Dėl neseniai lūžusios nosies ant kilimo subintuota galva lipęs 27 metų Radvilas Matukas kovoje dėl trečiosios vietos taškais 2:1 įveikė armėną Ashotą Danieljaną.
Dėl Kalnų Karabacho konflikto jau du dešimtmečius armėnų nemėgstantys azerai kurtinančiomis ovacijomis sutiko pergalingą lietuvio veiksmą – kai atsilikdamas 0:1 mūsiškis permetė per save varžovą.
Nors ant kito kilimo greta kovojo ir azerbaidžanietis, publika vėl prapliupo plojimais, kai teisėjas iškėlė aukštyn R.Matuko ranką.
Tai buvo pirmoji lietuvio pergalė turnyre. Ketvirtfinalyje jis nusileido baltarusiui Andrejui Kaziusonakui. Tačiau Baltarusijos atletas iškopė į finalą, o tai atvėrė kelią R.Matukui į grumtynes dėl bronzos.
– Kas buvo svarbiausia mače dėl bronzos? – Lrytas.lt paklausė R.Matuko.
– Tai buvo labai sunki kova. Abu dirbome stipriai. Šįkart buvau geresnis aš. Esame kovoję ir anksčiau – tąkart jis buvo stipresnis, dabar atsirevanšavau.
Girdėjau publikos palaikymą, taip pat ir lietuvius sirgalius. Žinome, dėl kokių priežasčių mane palaikė vietiniai. Tas palaikymas padėjo. Teko stotis ir vėl kautis.
– Koks buvo tas pergalingas veiksmas?
– Metimas per pečius nuo kelio. Už tai gavau du taškus ir laimėjau.
- Tačiau ir paskui nesustojote atakuoti.
– Jei sustočiau, gaučiau įspėjimą. Vieno įspėjimo būtų užtekę, kad būčiau pralaimėjęs kovą. Todėl teko dirbti toliau.
Kas nerizikuoja, negeria šampano. Kažkiek pabaigoje „sugrybavau“, padariau dvi nerealias atakas, bet teisėjai manęs nenubaudė.
- Šiandien teko kovoti su raiščiu ant galvos. Ar tai ausies traumos pasekmė?
– Ausis baigia pagyti, bet nenoriu užgauti vėl. Gijimas labai nemalonus, tad norisi išsigydyti iki pabaigos. Savaitę pailsėsiu, bus kaip nauja.
Bet raištis nėra patogus. Papildomi dalykai nepadeda.
- Turite tris bronzas, laimėtas Europos ir pasaulio pirmenybėse. Kokią vietą jūsų kolekcijoje užims šis medalis?
– Tai pirmosios Europos žaidynės, todėl labai vertinu medalį. Labai juo džiaugiuosi.
– Kalbama, kad sambo neiškart buvo įtraukta į Europos žaidynių programą. Neva, tai padaryta tik tada, kai to paprašė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Ar teko apie tai girdėti?
– Negirdėjau tokios istorijos. Manau, kad tai mitas. Sambo tarptautinė federacija yra pasirašiusi sutartį su Tarptautiniu olimpiniu komitetu. Mūsų sporta šaka buvo universiadoje. Tikiuosi, kad sambo vis dažniau bus įtraukiama tarp olimpinių sporto šakų.
- Ar dar kovosite ir dziudo varžybose?
– Dėl dziudo – ilga istorija. Su Lietuvos dziudo federacija turėjau konfliktą, man neleidžiama startuoti dziudo varžybose. Dėl tam tikrų žmonių ambicijų negaliu varžytis dziudo kovose, nors norėčiau – anksčiau varžydavausi.
- Esate startavęs ir graplingo imtynėse.
– Ir graplingo, ir brazilų džiudžitsu. Kur galiu panaudoti imtynes, ir stengiuosi jas panaudoti. Tai – papildoma praktika, ji padeda rengtis sambo kovoms.
Galva yra ant pečių yra, taisyklės nesusipainioja. Tai – giminingos sporto šakos.
- Sportas turbūt nėra jūsų pagrindinis pragyvenimo šaltinis?
– Iš olimpinės sporto šakos be gerų rezultatų būtų sunku pragyventi, o neolimpinėje sporto šakoje – dar sunkiau.
Aš dirbu viešojo saugumo tarnyboje. Esu pareigūnas, tarnauju tėvynėje.
Mes lydime kalinius iš kalėjimo į teismus ar kitas įkalinom vietas.
Masinės riaušės kalėjimuose ar viešoje erdvėje irgi būtų mūsų rūpestis.
Saugome ir svarbius valstybinius objektus – Vilniaus oro uostą, suskystintų dujų terminalą.
Ar į Europos žaidynes atvykote atostogų sąskaita?
– Galima ir taip pasakyti. Turėjau laisvų dienų, jas ir panaudojau.
Trečiadienį grįžtu namo, o ketvirtadienį iškart į darbą.
