„Kai tik turiu laisvą valandėlę, skubu namo, kad galėčiau praleisti kuo daugiau laiko su šeima“,- teigė 28 metų sportininkas, su mylimąja auginantis vienerių metų sūnų.
Apie tai, kaip greitai ir darbingai prabėgo vasara, apie sukauptą patirtį ruošiantis naujam sezonui, traumas bei kovą dėl pasaulio čempiono vardo – kalbėjo pats S.Maslobojevas.
– Kaip jautėtės sužinojęs, kad dėl rankos traumos negalėsite dalyvauti „KOK WORLD Grand Prix“ turnyro finale?
– Buvau labai nuliūdęs, nes tądien norėjau žūtbūt užbaigti šį „reikalą“... Net galvojau susileisti nuskausminamųjų ir bandyti dirbti viena ranka, bet ačiū treneriams, kad atkalbėjo.
- Kaip reagavo jūsų fanai?
– Nuliūdo, kaip ir aš. Visi labai norėjo pamatyti finalą, bet, manau, kad tie, kurie mane tikrai palaiko, suprato šios situacijos rimtumą ir teigiamai įvertino mano pasirinkimą.
- Kiek laiko gydėtės rankos traumą?
– Šešias savaites ranką teko laikyti įtvare, bet tuo tarpu svečiavausi Tailande ir tikrai neatostogavau (šypsosi). Tobulinau kojų smūgių techniką, tad net ir toks laikotarpis buvo naudingas.
– Ką darėte, kad pavyko išlaikyti tokią puikią sportinę formą ir greit pasveikti?
– Pirmos dienos buvo sunkios, net, sakyčiau, su depresijos vaizdeliu. Labai pergyvenau, kad ranka lūžo ir, kad kažkuriam laikui sustos mano treniruočių maratonas. Praėjus savaitei nusprendžiau suimti save į rankas ir tęsti treniruotes. Tik, žinoma, sau kiek neįprastas. Buvo tik krosai, tempimai, darbas keliais ir kojomis.
– Kaip prabėgo pavasaris? Nepaslaptis, kad treniravotės Tailande.
– Nors ir prabuvau tris mėnesius tokiame rojuje kaip Tailandas, grafikas buvo labai įtemptas. Po dvi kelias valandas trunkančios treniruotės, šešios dienos per savaitę. Tik paskutinį mėnesį per treniruotes leidau sau šiek tiek pailsėti, nes norėjau kuo daugiau laiko praleisti su šeima, kuri mėnesiui buvo atvykusi manęs aplankyti.
– Kokį įspūdį paliko treniruotės svetur?
– Man vis tiek širdžiai artimesnės treniruotės savo „Sparta Gym“ klube, nes čia mes mokomės ne tik technikos, bet ir taktikos. Išskiriame darbą su partneriu poroje, kas yra labai svarbu, norint pritaikyti savo įgūdžius kovoje.
Na, o ten daugiau dėmesio skiria darbui „į letenas“, porose tik grumiasi susikabinę, kas pas mus kikbokse yra draudžiama. Žinoma, klimatas pas juos daug palankesnis treniruotėms, visada šiltas ir šiek tiek drėgnas oras nuolat palaiko įšilusius raumenis ir sąnarius.
– Ar parsivežėte kovinės technikos naujovių?
– Taip, kaip ir minėjau pradžioje, pas juos aukščiausiu lygiu išvystyta kojų ir kelių smūgių technika iš artimos distancijos, tad labai džiaugiuosi, kad galėjau patobulėti būtent šiose kryptyse.
– Galbūt jau spėjote jas perduoti savo auklėtiniams „Spartoje“?
– Taip, tik grįžęs iškart vykau į mūsų organizuotą stovyklą, kurioje pravedžiau keletą treniruočių su naujai įvaldytos technikos elementais (šypsosi). Dar teko vesti seminarą Baltijos kovos menų festivalyje. Na, o dabar jau prasideda sezonas, tad grupėms susiformavus, tęsiu savo, kaip trenerio, darbą ir bandysiu išmokyti visus norinčius to, ką pats esu išmokęs per ilgus metus.
– Kaip prabėgo vasara, ar visą laiką sportavote?
– Kai parvykau iš Tailando, leidau sau kelias savaites pailsėti, bet iškart po to grįžau į pasiruošimo režimą. Rugpjūčio 16 d. kovojau Liepojos mieste Latvijoje, todėl turėjau būti pasiruošęs šimtu procentų. Mano vasara praskriejo žaibišku greičiu (juokiasi).
– Gal per šį laikotarpį teko kur nors patikrinti savo jėgas? Į kokius ringus lipote?
– Šią vasarą išbandžiau jėgas Tailande, Kinijoje ir Latvijoje.
- Ar nepatyrėte daugiau traumų?
– Ačiū Dievui, ne. Be jokių traumų ir rimtesnių sužeidimų šiuo metu esu pasirengęs tęsti treniruotes.
– Ar, jūsų nuomone, kovotojams reikalingi tokie reguliarūs rimtesni susitikimai su priešininkais būtent ringe?
– Be abejo, manau, kad bent 4 kartus per metus privalai susitikti su labai rimtais kovotojais, tik tada gali patobulėti. Dar reiktų įterpti kuo daugiau kovų su lygiais varžovais, kad įtvirtintum visa tai, ką esi atidirbęs salėje.
– Koks šiuo metu jūsų treniruočių tvarkaraštis?
– Rugsėjis kol kas laisvas, tai sportuosiu penkis kartus per savaitę. Be to, žinoma, darbuosiuosi ir vesiu treniruotes, o spalio 2-4 dienomis laukia WAK-1F Pasaulio čempionatas, kuris vyks Vilniuje, „Litexpo“ rūmuose, tad neužilgo teks pradėti ruoštis ir jam, bus 11-12 treniruočių per savaitę.
– Kiek laisvo laiko turite?
– Deja, ne daug. Bet kai tik turiu laisvą valandėlę ar dvi, skubu namo, kad galėčiau praleisti kuo daugiau laiko su šeima.
– Kaip jį leidžiate?
– Auga sūnelis, prieš savaitę atšventėmė jo pirmąjį gimtadienį, tad man labai svarbu vis daugiau laiko skirti jam. Nesvarbu, ar pažaisti namuose, salėje, ar tiesiog pasivaikščioti parke. Man svarbiausia, kad jis visuomet jaustųsi mylimas ir reikalingas.
– Kaip pavyksta suderinti trenerio darbą su poilsiu, šeima?
– Rytais tenka vesti individualias treniruotes, tada stengiuosi šeimą vežtis kartu su savimi į salę. Vaikui ten labai daug vietos ir įvairių daiktų, su kuriais jis gali smagiai žaisti, o mylimoji tuo pat metu atskirai sportuoja pagal savo programą.
– Kada pradėsite tikslingą pasiruošimą lapkričio mėnesio „Bushido Hero’s 2015“ turnyrui?
-Pasiruošimas šiam turnyrui bus ypatingai svarbus, tad, manau, kad pradėsiu jį likus 4-5 savaitėms.
– Koks jis bus? Ar turite preliminarų planą?
-Šį darbą palieku Andriui Šipailai, šimtu procentų pasitikiu juo, kaip treneriu, tad ką jis sugalvos, taip ir bus. Nors dažniausiai planas būna panašus: ryte – ištvermė, jėga, o vakare – technika ir taktika, darbas porose.
– Ar domėjotės, ką per šį laikotarpį nuveikė jūsų būsimas priešininkas?
– Kol kas nesidomėjau, nes nenoriu apkrauti galvos šiomis mintimis. Teko girdėti tik tiek, kad jis kovojo ir laimėjo porą dvikovų bei patobulino savo gynybos bei smūgiavimo techniką. Kai pradėsiu ruoštis turnyrui, pradėsiu studijuoti jo kovos vedimo strategiją. Manau, bus tikrai įdomu.
– Kaip manote, ar jūsų sukaupta patirtis ringe per šį pusmetį padės žengiant į lapkričio mėnesio dvikovą?
– Be abejonės! Lengvų kovų nebūna. Su kiekviena kova kaupiasi patirtis. Tikiu, kad lapkritį pamatysite mane iš kitos pusės, bandysiu pademonstruoti visiškai kitokią kovos vedimo techniką.
– Ką galite pažadėti žiūrovams, laukiantiems jūsų kovos dėl čempiono vardo jau nuo pat praeito pavasario?
– Manau, kad net daug žadėti nereikia. Tie, kas stebi mano kovas, visuomet būna patenkinti vaizdu. Galiu tik pabrėžti ir pasižadėti, kad būsiu tikrai gerai pasiruošęs šiai kovai ir stengsiuosi užbaigti ją kuo įspūdingiau.
-O ko palinkėsite sau artėjant rimtam pasiruošimui?
– Sveikatos, visų pirma sveikatos! Na, o tada ištvermės bei užsispyrimo, nes laukia „pragariškas“ darbas.
