Šešiolikmetė lietuvė Justina Kmieliauskaitė (svorio kategorija virš 70 kg) Folonikos mieste iškovojo auksą, tačiau apdovanojimų ceremonijoje vietoje „Tautiškos giesmės“ išgirdo daugeliui asmenų jau seniai nebepažįstamą melodiją.
Stovint ant nugalėtojų pakylos teko išklausyti 1950 – 1988 metais gyvavusį sovietinį Lietuvos himną.
Šis nesusipratimas daugelį asmenų labai papiktino, o Lietuvos ambasada jau paskelbė, kad dėl įvykio išsiųs protesto notą Italijos užsienio reikalų ministerijai.
Tačiau organizatorių padaryta klaida pačios čempionės iš vėžių neišmušė. Ji į viską reagavo labai ramiai.
Anot lrytas.lt kalbinto trenerio Ramūno Žemaitaičio, kuris atlydėjo sportininkę į varžybas, tuo metu jo auklėtinė buvo didelėje euforijoje, todėl visa kita buvo ne tiek ir svarbu.
„Pas juos čia viskas yra kitaip ir tiek“, – paklaustas apie italų neapdairumą ir reakcijas, kurios buvo tuo metu juokėsi R.Žemaitaitis.
Anot trenerio, Italijoje matėsi ir daugiau keistų detalių, o šis įvykis jam su kolegomis tik išspaudė šypseną.
– Kaip reagavo jūsų auklėtinė Justina? – lrytas.lt paklausė R.Žemaitaičio.
– Rodos, kad net nesuprato. Ji buvo euforijoje, tai net tuo metu nepasimetė. Svarbiausia – džiaugsmas dėl medalio. O iš tikrųjų, tai apdovanojimų metu buvo didelis šurmulys, kuris galbūt trukdė viską pilnai suprasti. Aš tai suvokiau šią blogybę, tačiau lietuvių apdovanojimų metu buvo ne tiek ir daug, tai niekas ir nekėlė didelio skandalo.
– Kodėl buvo sugrotas ne tas himnas?
– Nežinau, kodėl italai tokį atrado. Čia jau akivaizdu, kad tai buvo jų klaida. Prieš varžybas vyksta akreditacija, kurios metu patvirtinamos ir vėliavos, ir himnai. Bet Italijoje net ir daugelio šalių vėliavos buvo netinkamai pakabintos. Gal čia pas juos taip priimta? (juokiasi).
– Bet juk per akreditaciją kažkas iš Lietuvos atstovų ėjo patikrinti, ar viskas su vėliavomis ir himnais yra gerai?
– Taip, buvo kolegos nuėję ir turėjo klausyti, ar himnas tinkamas. Neaišku, ką jie ten klausėsi ir ką išgirdo, bet kiek žinau, tuomet viskas buvo gerai.
– Ar po šio įvykio verta imtis veiksmų, reikalauti atsiprašymo?
– O kam čia pasiskųsi? Pas juos čia viskas yra kitaip ir tiek (juokiasi). Pasiskųsime – atsiprašys. Aš, kaip treneris, tai atleidau. Su kolegomis pasijuokėme ir tiek. Prieš trisdešimt metų pakeistas himnas, o jį italai dar iš kažkur iškasė...
– Tad rezultatai užgožė šiuos nesklandumus?
- Galima sakyti, kad taip. Nustebome, bet tuo metu buvome euforijoje, tad per daug ir nepykome dėl visko. Taip tik atrodė iš šono, kad varžybų organizacija buvo prasta.
