EUROLYGA 2023

Sportas būna negailestingas net stipriems

Nuo nepriklausomybės atkūrimo nebuvo vasaros olimpiados, iš kurios lietuviai grįžtų be apdovanojimų. Rio de Žaneire tradicija nebuvo sulaužyta – laimėti keturi medalių komplektai.

Daugiau nuotraukų (1)

„Laiko ženklai“

Aug 24, 2016, 6:32 AM, atnaujinta May 15, 2017, 1:51 AM

Irkluotojų dvivietės S.Ritterio ir M.Griškonio finišas buvo sidabrinis. Analogiškoje moterų rungtyje D.Vištartaitė ir M.Valčiukaitė laimėjo bronzą. Treti baidarių sprinto finale atsiyrė A.Lankas ir E.Ramanauskas. Sunkiaatlečio A.Didžbalio iškelti kilogramai irgi virto bronza.

Bendrojoje medalių įskaitoje Lietuva užėmė 64-ąją vietą tarp 205 dalyvavusių šalių.

Bet, kitaip nei prieš ketverius metus Londone, šįsyk mūsiškiai liko be aukso. Rio de Žaneire medalius laimėjo 87 valstybės, iš jų 59 turi savuosius olimpinius čempionus.

Kodėl žaidynėse pagerbiant nugalėtojus neskambėjo Lietuvos himnas? Tai lėmė ir objektyvios, ir subjektyvios priežastys.

Tikrai nekyla minčių priekaištauti L.Asadauskaitei-Zadneprov- skienei. Olimpinės čempionės titulą gynusi penkiakovininkė pralaimėjo ne kovą, o loteriją: burtais jai tekęs žirgas buvo panašus į užsispyrusį asilą ir atsisakė šokti per kliūtis.

Nulis taškų jojimo rungtyje reiškė vilčių į aukštesnę vietą laidotuves. Nepaisydama to, sportininkė aukojosi iki pabaigos: paskutinėje rungtyje šaudydama ir bėgdama pagerino olimpinį rekordą.

Garbė jai už pergalę pirmiausia prieš save. Galima tik numanyti, kiek vidinės jėgos reikėjo tituluotai atletei, kad išspaustų maksimumą žinodama, jog net ir tai šįkart negali pakelti jos iš autsaiderių.

O kita Londono žaidynių čempionė R.Meilutytė pralaimėjo būtent prieš save.

Plaukimas nėra dvikovinė sporto šaka, kurioje svarbu analizuoti priešininką, žinoti jo stiprybes ar silpnybes. Baseine kiekvienas turi savo takelį – pirmyn, nesvarbu, kas plaukia šalia.

Tačiau R.Meilutytė ir jos treneris J.Ruddas plaukė ne savo plaukimą. Jie abu ilgai kariavo žodžiais su J.Jefimova. Rusės dopingo nuodėmės neturėjo būti jų karas, bet jo sviediniai sprogo būtent 100 m krūtine rungties finale.

Galiausiai verkė abi, tik ašaros buvo nevienodai sūrios. Dopingo ambasadorė ir įžūlumo olimpinė čempionė J.Jefimova raudojo, kad buvo antra, o ne pirma. Psichologiškai išsunkta R.Meilutytė – kad liko tik septinta.

Sensacingas Auksinės Žuvelės nuosmukis sudrebino Lietuvą. Tada prabilo ir Plaukimo federacijos prezidentas T.Kučinskas, čempionės šlovės metais nuosekliai gyręs J.Ruddą: jam dabar jau akivaizdu, kad brito treniruojami netobulėja ne tik R.Meilutytė, bet ir kiti Lietuvos plaukikai.

Gaila nuplukdomų vilčių, bet geriau praregėti vėliau negu niekada. Gal taip nutiks ir Lietuvos šaudymo sporto sąjungos (LŠSS) vadovams?

Kai šautuvą padėjo dabartinė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė D.Gudzinevičiūtė, mūsų šauliai, taikydamiesi į olimpinį kelialapį, kala Dievui į langus.

LŠSS gavo vardinį kvietimą į Rio – kad investuotų į ateitį siųsdama perspektyvų jaunimą įgyti patirties.

Bet Brazilijoje šaudė R.Račinskas – 48 metų Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti vykdomasis direktorius. Brazilų žiniasklaida jį išrinko į egzotiškiausių profesijų olimpiečių dešimtuką. Tik ar 30-oji vieta tarp 32 dalyvių yra Lietuvos šaudymo perspektyva?

Olimpinis turistas. Taip galima pavadinti R.Račinską. Geriausias Lietuvos tenisininkas R.Berankis į olimpiadą prasimušė pats, bet tai, ką pamatėme Rio de Žaneire, irgi priminė mėgėjų sportą. Imituoti negalima kautis. Sportininkas padėjo savąjį kablelį šiame sakinyje. Imituoti, negalima kautis – paskelbė jo nesėkmė 0:6, 0:6 pirmajame rate.

Kas nutiko? Juoda diena? Trauma? Žaidėjas niekuo nesiskundė. Kietas varžovas? Pasaulio reitinge australas J.Millmanas tada buvo 76-as, lietuvis – 71-as.

Pralaimėjusiu nepavadinsi to, kuris varžybose atidavė viską, ką galėjo. Ar tai padarė R.Berankis? Ne. Ir atsidūrė nešlovingame sąraše tų, kurie kapituliavo pirmiausia prieš save.

Kitų sporto šakų atstovai pyksta, bet olimpiada Lietuvai pirmiausia siejasi su krepšiniu.

Nors pastaruosius metus krepšininkai džiugino Lietuvą Europos ir pasaulio čempionatuose, Rio de Žaneire iškrito ketvirfinalyje, o trys pralaimėjimai buvo beviltiški.

Atidirbta J.Kazlausko sistema nesuveikė. Kodėl? Lietuvoje išvadų – gausu. O atsakymas paprastas: palyginkime, kokiose komandose žaidžia ir kokius vaidmenis ten turi geresnių rinktinių krepšininkai, ir viskas bus aišku. Tačiau bene didžiausias rinktinės nusivylimas buvo NBA žibantis vidurio puolėjas J.Valančiūnas.

Šįkart žlugo ne viena viltis: kanojininkas H.Žustautas, šuolininkė į aukštį A.Palšytė, buriuotoja G.Scheidt planavo būti ne ten, kur atsidūrė po finišo.

Sportas būna negailestingas net stipriems – visada bus sudaužytų širdžių. Bet ką tada kalbėti mūsų kaimynams latviams, kurie Rio de Žaneire išvis liko be medalių?

Sakoma: nėra pralaimėjimų, yra tik pamokos. Stiprūs tie, kurie pasimoko iš nesėkmių.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
REPORTERIS: G. Nausėda Seimo komisijos reikalauja įrodymų