EUROLYGA 2023

Lietuvos sporto asmenybių nuomonė: ar reikėjo suteikti pilietybę I. Tobias?

Sprendimas nesuteikti Lietuvos pilietybės išimties tvarka šokėjai ant ledo Isabellai Tobias šalyje įsuko diskusijų ratą. Vieni palaiko įstatymo raidę ir tvirtina, kad sportininkų iš užsienio Lietuvai nereikia, kiti tikina, jog Deivido Stagniūno partnerė tik pagražintų šalies įvaizdį tarptautinėje arenoje.

D. Stagniūno ir I. Tobias svajonei kartu dalyvauti olimpiadoje išsipildyti neteko – Lietuva nesuteikė amerikietei pilietybės išimties tvarka.<br>J. Stacevičius
D. Stagniūno ir I. Tobias svajonei kartu dalyvauti olimpiadoje išsipildyti neteko – Lietuva nesuteikė amerikietei pilietybės išimties tvarka.<br>J. Stacevičius
Daugiau nuotraukų (1)

Martynas Suslavičius, Linas Jocius

Jan 8, 2013, 11:28 PM, atnaujinta Mar 13, 2018, 10:54 PM

Ką apie tai mano garsios Lietuvos sporto asmenybės? Lrytas.lt pasidomėjo, kaip Lietuvos Respublikos prezidentės Dalios Grybauskaitės sprendimą nesuteikti pilietybės I. Tobias vertina Sergejus Jovaiša, Andrejus Zadneprovskis, Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, Deividas Šemberas, Tomas Pačėsas ir Jevgenijus Šuklinas.

Tomas Pačėsas, Lietuvos U-20 krepšinio rinktinės treneris, neseniai pareiškęs, kad Lietuvos krepšinio rinktinei būtų galima natūralizuoti užsienietį:

„Man nesuprantami motyvai nesuteikti pilietybės. Lietuva šiuo klausimu išskirtinė valstybė, atrodo, esame perdėti patriotai.

Iš esmės lietuviai yra pesimistų tauta ir tai persiduoda visose gyvenimo srityse. Reikia suteikti sportininkams galimybę siekti savo tikslų, o tauta galbūt galės vėl džiaugtis naujomis pergalėmis.

Prisiminkite, kiek džiaugsmo atnešė Rūtos Meilutytės pergalė, galbūt šokėjai Lietuvai taip pat būtų dovanoję šaliai šventę. Jei neturime šokėjos, tai galime jai suteikti pilietybę, taip nežlugdydami sportininkų karjerų ir suteikdami jiems galimybę atstovauti Lietuvai ir garsinti ją.

Neturime tiek daug gerų, gabių sportininkų, kad galėtume priimti tokius sprendimus. Nesame didelė tauta. Svarbu, kad valstybės vardas būtų garsinamas, skambėtų pasaulinėje sporto arenoje.

Tie patys ispanai, pirmaujantys daugelyje sporto šakų, suteikė pilietybę Afrikos krepšininkui S. Ibakai, nors turi puikių žaidėjų šioje pozicijoje. Didžioji Britanija turi aibę natūralizuotų sportininkų. Daug ekonomiškai stiprių valstybių naudoja tokią praktiką, tik Lietuva kažkodėl taiko tokius griežtus, kartais sportininkams žiaurius įstatymus.

Nežinau, galbūt prezidentė pakeis savo sprendimą įsiklausiusi į tautos nuomonę, gal dar galima šį sprendimą pakeisti.“

Deividas Šemberas, Lietuvos futbolo rinktinės veteranas:

„Jei sportininkė būtų pragyvenusi mūsų šalyje 7-10 metų, būtų davusi kažką mūsų šaliai, nebūčiau prieš suteikti jai pilietybę.

Bet čia šiek tiek kitokia situacija, taip dalinti pilietybes būtų neteisinga. Aš manau, kad buvo priimtas teisingas sprendimas. Kaip sportininkas sportininkui galbūt nesu solidarus. Manau, kad ne būsimiems rezultatams reiktų daryti išimtį, tačiau pilietybė turėtų būti suteikiama jau už pasiektus nuopelnus.

Manau, turi Lietuvoje gyventi, mokėti kalbą, turėti kažką bendro su šalimi ir tada prašyti pilietybės ir tikėtis ją gauti. Nežinau, ar yra teisinga atvykti į Lietuvą, sakyti, kad noriu jai atstovauti ir prašyti paso. Aš asmeniškai palaikau prezidentę.“

Andrejus Zadneprovskis, olimpinis prizininkas, Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos viceprezidentas:

„Žiemos sporte olimpiadoje praktiškai nieko gero be šokių ant ledo ir neturėjome. Iš šios pusės būtų buvę gerai suteikti, tačiau tokie Lietuvos įstatymai ir kitaip negalėjo būti. Iš sportininkės pusės - gaila, tačiau iš kitos pusės - viskas padaryta taip, kaip turi būti.

Kyla klausimas, ar mes negalime užauginti savo sportininkų? Jeigu turime gerus vaikinus šokėjus, tai reiškia, kad galime turėti ir tokio lygio šokėjas.

Žinoma, iš sportinės pusės apmaudas yra, tačiau įstatymai yra įstatymai. Jeigu kalbėsime apie olimpines žaidynes ir sportininkų pilietybę, tai manau, kad jose turi dalyvauti atletai, kurie gimė ir užaugo toje šalyje. O jeigu užaugo kitur, o vėliau per porą metų susitvarkė dokumentus, tai nežinau, toks atvejis nelabai geras. Olimpiada yra tam, kad atletas garsintų savo šalį.“

Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, olimpinė čempionė, penkiakovininkė:

„Ar reikėjo suteikti, pasakyti sunku. Yra įstatymai ir jų reikia laikytis. Isabella ir Deividas – stiprūs kaip sportininkai, tačiau dar nėra aukščiausio lygio. Jų nelabai gali pavadinti sporto elitu. Olimpiadoje ši pora nelabai pretenduotų į medalius, todėl sunku pasakyti. Asmeniškai man tikrai gaila, tačiau yra įstatymai ir jų reikia laikytis.“

Jevgenijus Šuklinas, olimpinis vicečempionas, irkluotojas:

„Reikėjo suteikti pilietybę Isabellai. Kodėl ne? Kai pagalvoji, tai ne tokie žmonės gauna, o čia – sportininkė, kuri gali garsinti mūsų šalies vardą. Sporte dažnai atletai keičia pilietybes. Kodėl Lietuva negali taip padaryti?

Sportininkai dažnai ieško kur geriau. Juk šokiuose ant ledo gali būti itin geras sportininkas, labai talentingas, tačiau jeigu neturi gero partnerio – nieko nepasieksi. Labai sunku susirasti partnerį. Manau, kad pilietybės siekimas – normalus dalykas.“ 

Sergejus Jovaiša, buvęs Lietuvos krepšinio rinktinės žaidėjas, Seimo narys:

„Anksčiau buvo lengviau suteikti pilietybę. Dabar jau yra sudėtingesnės įstatyminės nuostatos. Man labai gaila, kad negalėjome priimti Isabellos į mūsų piliečių gretas. Kita vertus, suprantu, kad negalima duoti žalios šviesios pilietybę suteikti žmonėms, kurie neturi jokių nuopelnų, įsipareigojimų Lietuvai. Tai būtų per daug lengvabūdiška.

Juk per daug atlaidžiai žiūrėdami galime prisikviesti pajėgių naujų Lietuvos piliečių, tačiau tai nėra teisinga. Prisiminkime Rusijos rinktinės atvejį, kuomet ji tapo Europos čempione (2007 metai). Paskutinį pergalę lėmusį metimą pataikė natūralizuotas žaidėjas. Tai buvo Johnas Robertas Holdenas. Koks gali būti moralinis pasitenkinimas kitų šalių žmonių rankomis iškovotu trofėjumi?

Juk nėra tokio džiaugsmo, kokį suteiktų savos šalies žmogaus iškovotas trofėjus.

Jeigu būčiau kokios nors šalies vadovas ir jeigu ji būtų ne visai demokratinė, galėčiau suteikti Isabellai pilietybę, tačiau pas mus ne tokia valdymo forma ir ne taip reikia priiminėti svarbius sprendimus.

Man labai gaila, kad ji netapo Lietuvos piliete. Paguoda, kad Deividas ir Isabella gali Lietuvai atstovauti Europos ir pasaulio pirmenybėse.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.