EUROLYGA 2023

Parolimpinių žaidynių kovotojus prie naujos galimybių ribos stumia ir dirbtinės kūno dalys

Parolimpinės žaidynės stebina žmogaus galimybėmis, valia ir aistra sportui. Sportininkai, nepaisydami savo neįgalumo, įveikdami skausmą, fizines ir dvasines kliūtis, pažaboję valią ir kantrybę, pasiekia neįtikėtinus rezultatus.

Naujosios Zelandijos plaukikė S. Pascoe taisosi kojos protezą. (AP).
Naujosios Zelandijos plaukikė S. Pascoe taisosi kojos protezą. (AP).
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

2012-08-31 20:30, atnaujinta 2018-03-17 00:44

Tačiau parolimpinėse žaidynėse kova vyksta ne tik varžybų aikštėse ir trasose. Milžiniškas žvilgsnis sukasi į technologijas, kurių pagalba kuriami specialūs inventoriai, be kurių neįsivaizduojamas neįgaliųjų sportas.

Peržengs galimybių ribas?

Kai Londono olimpinių žaidynių 400 m bėgimo rungties pusfinalyje Oscaras Pistoriusas ne tik metė iššūkį savo varžovams, bet ir pralenkė laiką.

Bėgikas, kuriam amputuotos abi kojos, pakeitė Londone pakeitė olimpinių žaidynių istoriją ir dar kartą atnaujino diskusijas, ar verta neįgaliesiems sportininkams varžytis su sveikaisiais.

Aišku viena - labai greitai sportininkai, pasinaudodami technologijų išradimais, padidins savo kūnų galimybes, šokinės aukščiau, toliau, bėgs greičiau ir ilgiau. Kitaip tariant, žmogaus organizmas bus dar labiau pastumtas prie maksimalios ribos.

Prieš keletą metų neįgaliųjų bėgime buvo įprasta matyti bėgikus su plieninėmis kojomis, tačiau dabar tai - jau retas reiškinys. Šiame sporte besisukantys pokyčiai yra griežtai kontroliuojami, kad vienas ar kitas sportininkas neturėtų nesąžiningą pranašumą prieš varžovą.

Tačiau ar tai reiškia, kad tobulėjančios technologijos, kuriančios neįgaliems sportininkams naujausią inventorių, lengvesni kamuoliai ar peiliai palengvina parolimpinėse žaidynėse besigrumiančių atletų judesius?

Šiuolaikiniame pasaulyje technologijos tobulėja kasdien. Ne išimtis - ir technologijų sparta, kuri padeda neįgaliems sportininkams dar geriau pasiruošti parolimpinėms žaidynėms.

„Plieninės kojos“

Pirmieji protezai, pritaikyti sportui, buvo pagaminti 1919 metais. Nuo 1970-ųjų sportininkai jau galėjo varžyti naudodami plienines kojas. Pagamintos geležtės yra penkis kartus tvirtesnės už plieną - jos apdengiamos iš daugiau nei 80 dirbtinių anglies pluoštų, plonesnių už žmogaus plauką.

Pasak specialistų, anglies pluoštas padeda protezui „sugerti stresą“ ir apsaugoti bėgikų sąnarius nuo susidūrimų su dirbtiniais įrenginiais. „Nike“ neseniai prie dirbtinių bėgikų kojų apačios pridėjo kapliukus, kurie gerina bėgiko sukibimą su trasos paviršiumi.

Vežimėliai

Britė Shelly Woods, Pekine laimėjusi sidabro medalį 5000 m distancijoje, išbandė naujos technologijos vežimėlį, su kuriuo pasiekė 45 km/h greitį. Sporto varžybose naudojami vežimėliai turi būti tvirti, kad trasoje pasiektų maksimalų greitį, todėl jie gaminami iš titano lydinio. Taip pat jie turi būti patogūs patiems sportininkams, todėl į juos galima įlipti naudojant tik vieną ranką.

„Kojinių technologija“

Oscaras Pistoriusas specialiais tepalais tepa kojų galūnes, kurios liečiasi su metalinėmis kojomis. Svarbiausia - sukurti vientisą ryšį, pašalinti nesuderintus judesius ir tokiu būdu - skausmą. Kiti sportininkai naudoja specialias technologijas, kad sukurtų vaakumą, kuris padeda kojai laikytis ant dirbtinės galūnės.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.