Prieš kelias savaites gydytojai 37 metų D.Lobačevskei nustatė dešinės kojos sausgyslių pertempimą ir antkaulio uždegimą.
„Dabar turiu būti atsargi ir pasisaugoti. Iki Tokijo olimpinių žaidynių noriu išlaikyti aukšto lygio sportinę formą, tad turiu paaukoti šiek tiek laiko, kad ką nors įrodyčiau ateityje“, – sakė ji, rugsėjo 10-ąją bėgikus stebėsianti tik kaip žiūrovė.
D.Lobačevskei „Danske Bank“ Vilniaus maratonas – išskirtinis. Čia ji pirmą kartą 2008 metais įveikė maratono distanciją ir po septynerių metų pertraukos grįžo į sportą. Tais metais ji ne tik laimėjo bėgimą, bet ir pagerino trasos rekordą.
„Tai buvo pirmasis pasistūmėjimas link to, kad grįžčiau į treniruočių režimą ir pradėčiau bėgioti maratonus. Bėgau minimaliai pasirengusi, aišku, turėjau sukauptą bagažą, bet kėliau sau tikslą nubėgti greičiau nei per 3 val. ir pagerinau trasos rekordą.
„Danske Bank“ Vilniaus maratonas – lyg mano talismanas, todėl labai gaila, kad šiais metais jame nedalyvausiu. Tačiau tikrai ateisiu palaikyti draugų“, – sakė olimpietė.
Rugsėjo 10 dieną vyksiančiame didžiausiame Lietuvoje bėgimo renginyje tūkstančiai dalyvių varžysis šešiose distancijose: maratono (42 km 195 m), RIMI pusmaratonio (21 km 098 m), EUROCASH1 10 km bėgime, RIMI šeimos 4,2 km bėgime, CORNY moksleivių ir studentų bėgime bei #BEACTIVE vaikų bėgime.
„Bėgti maratoną – pats lengviausias dalykas, sunkiausia dalis – jam pasirengti. Noriu tiems, kurie bėgs pirmą kartą, patarti: bėkite savo malonumui, saugokite save, nes pirmasis maratonas turi būti apžvalginis. Susipažinkite su savo kūnu, kaip jis reaguos į tuos 42 km.
Stebėkite save ir savo savijautą ir, svarbiausia, nesiplėšykite pirmoje bėgimo dalyje. Dauguma mėgėjų iš pradžių bėga greitai, o tai turi įtakos antrai daliai. Linkiu neperlenkti lazdos ir jausti malonumą“, – patarė D.Lobačevskė.
– Kiek maratonų jūs galite įveikti per sezoną? – pasiteiravo „Sostinė“ bėgikės.
– Įveikti galima daug maratonų, kai kurie galbūt ir kas savaitę nubėga po maratoną. Bet įveikti ir prabėgti greitai – du skirtingi dalykai. Per metus galiu pasiruošti dviem ar trims greitiems maratonams. Visi kiti – vos ne treniruotės pobūdžio.
Tačiau kiekvienas maratonas man yra nauja patirtis, kažkas naujo ir išskirtinio, nes, kad ir kaip būtų, idealių maratonų, kai atitinka ir bėgimo sparta, ir pasirengimas, ir sveikata, nebuvo daug.
Pernai per pusę metų nubėgau rekordiškai daug maratonų, gal tai ir atsiliepė mano pėdai.
– Kiek kilometrų nubėgate per mėnesį?
– Dabar tikrai nedaug ir tikrai blogai dėl to jaučiuosi. Tai vos ne liga. (Juokiasi.) Esu pratusi prie vieno kilometražo, o čia kažkas stabdo ir verčia jį sumažinti vos ne perpus. Tai pasitikėjimo ir geros savijautos nesuteikia.
Kai ruošiuosi maratonui, kokius 3 mėnesius bėgioju labai intensyviai. Per mėnesį nubėgu nuo 800 iki 900 km. O kai nesiruošiu ir bėgioju siekdama palaikyti formą, tai būna apie 600 km. Dabar su skaudančia koja nubėgu apie 400 km.
– Kas svarbiausia ruošiantis maratonui?
– Svarbiausia yra treniruotis. Šis procesas turi būti nuoseklus, viskas turi būti suplanuota, nes norint įveikti maratoną reikia įdėti nemažai darbo.
O pasirengimas yra skirtingas, jis priklauso nuo to, ar norite tik įveikti maratoną, ar nubėgti jį greitai.
Jei norite tiesiog prabėgti, pakanka nuosekliai, kelis kartus per savaitę, bėgioti ilguosius krosus, pradedant nuo 25 km ir ilginant atstumą iki, pavyzdžiui, 35 km. Tai labai svarbu, kad bėgant visą maratoną kūnas negautų per didelio streso.
Tad net tiems, kuriems užtenka įveikti maratoną, ruoštis reikia ne mėnesį ir ne du.
Klysta tie, kurie mano, kad maratoną įveiks pasitreniravę mėnesį. Tai būtų tik kūno žalojimas ir po to daugiau niekada nebesinorėtų bėgti.
– Ar galėtumėte gyventi be bėgimo?
– Tikrai ne. Manau, kad net ir baigusi karjerą toliau bėgiosiu dėl savęs. Man labai patinka tas jausmas prasibėgus.
Kai nepabėgioju, labai prastai jaučiuosi. Todėl manau, kad bėgimas jau yra mano kraujyje ir išliks visą gyvenimą.
– Ar turite svajonių maratoną, kuriame norėtumėte dalyvauti?
– Anksčiau norėjau dalyvauti Dubajaus maratone, tai man ir pavyko. Mane pakvietė ir sausį prabėgau. Tačiau pats maratonas manęs nesužavėjo, nes reikėjo į priekį 21 km bėgti tiesiąja, o paskui taip pat atgal.
Antrą kartą nenorėčiau.
Mano svajonė buvo olimpinės žaidynės, ir man tai pavyko padaryti tiek Londone, tiek Rio de Žaneire. Dabar svajoju apie Tokiją.
