Tačiau už šypsenų ir džiugų žinių apie pasipildžiusią olimpinę delegaciją – apniukę veidai.
„Sportininkai patys ima paskolas, savaites gyvena nežinioje, kai neaišku, ar jie vyks į varžybas. Padėtis – ne visada normali. Sportininkas turi būti užtikrintas dėl ateities“, – galines sporto pasaulio duris pravėrė olimpinis vicečempionas Edvinas Krungolcas.
Pirmadienį olimpinės rinktinės treneriai Linas Eidukevičius, Vaclovas Šiugždinis ir Kastytis Pavilonis viešai prakalbo apie užkulisiuose liekančias, tačiau labai svarbias Lietuvos sporto problemas.
Artėjant olimpiniams 2016-iesiems, kuomet sportininkai ims visa jėga ruoštis kovai dėl medalių, treneriai susirinko į spaudos konferenciją, kuriai suteikė skambų pavadinimą: „Su skolų kupra – į Rio olimpiadą.“
Sporto federacijoms – šešėlis
Treneriai sutinka – pinigų panaudojimui erdvės yra labai daug, todėl nėra tokios sumos, kurią gavusios sporto šakos pasakytų: „Pakaks“. Tačiau pavojaus varpais skambinantis K.Pavilonis pirštu beda į Lietuvos sporto kryptį ir tikina, kad pasirinktas kelias – pražūtingas.
„Kai ko nėra, nes išsigando. Ne visi sportininkai ir treneriai nori dėl savo teisių kovoti, bet kažkam tenka tai daryti“, – skaičiuodamas trūkstamus sporto atstovų veidus sakė K.Pavilonis.
Lietuvos sportinio ėjimo asociacijos prezidentas nepatenkintas sportui skiriamomis lėšomis, o labiausiai tuo, kad Kūno kultūros ir sporto departamentas (KKSD) lėšas labiau linkęs skirti tiesiogiai federacijoms, o ne Lietuvos olimpiniam sporto centrui (LOSC).
„Federacijos yra savotiški UAB'ai. Jų nepatikrinsi ir nežinosi, kiek jie ir kam išleido pinigų. Tik STT ar FNTT gali patikrinti tokią informaciją, todėl LOSC – geriau, nes čia viskas – skaidru“, – sporto federacijas į šešėlį stūmė K.Pavilonis.
Pasak jo, po 1996 metų Atlantos žaidynių, kuomet Lietuva laimėjo vieną medalį (krepšininkų bronza), įkurta LOSC jau yra pademonstravusi savo vertę.
„Modelis – pasiteisino. Kaimyninės šalys mums pavydi, nes turime tokį gerą veiklos modelį. Pažiūrėkime į finansavimą ir rezultatus, o tada – iškovotas vietas. Mūsų situacija tik gerėjo“, – kalbėjo jis.
Vyresnius užmiršo
Valdžiai žinutę siuntę treneriai ir konferenciją organizavusios Lietuvos trenerių profesinės sąjungos (LTPS) pirmininko pavaduotojas Laimas Dieninis išskyrė dvi pagrindines problemas, kurios ateityje gali karčiai atsirūgti.
„Pasirengimui olimpiadai trūksta apie 300-400 tūkstančių eurų. Kita problema – ką daryti su vyresniais nei 23 metų sportininkais, kuriems jau nėra išlaikymo programų?“, – kalbėjo L.Dieninis.
Pasak jo, Lietuvoje yra apstu sportininkų, kurie geriausius rezultatus pademonstruoja jau vyresni nei 23 metų. Tarp jų – ir Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė. Ji Londono žaidynių auksą iškovojo būdama 28-erių.
Maistas – iš savo kišenės
Trūkstamos lėšos kai kurių sporto šakų atstovus ne pirmąjį kartą privertė naudoti savo pinigus. Pasak K.Pavilonio, boksas jau skolinosi kitų metų sąskaita, panašiu keliu žengė imtynininkai.
„Ruošis Londono žaidynėms – pigiau nei Rio olimpiadai. Sąlygos kitos, atstumai – irgi kiti. Bėda ta, kad kitais metais tų lėšų nepadaugės“, – sakė K.Pavilonis.
Pasak jo, žadėti 2,5 milijono taip ir nepasiekė sportininkų. Iki jų atkeliavo mažesnė dalis pinigų. Ką tai reiškia? Situaciją nupiešė olimpietę Gintarę Scheidt treniravęs buriavimo treneris Linas Eidukavičius.
„Mano dukra Olandijoje per pasaulio jaunimo čempionatą gyveno palapinėje. Dvi dienas lijo, bet rezultato siekėme, – kalbėjo L.Eidukavičius. – Sportininkai buriavime dažnai lieka avansu. Būna atvejų, kai turtingi tėvai jiems perka laivus, nes valstybė tam lėšų neskiria.“
Istorijų apie sunkiai pragyvenančius sportininkus – nemažai. K.Pavilonis teigė, kad dauguma mažesnių sporto federacijų sportininkų, kurie ruošėsi kovai dėl bilieto į Rio, patys vežėsi maistą.
„Maitinimo įkainiai liko tokie patys, kaip prieš dešimt metų. Kokioje nors Italijoje maistui gauni 18-20 eurų. Ar tu gali už tiek gerai pavalgyti? Jie patys vežasi savo maistą ir gaminasi“, – sakė K.Pavilonis.
Olimpiečių ims mažėti
Treneriai brėžė juodą brūkšnį ir ateities vizijose.
„Anksčiau rinktinės pamainai buvo skiriama 800 tūkstančių, o dabar – 100. Įkainiai liko tokie patys“, – aiškino K.Pavilonis.
Pasak jo, lėšų sumažinimas – aiškus ženklas, kad šiuo metu Lietuva olimpine pamaina nesirūpina.
„Jie gali dingti, – pareiškė K.Pavilonis, pabrėžęs, kad būtina skirti dėmesio vyresniems nei 23 metų sportininkams. – Iki to laiko investuojame lėšas į sportininką, o tada – viskas? Sportininkui dar reikia laiko, kad atsiskleistų. Mes galime prarasti sportininkus, nes jiems svarbiausia – aiškumas dėl ateities.“
Pasak L.Eidukavičiaus, pasekmes Lietuva matys pakankamai greitai.
„Pora olimpiadų ir lietuvių skaičius ten ims mažėti. Aštuoniskart mažesnis finansavimas – drastiškas pokytis. Kelialapių skaičių tikrai ims mažėti“, – sakė jis.
Dviračių sportui atstovavęs treneris Vaclovas Šiugždinis geru pavyzdžiu, kuomet reikia ilgiau laukti sportininko šuolio, laiko ir Ramūno Navardausko bronzą pasaulio čempionate, kurią jis iškovojo šiemet – būdamas 27-erių.
„Finansavimo sumažėjimas kelia nerimą. Savivaldai paaugę sportininkai nėra reikalingi, valstybė mažina lėšas, bet sportininkui privalu matyti ateitį, juk kitaip nebus jokios motyvacijos dirbti“, – sakė V.Šiugždinis.
