Prisijungti prie ALCIS Lietuva buvo pakviesta Cliffo Collinso, Europos sveikatingumo profesionalų registro (EREPS) direktoriaus. Kvietimo praėjusį rudenį Londone vieno projekto baigiamosios konferencijos metu sulaukė Lietuvos sveikatingumo klubų asociacija (LSKA) kartu su Didžiąja Britanija, Airija, Olandija ir Italija.
ALCIS veiklos skirtos 8–12 metų amžiaus vaikams, jie mokomi užsitikrinti pakankamą fizinį aktyvumą, mažinti stresą. Šia iniciatyva siekiama keisti moksleivių gyvenseną, padaryti ilgalaikį teigiamą poveikį jų gerai sveikatai ir savijautai.
Plačiau apie projektą pasakoja EREPS direktorius Cliffas Collinsas.
– Kodėl buvo nuspręsta pradėti ALCIS projektą?
– Europos komisija vykdo Erasmus+ programą, kuria finansuojamas fizinio aktyvumo skatinimas. Pasinaudojome galimybe sukurti vaikams ir moksleiviams skirtą edukacijos projektą, parodyti kokią didžiulę naudą duoda sveika gyvensena. Pagrindinis mūsų sukurto ALCIS projekto tikslas – per smagius ir konkurencijos neskatinančius užsiėmimus pratinti moksleivius daugiau sportuoti, gyventi aktyviau, daugiau judėti.
– Kas sukurė ALCIS koncepciją?
– Pasinaudojome anksčiau įgyvendinta edukacine programa „Mano pasirinkimai“ ir Didžiosios Britanijos sveikatingumo klubų patirtimi, įsileidžiant moksleivius, skiriant jiems įvairias fizinio aktyvumo pamokas, sporto nepaverčiant monotonišku fizinių pratimų atlikimu.
– Koks šio projekto tikslas?
– Parodyti, kad fizinė veikla gali būti smagi ir įdomi, o sveika mityba paprasta ir skani. Svarbu pamokyti vaikus, kad fizinis aktyvumas ir sveika mityba suteikia daugiau energijos, pagerina sveikatą ir savijautą, gerina mokymosi rezultatus ir prailgina gyvenimą.
Matydama kaip pavojingai sumenkęs Europos vaikų ir suaugusiųjų fizinis aktyvumas, Europos komisija paskelbė Europos sporto savaitę, skirtą propaguoti ir skatinti fizinį aktyvumą Europos sąjungoje.
– Kodėl Lietuva buvo pakviesta prisijungti prie ALCIS projekto?
Įgyvendinant strateginius projektus svarbu apimti tam tikrą geografiją visoje ES ir turėti patikimas partneres, kurios padėtų atspindėti visos Europos paveikslą. Lietuva visada laukiama prisijungti prie lyderiaujančio Didžiosios Britanijos, Airijos, Italijos ir Olandijos šalių klubo.
– Kokias pagrindines fizinio aktyvumo problemas išskirtumėte Europos sąjungoje?
– Didėjantis vaikų nutukimas verčia sunerimti ir imtis veiksmų, kitu atveju, šalys ateityje patirs didžiules sveikatos apsaugos išlaidas, gydydamos nutukusius piliečius.
Mokyklos patiria didžiulį spaudimą dėl per mažo dėmesio, skiriamo fiziniam aktyvumui. Moksleiviai fiziškai aktyvūs būna vos 5 proc. laiko, praleidžiamo mokyklose. Tuo tarpu Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) nustatytą 10 proc. ribą pasiekia mažuma mokinių.
Moksliškai įrodyta, jog fiziškai aktyvūs vaikai mokosi geriau, todėl sveika gyvensena ir fizinis aktyvūmas lemia ir Europos mokslinį, išsilavinimo potencialą.
– Ar įmanoma pakeisti vyriausybių požiūrį į fizinio vaikų aktyvumo skatinimą? Kaip tai padaryti?
– Europos sąjungos vyriausybės girdi mūsų išsakomą susirūpinimą ir pripažįsta problemą, tačiau veiksmų imasi itin vangiai. PSO rekomenduojamas fizinio aktyvumo normas įmanoma pasiekti, tačiau užtruks labai ilgai, kol visose šalyse tai bus padaryta.
Kaip rodo Europos nutukimo tyrimų asociacijos (angl. EASO) duomenys, kas penktas vaikas Europoje turi viršsvorio arba yra nutukęs. O tai jau yra fizinio neaktyvumo pandemija.
– Kurioje ES šalyse vaikų fizinio aktyvumo situacija geriausia ir blogiausia?
– Šiuo metu turime tik pralaimėtojus ir nėra laimėtojų. Visoje ES vaikams nesuteikiamos sąlygos ir užtektinai laiko žaisti, būti aktyviems ir linksmai dūkstant leisti laiką fiziškai aktyviai. Yra gerų pavyzdžių, tačiau jų per mažai.
– Kiek laiko gali užtrukti kol situacija ims keistis?
– Deja, bet per ilgai.
