karjeros rungtynės vyko Šiauliuose rungtynėse dėl trečiosios vietos.
Vis dėlto kitas sezonas K. Maksvyčiui buvo žymiai sėkmingesnis. Lietuvio vadovaujamas „Žalgiris“ sugrąžino į Kauną viltį: žalgiriečiai Eurolygos reguliariajame sezone užėmė septintą vietą ir pateko į atkrintamąsias, o K. Maksvytis buvo įvardijamas kaip vienas pretendentų laimėti metų trenerio apdovanojimą.
Lietuvoje buvo susigrąžintas LKL čempionų titulas, darsyk iškovota Karaliaus Mindaugo taurė (KMT), ir K. Maksvytis darbus tęsė toliau. Visgi kitas sezonas jam buvo kardinaliai priešingas – pralaimėjimas sekė pralaimėjimą, komandos žaidimas nedžiugino, o gruodžio viduryje viešumoje pasirodė informacija, kad K. Maksvytį poste keičia Andrea Trinchieri.
„Žalgirio“ žaidėjai stojo mūru už trenerį ir išlaikė jį komandoje, o komandos vadovas Paulius Jankūnas išreiškė visišką pasitikėjimą specialistu. Visiškas pasitikėjimas truko dvi savaites ir K. Maksvytis buvo atleistas.
Palikęs „Žalgirį“ K. Maksvytis jokio kito klubo netreniravo ir tęsė darbą Lietuvos vyrų krepšinio rinktinėje. Lemtinga jam tapo atranka į 2024-ųjų olimpines žaidynes, kai Puerto Rike sensacingai pralaimėta finale ir nepatekta į olimpiadą – pasibaigus olimpiniam ciklui K. Maksvyčio etapas rinktinėje buvo baigtas.
2024-ųjų lapkritį K. Maksvytis, prieš tai vasarą buvęs vienu iš kandidatų perimti „Paris Basketball“ vairą, tapo Maniso „Manisa Basket“ (Turkija) klubo vyr. treneriu.
Nepaisant didžiulių ambicijų, Manisos klubą greitai ėmė slėgti finansinės bėdos, o pagrindiniu tikslu greitai tapo išlikimas aukščiausioje Turkijos krepšinio lygoje. Darbėniškis šį rezultatą sugebėjo pasiekti, tačiau po sezono palikos Turkijos klubą.
2025-ųjų vasarą K. Maksvytis persikėlė į Stambulo „Fenerbahce“, kur šiuo metu dirba Š. Jasikevičiaus asistentu.
Andrea Trinchieri
Komandą treniravo: 2023-2025 m.
K. Maksvytį „Žalgiryje“ pakeitė ekstravagantiškasis italas Andrea Trinchieri. Jam vadovaujant Kauno ekipa 2023-2024 m. sezoną Eurolygoje baigė teigiama nata, laimėdama 9 rungtynes iš 17-os.
Vis dėlto Lietuvos krepšinio lygoje A. Trinchieri sekėsi ne taip gerai – antrą kartą per trejus metus titulą laimėjo Vilniaus „Rytas“.
Kitas sezonas italui prasidėjo žymiai sėkmingiau: Eurolygoje buvo startuota 6-1, o „Žalgirio“ fanai pamažu pradėjo galvoti ir apie finalo ketvertą. Netrukus tokios mintys buvo greitai padėtos į šoną, o Kauno ekipa, visą sezoną kovojusi dėl vietos atkrintamosiose, galiausiai liko 13-a.
Sezono metu ne kartą viešojoje erdvėje pasirodė pranešimai apie konfliktus komandos viduje – tiek su žaidėjais, tiek ir su klubo administracija, o sirgalius pamažu pradėjo erzinti italo spaudos konferencijos, kuriose jis savo puikios iškalbos dėka pateikdavo vis kitokį situacijos paaiškinimą.
LKL titulas buvo laimėtas tik stebuklo dėka po to, kai Sylvainas Francisco ketvirtosiose serijos rungtynėse tritaškiu išgelbėjo „Žalgirį“ nuo pralaimėjimo serijoje. Galiausiai buvo nutarta su A. Trinchieri atsisveikinti, o į jo vietą buvo pakviestas Tomas Masiulis.
A. Trinchieri kontraktas su Kauno ekipa galioja iki 2026-ųjų vasaros, abi pusės bendro sutarimo nerado, todėl „Žalgiris“ yra priverstas italui mokėti jo atlyginimą už 2025-2026 m. sezoną. Dėl šios priežasties naujos ekipos A. Trinchieri ieškoti neskubėjo ir šiuo metu Italijos krepšinio lygoje dirba komentatoriumi bei veda krepšinio seminarus.
Italui buvo siūlyta perimti Belgrado „Partizan“ vyr. trenerio postą po to, kai iš jo pasitraukė legendinis Željko Obradovičius, tačiau A. Trinchieri šių pareigų atsisakė.
Galiausiai kovo mėnesį A. Trinchieri sutiko treniruoti Graikijos komandą Salonikų PAOK, su kuria pasirašė 3 metų sutartį, bet oficialiai vyr. trenerio pareigas italas užims tik nuo 2026-2027 m. sezono pradžios, tad Kauno klubas vis tiek treneriui mokės visą atlyginimą. Šiuo metu A. Trinchieri PAOK klube užima konsultanto pareigas.