Lietuvos ledo ritulio rinktinės treneris iš Vokietijos Berndas Haake mūsų šalies ledo ritulininkams pataria nesijausti varguoliais, kuriuos priglaudžia tik „Akropolis“, nes jo tautiečiai turtingoje Vokietijoje taip pat žaidžia prekybos centruose.
Vokietijoje tai vienintelės visus metus atviros ledo ritulio arenos, nors B.Haake tėvynė turi 27 kartus daugiau gyventojų nei Lietuva.
Visoje Lietuvoje tėra septynios ledo arenos. Šešios iš jų įsileidžia ledo ritulininkus.
Kita vertus, Slovėnija irgi turi tik septynias ledo arenas, tačiau gegužės 1–7 dienomis Čekijoje su dar penkiolika komandų kovos dėl pasaulio čempionų trofėjaus.
Tuo metu Lietuva stumdosi trečiame pagal pajėgumą pasaulio ledo ritulio divizione.
Beldžiasi būriai vaikų
„Reikia suprasti, kad net ir tame divizione, kur dabar žaidžia Lietuva, nėra žemas lygis“, – pabrėžia Nacionalinės ledo ritulio lygos (NLRL) vykdomasis direktorius Remigijus Valickas.
Nacionalinė lyga – svarbiausias Lietuvos ledo ritulio organas. Kartu su Vaikų ledo ritulio lygos taryba NLRL priima sprendimus, kurie turi lemiamą įtaką šios sporto šakos ateičiai.
2014-ųjų balandžio mėnesį Vilniaus „Siemens“ arenoje vyko pasaulio čempionato pirmojo diviziono B grupės turnyras, kuriame lietuviai iškovojo bronzos medalius.
Rungtynes stebėjo apie 40 tūkst. žiūrovų.
Neoficialiai Lietuvos rinktinė dabar yra 25-a pagal pajėgumą visame pasaulyje.
Po čempionato į Lietuvos ledo ritulio mokyklų duris pradėjo belstis būriai vaikų. 2014-ųjų lapkričio 1-ąją Lietuvoje ledo ritulio treniruotes lankė 748 vaikai, o pridėjus jaunuosius ledo ritulininkus užsienyje, skaičius siekė 829.
2013-ųjų lapkritį vaikų buvo 613.
Žaidimas populiarėja akyse
Būtent vaikų ledo ritulio čempionato atsiradimas prieš šešerius metus padarė didžiausią perversmą Lietuvos ledo ritulyje. 2009 metais šešiose Lietuvos ledo ritulio mokyklose treniravosi 160 vaikų.
Dabar mokyklų yra vienuolika, o jaunųjų ledo ritulininkų skaičius artėja prie 800.
Didžiausią šuolį padarė Sostinės ledo ritulio akademija, joje vaikų skaičius nuo 30 ūgtelėjo iki 101.
Daugiausia vaikų priklauso Vilniaus „Geležinio vilko“ mokyklai – 164.
„Ledo ritulys Lietuvoje pradėjo augti, – sako „Geležinio vilko“ mokyklos vadovas Andrejus Jadkauskas. – Kai į Vilnių atvažiavome prieš dešimt metų, ledo ritulys buvo užmirštas.
Jis prieš tai egzistavo tiktai Elektrėnuose. Buvo sudėtinga. Staiga niekas neužaugs. Tačiau ateina nauji žmonės, kurie nebijo mokytis. Sėkmingas pasaulio čempionatas Vilniuje parodė, kad galime gerai dirbti.“
Ledo rūmai – prabanga
Dėl užimtumo vaikai nebesutelpa į „Akropolį“, nes ledu tenka dalintis ir su dailiojo čiuožimo atstovais bei prekybos centro lankytojais.
Dėl vietų stygiaus „Geležinio vilko“ mokykla nebepriima visų norinčiųjų, vyresniems nei 8 metų vaikams turi pasakyti „ne“.
R.Valicko teigimu, nauji ledo rūmai Lietuvoje kainuotų mažiausiai 10 milijonų litų.
„Tai sudėtingi ilgalaikiai procesai. Jei prie arenos statybų prisidėtų valstybė, kaina būtų dar didesnė. O Lietuvoje ir 10 milijonų litų yra dideli pinigai.
Sunku pritraukti investuotojus ir įrodyti, kad ledo arena bus užimta. Visi puikiai suprantame, kad iš sporto Lietuvoje uždirbti sudėtinga“, – sako R.Valickas.
Reikia sporto gimnazijų
B.Haake ieško alternatyvų. Patyręs specialistas siūlo įrengti atviras ledo aikšteles ant užšalusių ežerų arba išliejus čiuožyklas miesto teritorijose.
Vokietis taip pat teigia, kad Lietuvos ledo ritulio treneriams reikia daugiau mokymų, nes šalyje trūksta kvalifikuotų specialistų.
Tiesa, NLRL organizuoja seminarus, siunčia trenerius į kursus užsienyje.
Lietuviai mokosi Latvijos, Rusijos, Švedijos ar Suomijos ledo ritulio paslapčių.
Dar vienas B.Haake patarimas – semtis praktikos užsienyje ir grumtis su užsienio ledo ritulininkais.
Vokietis džiaugiasi, kad geriausi šalies keturiolikmečiai, šešiolikmečiai ir aštuoniolikmečiai žaidžia su Baltarusijos komandomis, Vilniaus „Žalgirio“ ledo ritulio ekipa turi kelis perspektyvius lietuvius ir nuolat rungtyniauja Rusijos jaunimo B lygoje.
B.Haake taip pat rekomenduoja įkurti sporto gimnazijas. Tokiose ugdymo įstaigose sportas derinamas su mokslais.
Pavyzdžiui, 7 valandą ryto vaikai eina į ledo ritulio treniruotę, nuo 9 valandos sėda į mokyklos suolą, o po pamokų, nuo 17 val., vėl čiumpa lazdą į rankas.
Geriausi žaidžia užsienyje
Viską, kas geriausia Lietuvos ledo ritulyje, rasite užsienyje.
Stipriausios Lietuvos komandos „Energija“ ir „Žalgiris“ dalyvauja Baltarusijos ir Rusijos čempionatuose. Geriausi Lietuvos ledo ritulininkai išsibarstė po užsienio klubus Suomijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Anglijoje, Kazachstane ar JAV.
„Kadangi Lietuvos ledo ritulio čempionatas nėra pajėgus, perspektyviausi žaidėjai vyksta svetur“, – teigia B.Haake.
Tiesa, ledo ritulio valstybėse vaikų konkurencija besąlygiška. Patekti į talentų kasyklas užsienyje geriausia 10–12 metų vaikams, tačiau tėvai juk nepaleis vienų tokio amžiaus vaikų į svetimą šalį, nebent patys vyktų kartu.
Keisti gyvenimą iš pagrindų gali tik vienetai, tačiau kitų sąlygų kilti mažosioms Lietuvos ledo ritulio žvaigždėms nėra.
„Šiandien negalime svaigti apie tokius stiprius vietinius čempionatus, kokius turi, pavyzdžiui, suomiai ar švedai. Vargu ar taip greitai bus. Ir ar apskritai kada nors taip bus.
Šveicarai ir danai parodė, kad tai įmanoma, tačiau tai jie pasiekė per pinigus“, – sako R.Valickas.
„Dabar reikia sutelkti dėmesį į 2005–2006 metais gimusių vaikų kartą, – sako A.Jadkauskas. – Turime labai daug šio amžiaus vaikų. Kai jie užaugs, iš aštuoniolikmečių galėsime tikėtis aukštų rezultatų. Reikia daugiau optimizmo. Mūsų rezultatai nėra blogi, visi stengiasi, dirba. Turime iš ko lipdyti gerus žaidėjus.“
