„Mes niekada nekėlėme savo kandidatūros rengti šias varžybas. Todėl dabar iš Vyriausybės ir Lenkijos olimpinio komiteto laukiame aiškių skaičių, kaip jie žada finansuoti visas tas žaidynes“, – be skrupulų „Gazeta Krakowska“ pareiškė Krokuvos miesto meras Jacekas Majchrowskis.
Jau kartą Krokuva buvo stumiama surengti net ir 2022 metų žiemos olimpines žaidynes, tačiau savivaldybė surengė referendumą – jame net 70 procentų gyventojų nepritarė faktui, kad būtų keliama miesto kandidatūra olimpinėms žaidynėms.
„Kažkoks sprendimas dėl Krokuvai suteiktos teisės rengti Europos žaidynes visiškai neturi jokios reikšmės. Visada įmanoma nuo tokių sprendimų atsiriboti. Taip padarė olandai – ir nieko. Pradžioje pasižiūrėsime į tuos pinigus, kuriuos skirs valstybė rengiant šias žaidynes, o po to mes referendume nutarsime. Jei gyventojai nutars, kad jiems nereikia tokių varžybų, valstybė turės paklusti žmonių sprendimui“, – tikino buvusio olimpinio referendumo vadovas Tomaszas Lesniakas.
Europos žaidynių rengimą remia Vyriausybė, tačiau Krokuvos meras stojasi piestu.
-Neleisime susidaryti situacijai, kad į Krokuvą atvykus 12 tūkstančių svečių ir sportininkų, miestas mokėtų už jų būvimą ir gyvenimą. Kalbos, kad Krokuva gaus papildomą reklamą – mūsų visiškai nedomina ir tai yra viskas perdėta. Mes nesiskundžiame turistų trūkumu ir miesto reklama“, – laikraščiui „Gazeta Wyborcza“ kalbėjo Krokuvos meras.
Miesto Tarybos narė Malgorzata Jantan taip pat nusistebėjo, kad Lenkijos valdžia nesitarė su miestu – sprendimą dėl žaidynių rengimo privalo patvirtinti ir pats miestas.
Pirmosios Europos žaidynės vyko Azerbaidžano sostinėje Baku ir neoficialiai teigiama, kad jie kainavo 1,2 mlrd. JAV dolerių. Minskas tikina, kad žaidynės, kuriose dalyvauja 4000 sportininkų iš 50 šalių, kainavo tik 50 mln. dolerių, nors specialistai tikina, kad kaina yra 150 milijonų.
