Danai perspjovė lietuvius kovoje dėl Europos plaukimo trumpajame baseine čempionato – jie ne tik džiaugiasi pirmąkart per visą pirmenybių istoriją tapę varžybų rengėjais, bet ir perimta idėja iš Kauno.
Kovoje dėl pirmenybių rengimo, dar 2013-siais į Kauną pas miesto vadovus šalies plaukimo federacijos vadovas Mindaugas Špokas atsivežė Europos plaukimo federacijos (LEN) prezidentą Paolą Barelli, kuris su tuometiniu miesto meru Andriumi Kupčinsku aptarė galimybes naujam iššūkiui: „Žalgirio“ arenoje sumontuoti surenkamą baseiną ir surengti Europos pirmenybes.
Tam reikėjo mažiausiai 1 milijono eurų. Jei Kauno būtų planavęs pasilikti visą įrangą kitoms varžyboms, visas malonumas kainuotų 2,5 mln. eurų.
Nors po Londono olimpiados ir Rūtos Meilutytės triumfo šalyje kaip niekad jautėsi plaukimo bumas, valdžia labiau linko dalinti pažadus apie naujų baseinų statybą ir idėja turėti surenkamą mobilų baseiną „nuskendo“.
„Mes neturime dviejų dalykų viename: gero baseino su daug žiūrovų talpinančia arena. Tai nusprendėme, kad paprastas dalykas būtų tiesiog „surinkti“ turnyrui baseiną“, – aiškino M.B. Aenas.
Lietuviai svajones apie Senojo žemyno pirmenybių trumpajame take rengimą „užmiršo“ jau 2014-siais, kai negavo pritarimo ir finansinės paramos iš Vyriausybės, o ramieji danai padavė paraišką ir nugalėjo.
Maža to: teko statyti ir būtiną treniruočių baseiną, kuris yra mažesnių matmenų. Gruodžio 9-ąją organizacinio komiteto rengėjai informavo LEN, kad į baseiną supylė 1,2 mln. litrų, o į mažąjį – 800 tūkst. litrų.
Organizacinis komitetas spėjo, kad čempionatas gali kainuoti apie 3 mln. eurų, tačiau dalį pinigų tikimąsi gauti pardavus 26 tūkstančius bilietų, kurių kaina svyruoja nuo 14 iki 57 eurų.