Dar per apdovanojimo ceremoniją sostinės „Litexpo“ rūmuose kandžiau kalbėti nebijanti triskart metų sportininke rinkta L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė nepabūgo ir vėl mesti akmenį į valdžios daržą.
„Sportininkai stengiasi, garsina Lietuvą, norėtųsi vis dėlto kiek kitokio valdžios požiūrio į šalies sportą“, – kalbėjo penkiakovininkė, kuri po šių žodžių sulaukusi begalės aplodismentų. Tos strėlės buvo mestos tiek Švietimo, mokslo ir sporto ministrui Algirdui Monkevičiui, Seimo nariui Kęstučiui Smirnovui, kuris buvo šioje ceremonijoje ir atsakingi už Lietuvos sporto raidą.
Prieš keletą metų per geriausių sportininkų apdovanojimą šiuolaikinės penkiakovės žvaigždė net sukūrė eilėraštį, kuriame per ceremoniją priekaištavo valdžiai ir LTOK vadovybei už nenorą išgirsti sportininkės problemų.
„Ne, nekritikavau, ir neįgnybau – tik pasakiau, kad norisi, jog būtų šiek tiek kitoks požiūris į sportininkus. Mes sportininkai stengiamės, garsiname Lietuvą pasaulyje, todėl norėtųsi, kad valdžia bent šiek tiek mylėtų sportininkus“, – kalbėjo 2012 metų Londono olimpiados čempionė.
– Danai, gal pridėtumėte ir jūs kažką iš savęs apie valdžios požiūrį į sportą?, – buvo paklaustas D.Rapšys.
– Iš tikrųjų, mums žadėta ir peržadėta – ir su baseinais ir su viskuo kitu. Atvirai, aš jau nebetikiu tuo, kad kažkada bus tas baseinas Vilniuje. Paleidžiu tą mintį ir einu savo keliu. Nežinau, ar net reikšminga galvoti apie valdžios pažadus ir jų kalbas.
– Tai liūdina, kad sportininkai neturi elementarių sporto bazių?
– Matote, tas žodis liūdina yra neteisinga mintis. Metai iš metų valdžia tą patį šneka. Ir kas pasikeitė?
Atsimenu, dar buvau vaikas, tada buvo ta pati valdžios dainelė, dabar aš stoviu čia ant pakylos – ir kas pasikeitė? Nieko. Nelabai tikiu tomis kalbomis. Darau, ką pats galiu geriausiai ir viskas.
– Laura, kokia jūsų pozicija dėl dešimtmetį besitęsiančias istorijas su šiuolaikiniu baseinu.
– Tai liūdna. Kaip apskritai įmanoma, kad taip atsitiko? Kaip valdžia leidžia, kad viešas sporto objektas bankrutuotų ir atsitiktų taip, kaip atsitiko. Taip negalima. Nemyli, tikriausiai, valdininkai mūsų sportininkų.
– Bet, Laura, fotografuotis valdžia mėgsta po jūsų pergalių.
– Žinoma. Mes norime tikėti, kad pažadai nebus pažadais. Gal valdžiai vis dėlto reikia gerai pamąstyti, kad daugiau nepasikartotų tokie bankrotai, problemos su sporto statiniais.
– Danai, praėjusieji metai buvo jums puikūs, tačiau visi puikiai prisimena tą pasaulio čempionato startą Pietų Korėjoje, kur dėl sujudėjimo iš jūsų buvo atimtas aukso medalis. Kaip jūs pats jaučiatės ir dabar prisimindamas, galbūt, neteisybę?
– Reikia ramiai priimti šį įvykį – juk visko būna gyvenime. Tikrai negaliu paaiškinti, kodėl sujudėjau.
Gal nerimas, gal įtampa – net past nesupratau, kaip tai įvyko. Tačiau svarbiausia, kad aš pasiekiau įspūdingą rezultatą, jį užfiksavau, jį parodė ir aš žinau, kad buvau pirmas. O jau po to, kas vyko toliau – nežiūrėjau ir nesiaiškinau.
Bet gal šis įvykis mane ir motyvavo pasaulio taurėje, kai pagerinau tą rezultatą, pasiektą pasaulyje. Galbūt ta nesėkmė tapo rimta motyvacija siekti daugiau.
Manau, kad sportininkai turi nenuleisti rankų, turi pagalvoti, kad nėra tų ribų, kurių peržengti neįmanoma.
– Laura, grįžote į sportą su trenksmu. Kaip vertinate savo pasirodymus 2019-siais?
– Po achilo operacijos buvo nežinomybė – kaip bus, ar sugrįšiu. Bet daug dirbau, dėjau pastangas ir kai nori, tas tikslas yra pasiekiamas. Įvykdžiau iš esmės visus planus, kuriuos buvau išsikėlusi.
– Galvojote, kad baigsite karjerą?
– Buvo minučių, kad nesugebėsiu po traumos sugrįžti. Sėkmė, o gal likimas taip sudėliojo viską. Buvau su tais žmonėmis, kurie padėjo man sugrįžti.
– Laimėjote trečiąjį Lietuvos Metų sportininkės titulą. Kuris iš trijų svarbesnis?
– Visi titulai brangūs. Ir šitas – labai. Tai brandos titulas. Manau, kad nurungti jaunimą ir būti stipriausiai tokiame amžiuje yra didžiulė garbė ir pasiekimas.
