Pernai gruodį pasaulio čempionate trumpajame baseine Kinijoje iškovotas sidabro medalis 50 m rungtyje tapo paskutinis įspūdingoje R.Meilutytės kolekcijoje.
22-ejų sportininkė dabar prisipažino, kad nuo gruodžio taip ir nebuvo įlipusi į baseiną.
Akivaizdu: Kinijoje ji suprato, jog neturi vidinės ugnies vėl treniruotis iš visų jėgų, kad laikytųsi pasaulio elite. Be to, jai dar 2015 metais nebeliko ko siekti: R.Meilutytė tapo pirmoji ir vienintelė pasaulyje, kuri laimėjo visus įmanomus titulus jaunimo ir suaugusiųjų varžybose.
Brangiausiu deimantu jos karūnoje liks 2012 metais Londone iškovotas olimpinis auksas. Jis iš esmės pakeitė mergaitės iš Šilainių, kaip ji pati save vadino, gyvenimą.
Ieškos naujų iššūkių
„Per plaukimą patyriau gyvenimą, apie kokį kadaise nebūčiau nė pagalvojusi. Turėjau galimybę pamatyti didelę dalį pasaulio, susipažinti ir dirbti su nuostabiais žmonėmis.
Tai ypatinga patirtis ir dabar noriu tą patirtį ir įgytus įgūdžius panaudoti naujoje distancijoje, šį kartą – už baseino ribų.
Esu pasiruošusi pradėti naują gyvenimo etapą. Ačiū visiems, mane šiame kelyje palaikiusiems, ir ne tik“, – trečiadienį išplatintame Lietuvos plaukimo federacijos (LPF) pranešime teigė sportininkė.
Pasak R.Meilutytės, dėl intensyvių treniruočių plaukimo baseine jai teko paaukoti savo mokslus, į kuriuos ji nori sugrįžti.
„Iki šiol aš visą save atidaviau plaukimui. Nuo ankstyvos paauglystės gyvenau šiuo sportu. Dėl įtempto treniruočių režimo atidėjau mokslus, prie kurių noriu dabar sugrįžti. Noriu patirti paprastus dalykus, augti, geriau suprasti save ir mane supantį pasaulį“, – sakė plaukikė.
Po savo sprendimo R.Meilutytė ir toliau vengė viešumos, sutikusi pasikalbėti tik su tinklalaidės „Nyla“ kūrėjais – juos įsileido į savo šeimos namus Kaune, Šilainiuose.
„Dvejonių dėl karjeros, plaukimo atsirado per pastaruosius kelerius metus. Atėjo supratimas, kad man nebereikia plaukimo kaip priemonės save išreikšti, – kalbėjo R.Meilutytė. – Aš paleidau plaukimą su pagarba ir meile. Nejaučiu skaudulio. Esu dėkinga tai patirčiai.
Tai buvo svarbiausias sprendimas mano gyvenime. Paleisti didžiulę dalį savęs ir nebijoti pradėti iš naujo.“
R.Meilutytė atskleidė, kad domisi fotografija ir norėtų į ją gilintis. Sportininkė karjeros metais mokėsi Plimuto (Anglija) koledže, tačiau jį pabaigusi niekur nestudijavo.
Išgyveno depresiją
R.Meilutytė beveik žingsnis į žingsnį pakartojo kitos lietuvės olimpinės čempionės Linos Kačiušytės istoriją. Ji irgi tapo olimpine čempione labai jauna plaukdama krūtine.
L.Kačiušytė pirmąjį pasaulio rekordą pasiekė 1977 metais, o po trejų metų triumfavo Maskvos olimpiadoje būdama 17-os. Tačiau 1983 metais išlipo iš baseino visam laikui ir niekada nenorėjo į jį grįžti.
Ji dirbo įvairiose sporto organizacijose, o neseniai antrajai kadencijai perrinkta Lietuvos olimpiečių asociacijos prezidente.
R.Meilutytė pripažino, kad išgyveno depresiją, o L.Kačiušytė tvirtino, jog ir ji tai patyrė.
„O kas tos depresijos iš žinomų sportininkų neturėjo? Visi po euforijos yra kritę į depresiją. Nė vienas to neišvengė, – lrytas.lt sakė Maskvos olimpinė čempionė. – Galbūt dabar tokia pati ir Rūtos situacija.
Kai garsieji sportininkai suserga depresija, yra du aiškūs variantai: vyrai pradeda stipriai gerti, o moterys – per daug valgyti. Nenorėjau nieko matyti. Puikiai gaminu, todėl 1983-iaisiais baigusi karjerą tiesiog sėdėjau namie ir valgiau.
Kiek priaugau svorio, nesakysiu, bet daug. Tačiau aš turėjau išsigelbėjimą – savo šeimą, sesę. Ir labai gerų draugų. Jie visa tai pamatė ir suprato, kad man būtina veikla.
Tuometis docentas plaukikas Arvydas Juozaitis mane už ausų atitempė į Vilniaus pedagoginį institutą, sesė muzikantė tampė po įvairius renginius, šeima įkinkė į žemės darbus.
Aplinka stengėsi daryti viską, kad būčiau kuo daugiau užsiėmusi. Užimtumas – pagrindinis vaistas. Viliuosi, jog Rūta turi į ką atsiremti, ir yra tų, kurie jai padės.“
Gerbia čempionės sprendimą
Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė matė Rūtą ir kaip kolegę Londone dar būdama sportininkė, ir kaip globotinę, kai reikėjo rūpintis talentingos plaukikės ateitimi.
LTOK išleido daug pinigų, kad užtikrintų R.Meilutytės pasirengimą Anglijoje, ir vylėsi, kad sportininkė bus viena rinktinės lyderių dar ne vieną olimpinį ciklą. Bet ne visi lūkesčiai išsipildė.
„Rūta – keturiskart geriausia Lietuvos sportininkė, savo šaliai iškovojusi ne vieną aukščiausios prabos medalį, įskaitant ir olimpinį auksą. Žinia apie karjeros pabaigą – netikėta, tačiau gerbiame bet kokį jos apsisprendimą“, – kalbėjo D.Gudzinevičiūtė.
Siūlo mėgautis gyvenimu
Visos ryškiausios R.Meilutytės pergalės siejamos su anglu treneriu Jonu Ruddu, kuris globojo ją nuo 2010 metų.
Jų keliai išsiskyrė po nesėkmingos 2016 m. Rio de Žaneiro olimpiados, bet kitiems specialistams jau nepavyko pakelti sportininkės į tokias aukštumas.
Sužinojęs apie R.Meilutytės sprendimą J.Ruddas turėjo ką prisiminti.
„Neatsimenu, ką kalbėjau, bet Rūta nuostabiai šypsojosi. O dabar ji baigia karjerą...“ – feisbuke parašė buvęs plaukikės treneris ir pasidalijo jautria akimirka iš spaudos konferencijos.
Treneris prisiminė visus kartu iškovotus medalius bei tris pasaulio rekordus ir palinkėjo sportininkei sėkmės: „Džiaukis gyvenimu, Rūta!“
Viliasi, kad dar sugrįš
LPF prezidentas, buvęs plaukikas Emilis Vaitkaitis buvo arčiausiai R.Meilutytės pastaruoju metu, kai sportininkė sprendė savo karjeros klausimus.
„Man jos sprendimas nebuvo didelė staigmena. Manau, kad jis dėsningai brendo. Kad ir koks būtų, tai yra sprendimas.
Šitoje situacijoje geriau jau toks negu jokio sprendimo“, – „Lietuvos ryto“ televizijai sakė LPF vadovas.
Lrytas.lt žiniomis, nors jis apie sportininkės norą dėti tašką sužinojo dar praėjusią vasarą, tikėjosi, kad sportininkė pakeis savo sprendimą, bet taip nenutiko.
„Manau, kad prie šio sprendimo prisidėjo visuomenės spaudimas ir dideli lūkesčiai, – teigė E.Vaitkaitis. – R.Meilutytė nuo 13 metų nuolat ruošėsi varžyboms. Ji turbūt net vaikystės neturėjo.“
Vis dėlto federacijos vadovas dar viliasi, kad įmanomas sugrįžimas: „Karjeros pabaiga ankstyva, jai tik 22-eji. Tačiau galutinio taško šioje istorijoje nedėčiau. Kol kas duokime Rūtai pagyventi eilinio žmogaus gyvenimą.
Žinant jos plaukimo būdą, jos fizines savybes – gal dar išvysime ją. Yra atvejų, kai sportininkės grįžo pagimdžiusios du vaikus ir laimėjo olimpinius medalius.“
Slėgė kritę rezultatai?
„Spėju, kad rezultatų kritimas atvedė prie sprendimo baigti karjerą. Manau, jis buvo ilgai svarstytas, ir toks sprendimas yra gerbiamas“, – apie olimpinės čempionės karjeros pabaigą „Lietuvos ryto“ televizijos laidai „Lrytas tiesiogiai“ pasakojo sporto psichologė Aistė Žemaitytė.
Specialistė teigė, kad tai dažna tokių sprendimų priežastis: „Daugeliui sportininkų būdingos mintys baigti karjerą.
Atlikti tyrimai rodo, kad dažniausiai taip nutinka esant rezultatų stagnacijai, taip pat tai susiję su traumomis, sveikatos, finansinėmis problemomis.
Kol kas Rūta nusprendė netęsti karjeros. Bet niekas nežino, ar ji nenuspręs sugrįžti į didįjį sportą“, – teigė psichologė.
