„Išgirdę orkestrą supratome, jog rezultatais esame nusivylę labiau nei jūs. Labai gaila, kad neparvežėme medalių. Mums trūko nedaug. Ačiū už palaikymą. Reikia padėkoti ir šiems sportininkams už tai, kad jie kovojo. Neabejoju, kad Rio de Žaneire rezultatai bus geresni“, - teigė Lietuvos parolimpinio komiteto (LPOK) prezidentas Vytautas Kvietkauskas.
Lietuvos garbę Londone gynė 11 sportininkų. Daugiausia vilčių teikė golbolo rinktinė, kuri dvejose olimpiadose iš eilės iškovojo sidabro medalius.Šį kartą golbolininkai liko šalia apdovanojimų pakylos. Kovoje dėl trečiosios vietos nusileidę Turkijos rinktinei jie liko ketvirti.
„Išvažiuojant sakiau, kad mane ir komandą tenkins tik pirma vieta. Visi esame nusivyle ir nieko čia nepadarysi. Lietuvai ketvirta vieta gal ir gerai, bet mūsų kalibro komandai tai yra pralaimėjimas. Kokios priežastys? Žaidėjai, kuriais labiausiai pasitikėjau nesusidorojo su įtampa. Buvo ir negražių dalykų su teisėjais. Vis dėlto, jei būtume žaidę savo žaidimą, joks teisėjas nebūtų galėjęs mūsų prikalti. Gal kažkuriuo metu per daug savimi pasitikėjome, o kai pradėjo nesisekti nesugebėjome mobilizuotis ir atrasti savo žaidimo“, - kalbėjo golbolo rinktinės treneris Karolis Levickas.
Per žingsnį nuo nugalėtojų pakylos liko lengvaatletė Ramunė Adomaitienė. Moterų su judėjimo negalia šuolių į tolį rungtyje pasaulio čempionė užėmė ketvirtąją vietą.
„Jei nebūčiau pagerinusi asmeninio rezultato, tikriausiai liūdėčiau, kad esu ketvirta, bet pagerinau asmeninį rezultatą 2 cm. Tikrai negalvojau, kad parolimpinėse žaidynėse pavyks tai padaryti“, - kalbėjo R. Adomaitienė.
Lengvosios atletikos varžybose devintąją vietą tarp trylikos dalyvių disko metikų užėmė Mindaugas Bilius. Rutulio stūmimo varžybose sportininkas liko šeštas.
50 m plaukimo nugara atrankos varžybose ketvirtadienį Kęstutis Skučas užėmė devintąją vietą.
Regėjimo negalią turinčių vyrų rutulio stūmimo varžybose Rolandas Urbonas užėmė dešimtąją vietą. Judėjimo negalią turinčių moterų rutulio stūmimo varžybose Irena Perminienė užėmė aštuntąją vietą.
„Išvykdami sakėme, kad parvešime medalį. Aš buvau tikras, kad taip ir bus, juk golbolininkai – pasaulio čempionai, R. Adomaitienė – pasaulio čempionė. Taip susiklostė. Kita vertus, viskas logiška. Pasaulyje neįgaliųjų sportas tampa profesionaliu, valstybės deda didelius pinigus, susidomėjimas auga. 80 tūkst. žiūrovų talpinantis stadionas visą laiką buvo pilnas“, - kalbėjo V. Kvietkauskas.
- Norite pasakyti, kad pasaulyje neįgaliųjų sportas tobulėja, o pas mus ne? - paklausėme LPOK prezidento.
- Deja, bet mes santykinai judame nuo kalno. Juk, kad pasiektume gerų rezultatų, reikia pinigų. Mes neturime trenerių, kuriems yra mokami atlyginimai, išskyrus golbolą. Visi kiti treneriai dirba visuomeniniais pagrindais. Reikia jiems mokėti atlyginimą, reikia sportininkams mokėti stipendiją, kad jie galėtų treniruotis, o po treniruočių ilsėtis, o ne eitų į darbą. Neturime masažuotojų, o jų reikia.
- Kokios galėtų būti Lietuvos parolimpiečių perspektyvos?
- Vyskta kartų kaita. Turime sportininkų, kurie yra sulaukę vyresnio amžiaus. Turi ateiti jaunesni. Kitas dalykas, jiems turi būti sudarytos tokios pat sąlygos kaip sveikiesiems, tada bus galima siekti rezultatų. Valstybė turi apsispręsti ar parolimpinis sportas pas mus mėgėjiškas, ar profesionalus.
