„Kažkada aš sūnui atvėriau langą į šį pasaulį, o dabar jis padėjo išsaugoti manąją gyvastį“, – šių metų kovą interviu „Lietuvos rytui“ sakė su sunkia liga kovojęs R.Delkus.
Žurnalistas kasdienybės jau seniai nepiešė vaivorykštės spalvomis. Vyras tada karčiai juokavo, kad dabar jo darbas – važinėti į Santaros klinikas, kur leidžiamos injekcijos.
Be to, jis kiekvieną rytą turėjo išgerti šešias didžiules tabletes. Tokiu būdu R.Delkus bandė įveikti kraujo vėžį. Jis ištvėrė daugybę chemoterapijos seansų, kurie labai nualino organizmą.
Grėsmingą diagnozę Rimvydas išgirdo 2016 metų pabaigoje. Sportiškas, niekada sveikata per daug nesiskundęs vilnietis į medikus kreipėsi dėl skrandžio ir nugaros skausmų. Be to, ėmė varginti silpnumas.
Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad labai žemas hemoglobino lygis, vyras tą pačią dieną buvo paguldytas į ligoninę. O po dešimties dienų išgirdo diagnozę – kraujo vėžys, itin agresyvi forma.
„Maniau, kad plykstelėsiu, bet tą žinią priėmiau ramiai. Gal dėl to, kad tikiu, jog nuo likimo nepabėgsi“, – taip žurnalistas prisiminė akimirkas, kai išgirdo diagnozę.
Rimvydas tapo nuolatiniu įvairių medicinos kabinetų lankytoju – gydytojai jį ėmė ruošti kaulų čiulpų persodinimui.
„Kaulų čiulpų donorų bazė yra didelė, bet man tinkamo nebuvo. Iš Danijos atvyko sesuo Rūta, bet jos kaulų čiulpai taip pat netiko. Galiausiai buvo patikrintas mano vienturčio sūnaus Martyno kraujas. Jam tuo metu buvo 24 metai. Likimas lėmė, kad jis tapo donoru ir aš gavau dar vieną šansą. Visa mano kraujodara yra Martyno“, – pasakojo R.Delkus.
Visą interviu su R.Delkumi skaitykite čia
R.Delkus gimė 1959 m. vasario 9 d. Vilniuje. Baigęs žurnalistiką Vilniaus Universitete 1979 m., savo žurnalistinę karjerą pradėjo laikraštyje „Tiesa“, vėliau – 1991 m. dirbo pirmojo atkurtosios Lietuvos kariuomenės laikraščio „Savanoris“ redaktoriumi.
Nors dirbo spaudos žurnalistu, bet jį kur kas labiau traukė radijas ir televizija. Todėl nuo 1993 iki 2000 metų, daugiau kaip septynerius metus, dirbo ten sporto komentatoriumi.
Pradžia, kaip sakė Rimvydas, buvo nelengva – pirmą kartą sėdus prie komentatoriaus mikrofono, išpylė šaltas prakaitas.
Bet gana greit jis priprato ir lengvai komentuodavo įvairias rungtynes. R.Delkui teko komentuoti krepšinio, futbolo, rankinio, motobolo, stalo teniso, sunkiosios atletikos varžybas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Bet labiausiai jam patikdavo komentuoti futbolo rungtynes.
Rimvydas mėgdavo varžybas komentuoti su tam tikros sporto šakos specialistu. Jam teko duetu dirbti su krepšinio legendomis Modestu Paulausku, Rimantu Endrijaičiu, futbolo vartininku Gintaru Stauče ir kitais.
Gyvenime žurnalistas turėjo galimybę kalbinti daug sportinių legendų, rengti reportažus, interviu. Bene didžiausią įspūdį, kaip sportininkas ir kaip asmenybė, jam paliko disko metikas Virgilijus Alekna.
Per savo žurnalistinę karjerą R.Delkus sukaupė įvairių istorijų apie sportininkus, kurias vėliau sudėjo į atskiras knygas. Pati brangiausia jam buvo pirmoji knyga „Kai prabyla sporto žvaigždės“.
Po to trylika metų R. Delkus dirbo Automobilių kelių direkcijoje prie Susisiekimo ministerijos, vadovavo Ryšių su visuomene skyriui.
Ir čia jis toliau ugdė savo sportinį charakterį – visus tuos metus nuo namų iki darbovietės – apie dešimt kilometrų – kiekvieną rytą eidavo pėsčiomis. Net buvo suskaičiavęs, kad per tą laiką nuėjo virš dešimt tūkstančių kilometrų – maždaug kaip iš Lietuvos į Egiptą ir atgal.
Lietuvos žurnalistų sąjunga pareiškė užžuojautą R.Delkaus žmonai Aldonai ir sūnui Martynui.
Atsisveikinti su velioniu galima nuo spalio 5 d. 14 val. iki spalio 6 d.14 val. laidojimo namuose Vilniuje, Olandų g., salė Nr. 7. Urna su velionio pelenais išnešama spalio 6 d.14 val., velionis bus palaidotas Liepynės kapinėse.
