Trečiadienį disko metikas Andrius Gudžius įrankį finale šeštuoju bandymu švystelėjo 68 metrus 46 centimetrus ir iškovojo aukso medalį, o tribūnose buvo galima išvysti jį palaikančius trenerį Vaclovą Kidyką, sportininko žmoną su vaikais, tetą bei seserį.
Tačiau arenoje aukšta, šviesių plaukų, į šeštą dešimtį įkopusi moteris dėl A.Gudžiaus pergyveno ne ką mažiau nei tą darė dėl savo rezultatų, kuomet dar pati aktyviai sportavo.
Tai Valentina Fediušina, buvusi rutulio stūmikė, kuri šiuo metu yra sportininko vadybininkė.
„Man drebėjo rankos ir kojos po to šeštojo pergalingo Andriaus metimo. Tikrai nervinausi dėl jo.
Bet esu pasiruošusi kovoti dėl A.Gudžiaus. Pamenu vienu metu teko apsipykti su puse Deimantinės lygos organizatorių dėl jo, bet tai mane mažai jaudina“, – įspūdžiais dalinosi V.Fediušina.
Būtent ji rūpinasi visais A.Gudžiaus komerciniais startais, ieško naujų rėmėjų ir daro viską, kad 27-erių lietuvis būtų pripažintas tarptautinėje lengvosios atletikos bendruomenėje.
V.Fediušina yra gimusi Rusijoje, tačiau po sovietų sąjungos žlugimo atstovavo Ukrainai, kol galiausiai gavo Austrijos pilietybę. Rutulio stūmikė dalyvavo dviejose olimpinėse žaidynėse, o didžiausias pasiekimas – 1996 metais Europos uždarų patalpų čempionate iškovotas bronzos medalis.
Pastaruoju metu Portugalijoje gyvenanti sportininko vadybininkė su lrytas.lt pasidalino savo mintimis apie A.Gudžiaus asmenybę, savo ryšius su Lietuva bei perspektyviausius jaunuolius šalies rinktinėje.
– Su keliais lengvaatlečiais iš Lietuvos bendradarbiaujate šiuo metu?
– Dirbu dabar su šešiais sportininkais.
– Greičiausiai pagrindinis Jūsų globojamas sportininkas yra A.Gudžius?
– Žinoma. Andrius apskritai yra vienas iš pagrindinių mano klientų iš visų šalių. Jis kartu su trišuolininke olimpine čempione Olga Rypakova yra svarbiausi pas mane. Nemeluojant, tai A.Gudžius yra geriausias iš geriausių.
– Kiek laiko jau dirbate kartu su disko metiku iš Lietuvos?
– Bendradarbiaujame su Andriumi jau trečiąjį sezoną.
– Kaip Jūs apibūdintume trečiadienį Europos čempionu tapusį lietuvį?
– Reikėtų pabrėžti, kad dabartiniu metu labai svarbu, jog A.Gudžius išlieka nuostabiu žmogumi. Mane žavi, kad jis yra rimtas, turi profesionalų požiūrį į treniruotes ir patį sportą. Patinka, kaip jis bendrauja su žmonėmis, koks požiūris į šeimą.
Būna, kad jo amžiaus sportininkai nežino ko jie nori iš gyvenimo. Andrius protauja tarsi būtų dešimt metų vyresnis. Su juo dirbti vienas malonumas. Yra ir dar vienas jo bruožas, dėl kurio jį vertinu labiau už rezultatus. Tai dėkingumas. Sporte tai retenybė. Reiktų padėkoti Andriaus tėvams, kad jie jį taip išauklėjo. Tikrai norėčiau su Andriumi dirbti iki jo karjeros pabaigos ir esu pasiruošusi dėl jo nertis iš kailio. Jis kaip žmogus nusipelnė to.
Mano sporto vadybininkės karjeroje buvo tokių sportininkų, kurie dar nepasiekę apčiuopiamų rezultatų jau spėdavo pernelyg užriesti nosis, o iš A.Gudžiaus jaučiu dėkingumą ir tai mane motyvuoja dar smarkiau dėl jo dirbti.
– Kada įvyko lūžis, kuomet Deimantinė lyga A.Gudžiui plačiai atvėrė savo duris?
– Normaliame pasaulyje tai turėjo įvykti 2017 metų balandžio mėnesį, kai Andrius diską pradėjo mėtyti po 68 metrus. Tačiau mums teko kantriai laukti ir kovoti dėl pripažinimo. Vėliau jis laimėjo pasaulio čempionatą, po mėnesio triumfavo Deimantinės lygos varžybose Belgijoje. Nuo tada jokių klausimų niekam nekilo.
Dabar tegul jie jau ten patys aiškinasi, o mums belieka įrodyti savo klasę, ką ir padarė Andrius šeštuoju bandymu Europos čempionate. Jis buvo nuostabus. Esu laiminga, kad viskas pavyko ir didelė pagarba treneriams, kurie daug su juo dirbo, daug eksperimentavo. Juk buvo ir sunkumų, kuomet stovyklose užklupdavo lietingas periodas arba sąlygos neatitiko mūsų lūkesčių. Bet mes esame pasiruošę viską daryti, kad A.Gudžius galėtų pasiekti aukščiausias vietas.
– Ar dažnai tenka dirbant su A.Gudžiumi susitikti gyvai?
– Susitinkame su juo ir mažesniuose turnyruose, ir deimantinėje lygoje. Aišku, yra toks dalykas kaip „Facebook“, kur gali bendrauti kada panorėjęs. Kad ir vakar, Andrius po pergalės buvo dopingo kontrolės kambaryje, o mes važiavome taksi ir keitėmės nuotraukomis.
– Koks Jūsų santykis su Lietuva? Ar dažnai tenka lankytis joje?
– Jūsų šalyje teko būti labai daug kartų. Pati kai buvau sportininkė dar, tai ir varžybose dalyvaudavau Lietuvoje, ir į svečius užsukdavau. Sovietiniais laikais dažnai rengdavome žiemines stovyklas Kaune. Mums tai buvo mylima vieta, tarsi kitas pasaulis, visada norėdavau čia atvažiuoti.
Čia išmokau ir lietuvių kalbos. Žinoma, draugai primokė ir tokių dalykų, kurių viešai sakyti nesinori. Tikrai pamenu daug anekdotų ar juokų.
Vienas mėgstamiausių buvo toks: „Kas bus jeigu sukryžminsim gyvatę su ežiuku? Atsakymas – trys metrai spygliuotos vielos.“
Vėliau netgi kildavo kitiems klausimų ar aš ne iš mišrios šeimos. Klausinėdavo ar mano tėtis arba mama ne iš Lietuvos. O aš paprasčiausiai turėjau gerų lietuvių draugų ir sekėsi išmokti kalbas. Jau iki tol šnekėjau rusiškai, angliškai, vokiškai. Lietuvių kalbą lengvai išmokau. Dar ir dabar iki šios dienos namuose kažkur guli lietuvių kalbos žodynas.
– Ar palaikote ryšius su tų laikų draugais ir dabar?
– Turėjau labai gerą draugę, su kuria jau nesimatėme labai ilgą laiką. Tai Danguolė Bimbaitė-Urbikienė. Kol jos vyras dar buvo gyvas, vis susitikdavome. Bet dabar ir vėl bendraujame „Facebook“ pagalba.
Patikdavo pas ją atvažiuot traukiniu į svečius. Ji su vyru mane labai šiltai priimdavo. Laikas praeina, bet tokie prisiminimai išliks visam gyvenimui.
Bendraudavau ir su dabartiniu A.Gudžiaus treneriu Vaclovu Kidyku.
Tik dabar pastaruoju metu vis dažniau tenka lankytis Vilniuje. Rudenį per lietų buvau išėjusi smagiai pasivaikščioti po senamiestį. Myliu Vilnių ir Lietuvą.
– Kokius talentus dar įžvelgiate dabartinėje Lietuvos komandoje, kurie ateityje gali tapti lyderiais pasaulyje?
– Labai tikiu Edžio Matusevičiaus galimybėmis. Labai simpatiškas ir talentingas jaunuolis. Jis turi motyvacijos ir didžiulę perspektyvą. Jo tėtis labai prie to prisidėjo. Tikiu, kad galime sulaukti dienos kai jis bus priskiriamas prie favoritų. Labai norėtųsi, kad jis ietį mestų 90 metrų ir daugiau.
Dar yra labai perspektyvi šuolininkė į aukštį Urtė Baikštytė. Jaunimas auga ir dar norėčiau Jūsų komandą pasveikinti su Simo Bertašiaus patekimu į finalą. Tai labai talentingas jaunuolis. Sėkmės jam 1500 metrų bėgimo finale.
