V.Adamkui buvo įteiktas garbės diplomas ir prizas už aktyvią veiklą ir diplomatinius nuopelnus Lietuvos sportui bei lietuvių populiarinimą pasaulyje.
„Esu sujaudintas ir dėkingas“, – sakė anksčiau ir pats sportavęs 88 metų V.Adamkus ir pabrėžė, kad Pasaulio lietuvių sporto asociacijos įkūrimas – svarbus žingsnis.
„Tai įtvirtins darbą, kuris prasidėjo ganėtinai senai“, – kalbėjo V.Adamkus.
Jis pats aktyviai dalyvavo diskusijose, kurios vyko dar prieš pirmąsias Pasaulio lietuvių sporto žaidynes.
„Pirmosios įvyko Toronte, antrosios – Čikagoje. Buvo pritraukta daug sportininkų. Tuo metu išeivijoje buvo galvojama apie tai, kaip rasti ryšių su Lietuva, – prisiminė V.Adamkus. – Per baigiamąją kalbą, dėkodamas visiems suvažiavusiems sportininkams, pasiūliau, kad į trečiąsias Pasaulio lietuvių žaidynes būtų pakviesta ir Lietuva. Pasipriešinimo nebuvo, tad laukėme trečiųjų.“
1988 metais Australijoje okupuota Lietuva jau turėjo savo sportininkus. Pasak V.Adamkaus, tai buvo itin svarbus žingsnis, pakeitęs ryšį tarp išeivijos ir šalyje pasilikusių lietuvių.
„Labai džiaugėmės, nes tai buvo lūžis. Lūžis ne tik sportiniu, bet ir politiniu požiūriu. Didelė dalis išeivijos tada buvo labai abejinga dėl Lietuvos lietuvių. Buvo netgi tokių išsireiškimų, kad visi likę Lietuvoje – komunistai. Tai sukėlė beveik sprogimą viduje tų žmonių, kurie tokiais dalykais netikėjo. Tad toks lūžis buvo svarbus, – sakė V.Adamkus. – Per sportą galime išlaikyti lietuvišką visuomenę, ugdyti pilietiškumą. Kalbama apie globalinę Lietuvą ir planus, bet aš nusišypsau, nes man kyla klausimas, kaip ją sukurti. Tačiau mes žengiame teisingu keliu, nes mėginame išlaikyti lietuvius, ugdydami patriotizmą.“
Lietuvos edukologiniame universitete (LEU) V.Adamkui buvo aprodytos Lietuvos olimpinės akademijos patalpos, o jį paskelbiant ambasadoriumi Lietuvos tautinio olimpinio (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė šypsojosi, prisiminusi, kad anksčiau gėles jai teikdavo pats V.Adamkus.
„Man labai pasisekė, kad aš esu ne vieną kartą gavusi apdovanojimą iš V.Adamkaus rankų. Nėra tokio apdovanojimo, kuris būtų pilnai vertas jūsų. Jūs iš tikrųjų esate ambasadorius. Mums labai svarbu, kad vienijate lietuvius per sportą“, – sakė D.Gudzinevičiūtė.
Pasaulio lietuvių žaidynės
1978 Torontas (Kanada)
1983 Čikaga (JAV)
1988 Adelaidė (Australija)
1991 Įvairūs miestai (Lietuva, Gruzija, Nepalas)
1995 Įvairūs Lietuvos miestai
1998 Įvairūs Lietuvos miestai
2005 Vilnius
2009 Vilnius (Lietuva ir kalnų slidinėjimas JAV)
2013 Vilnius (Lietuva ir kalnų slidinėjimas JAV)
2017 planuojame rengti Kaune