Mat speciali komisija iš anksto apsidraudė nuo papildomų rūpesčių ir nutarė, kad į 2017-ųjų laureatus galės taikytis tik tie sportininkai, kurie pasiekė savo pergales iki gruodžio 1-osios.
Pernai Rio de Žaneire olimpinę bronzą iškovojęs A.Didžbalis triumfavo per 2016-ųjų apdovanojimus, o šiemet prie Europos čempionato bronzos pridėjo pasaulio pirmenybių sidabrą ir yra vienintelis atletas, kuris užlipo ant pakylos abejose svarbiausiose sezono varžybose.
Tačiau geriausiu atveju jis gaus kvietimą į gruodžio 22-osios renginį ir stebės, kaip prizus dalijasi kiti.
O jei kitais metais niekas nepelnys brangesnio medalio, A.Didžbalis net ir poilsiaudamas gali tapti 2018-ųjų laureatu.
Kaip ir plaukikas D.Rapšys, neseniai Europos čempionate trumpajame baseine laimėjęs aukso ir bronzos medalius.
Skamba keistai. Šią keistenybę galima pavadinti lietuviškais olimpiniais metais.
Įsidėmėkite: nuo šiol Lietuvos sportininkai Naujuosius metus sutinka gruodžio 1-ąją.
Ir nieko čia baisaus: juk turime gražią tradiciją per Olimpinę dieną bėgti lietuvišką olimpinę mylią – 1988 metrus, kurie žymi Lietuvos tautinio olimpinio komiteto atkūrimo metus.
O kas nustatė, kad Naujuosius metus būtinai reikia švęsti sausio 1-ąją?
Štai kinai 2018-uosius sutiks vasario 16-ąją, o žydai 5779-uosius – kitų metų rugsėjo 9-ąją.
Tad ir A.Didžbalis ar D.Rapšys galės prisidėti prie istorijos, jei taps 2018-ųjų sporto laureatais už 2017-ųjų nuopelnus.